Senųjų žydų vėlės rauda dėl gyvųjų palangiškių abejingumo

Senųjų žydų vėlės rauda dėl gyvųjų palangiškių abejingumo

Linas JEGELEVIČIUS, 2011 12 03
Krikščioniška Lietuva vos prieš mėnesį per Vėlines uždegė žvakutes ant savo artimųjų, bičiulių ar net svetimų kapų, bet niekas neuždegė žvakelės ant žydų senųjų kapinių Palangoje. Kurorto valdžia, pagirtinai tvarkanti miestą, šiais metais įrengė fontanus Rąžėje, skyrė beveik 200 tūkstančių litų kalėdiniams miesto papuošimams, bet žydų kapinės, kultūros paveldo objektas, yra valdininkų užmirštos.   Kapines žino nedaugelis   Dūlantys antkapiai, kai kurie jų susmigę į žemę, suskaldyti, riogsantys buvusios kapinių tvorelės griaučiai ir jokios atminimo lentos, liudijančios, kad kapinės – į Kultūros paveldo departamento kultūros paveldo registrą įrašytas objektas. Tokį vaizdą gali išvysti pašalietis ar bėgikas, risnojantis „Labryčio“ trasa. Kultūros paveldo objektų Palangoje – virš 200, ir dauguma yra nepriekaištingai prižiūrimi, o valdininkai, tramdydami miesto potvarkių dėl reklamos ir naujų statinių statybos pažeidėjus, autoritetingoms komisijoms nevengia trimituoti, kad jie tai daro siekdami apsaugoti kurorto kultūros paveldo vertybes. Ne žydų kapines. „Ko gero, apie jas žino tik senieji Palangos gyventojai. Labai reikėtų valdžios dėmesio šioms kapinaitėms. Gal būtų galima įrengti tvorelę, suoliukus, lentelę, informuojančią, kokios kapinaitės čia yra, kad jos yra kultūros paveldo objektas, pakabinti“, – sakė „Palangos tilto“ redaktoriui kapinaites padėjęs atrasti laikraščio bičiulis ir miesto metraštininkas Gediminas Griškevičius. Tiesa, abu pastebėjome prie kapinaičių sudėtus didelius komunalininkų maišus, pilnus lapų. Vadinasi, miesto komunalininkai žino apie žydų kapines. Bet, kaip pasirodė vėliau, retsykiais per metus užsuka į jas „iš šeimininkiškumo“, o ne paprašyti miesto valdžios. G. Griškevičius sakė, kad jau dauguma senųjų žydų yra išmirę, o apie gyvuosius ir visus, kuriuos teko pažinti, yra kuo geriausios nuomonės. „Labai gerbiu juos dėl jų bendruomeniškumo, įžvalgumo, skvarbios minties. Palangoje anksčiau gyveno labai daug žydų. Turėtume visi jų atminimą labiau pagerbti, nes mirusiųjų atminties pagerbimas – bendražmogiškų vertybių dalykas“, – sakė kurorto žurnalistikos veteranas.   Kažkada Palangoje buvo daug žydų   1999-aisiais metais išleistoje knygoje „Palangos istorija“ rašoma: „1826 metais Palanga yra išaugusi – gyvena 926 žmonės. 1861 metų gyventojų sudėtį galėtų pailiustruoti pasiskirstymo pagal konfesijas duomenys. 535 buvo katalikai, 84 evangelikai, 162 stačiatikiai ir 721 judėjas“. Knygoje rašoma, kad jau 1881 metais Palangoje gyveno 1121 hebrajus. Žydai vertėsi tradiciniais verslais: prekiavo, užsiiminėjo amatais, jiems priklausė karčemos. 1860 metais buvo įsteigta Tauerio ir Buršteino gintaro apdirbimo įmonė. Didesnioji gaminių dalis buvo išgabenama į pietines imperijos gubernijas. Kai kurie gaminiai buvo paštu siunčiami į Kaukazą, nedideliais kiekiais į Vokietiją ir Prancūziją. 1861 metais caro valdžia išleido įstatymą, kurio žydams buvo ribojama teisė gyventi arčiau kaip per 50 kilometrų nuo valstybinės sienos. Nuo 1882-ųjų žydams, caro įsakymu, buvo draudžiama gyventi kaimuose ir turėti žemės. Daug žydų buvo ištremti per sovietinius trėmimus, kas spėjo, emigravo į Vakarus.   Tvarko neliepiami   „Mūsų komunalininkai kartą ar du per metus prasuka ir pro žydų kapinaites, bet tai darome niekieno neliepti, tiesiog kaip gero miesto šeimininkai. Štai ir prieš Vėlines sugrėbėme lapus, surinkome šiukšles. Tikrai jose viskas mūsų netenkina – reikėtų kapitalinių pokyčių jose – pastatyti tvorelę, ir suoliukus, ir veją pavasarį užsodinti“, – dėstė UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktoriaus pavaduotojas Steponas Šeputis. Jis abejojo, ar senosios žydų kapinės priklauso miesto savivaldybei. „Girdėjau, kad yra kažkoks žydų fondas, kuriam ir yra pavestas kapinaičių administravimas. Kažkas pasakojo, kad kažkas iš to fondo į kapines anksčiau atvažiuodavo, jas aptvarkydavo. Dabar, ko gero, daugiau niekas iš jokios žydų organizacijos į jas neatvyksta“, – sakė S. Šeputis.   Žydų kapinės – kultūros paveldo registre   Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Vygantas Rekašius „Palangos tiltui“ sakė, kad „žydų kapinaitės yra kultūros skyriaus mintyse“. „Bet, tiesą pasakius, nežinau, koks yra jų statusas – yra jos kultūros paveldo objektas, ar ne. Kultūros skyrius neveda kokio nors vietinio kultūros paveldo objektų registro – yra tik Kultūros paveldo departamento registras. Jeigu turite laiko, pasižiūrėkime, ar kapinaitės yra jame“, – vedėjas kvietė šių eilučių autorių. Išsiaiškinome, kad tarp daugiau kaip 200 kultūros paveldo objektų Palangoje yra ir kapinaitės. Vedėjas sakė, kad pats nėra buvęs kapinėse, tik skyriaus specialistai pagal įstatymą vykdo jų stebėseną. Kada paskutinį kartą specialistai buvo jose, negalėjo nurodyti. Be Žydų senųjų kapinių į paveldo saugomų objektų registrą yra įrašytos ir Anaičių kapinaitės Nemirsetoje. Žurnalistas išsiaiškino, kad žydų kapinės į kultūros paveldo registrą buvo įrašytos 2008 metais. Registre teigiama, kad jų reikšmingumo lygmuo yra vietinis, o vertingųjų savybių pobūdis yra kraštovaizdžio ir memorialinis. Nurodomos ir vertingosios kapinaičių savybės: granitiniai antkapiniai paminklai su iškaltais įrašais hebrajų rašmenimis, iškilus reljefas. Sakoma, kad šiose kapinaitėse buvo laidojami Palangos mieste XVIII pabaigos – XX amžiaus I-oje pusėje gyvenę hebrajai.   Turi sutvarkyti savivaldybė   „Kapinės yra Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, jos yra kultūros paveldo registro sąraše, todėl savivaldybė turi užtikrinti, kad paveldo objektai jos savivaldybėje yra tinkamai saugomi ir prižiūrimi“, – „Palangos tiltui“ sakė Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas. Jis sakė, kad žydų kapinaitėse paveldo specialistai lankėsi prieš kelerius metus. „Įstatymai numato, kad mes privalome atlikti paveldo objektų stebėseną. Deja, kaip sakau, tokiems ne „karštiems“ objektams, kaip kapinės, kartais mūsų dėmesio gal ir pritrūksta – pirmiausia domimės „karštais“ objektais – dėl kurių vyksta ginčai, ypač tais, kurie galėjo nukentėti nuo uragano“, – sakė L. Kavaliauskas. Jis prisiminė neseną atvejį Klaipėdos rajone, kuomet metalo vagys nuo senųjų kapinių pavogė visą paveldo objektą – kelių šimtmečių metų kapinių metalinę tvorą. Jo žiniomis, prieš kelis metus nuo vandalų nukentėjo ir žydų kapinaitės Palangoje. Palangos meras Šarūnas Vaitkus sakė, kad žydų kapines kurorte yra aplankęs praėjusiais metais. „Manęs tvarka jose netenkina. Turėtų jos būti sutvarkytos, kaip ir bet kurios kitos kapinės. Nežinau, ar jos yra kultūros paveldo objektas. Jei taip, dėmesio jis pirmiausia turėtų susilaukti iš paveldosaugininkų. Būtinai sutvarkysime šias kapinaites“, – „Palangos tiltui“ sakė miesto meras. Administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė sakė, kad vykdant vieną iš būsimų projektų, yra numatyta ir žydų kapinių sutvarkymas.

Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Kodėl nėra tualetų prie senųjų kapinių?

"Palangos tilto" informacija, 2019 08 23 | Rubrika: Skundų dėžutė

Užėjusi į PT redakciją, ponia Zita pasiskundė, kad prie senųjų miesto kapinių nėra jokio tualeto. „Yra tik rodyklė, nurodanti naudotis tualetu laidojimo namuose, bet tai – nepatogu, ypač senjorams,“ – sakė palangiškė.


Nykstančiais senųjų Palangos žydų pėdsakais

"Palangos tilto" informacija, 2019 01 27 | Rubrika: O man ne dzin

Palangoje daug žydų bendruomenės paveldo pėdsakų. Vieni veda rodomaisiais kelio ženklais į atmintinas, dažnai tragiškas, vietas, kiti – be jokio ženklo, tačiau nebyliai kalbantys tiems, kurie žino, – prarasta istorija. Pastaraisiais metais išleisti du vertingi leidiniai, skirti pažinti neatsiejamą Lietuvos istorijos dalį – Palangos žydų bendruomenės gyvenimą.


Vakar Palangoje lankėsi Izraelio valstybės nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvai Amir Maimon. Vizito metu buvo aptarti žydų paveldo saugojimo kurorte klausimai bei keltos idėjos, kaip į žydų istorijos išsaugojimą ir skatinimą domėtis istorija įtraukti Palangos vaikus ir jaunimą.


Vakar, pirmadienį, kurorte vyko Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos išvažiuojamasis posėdis, kurio metu buvo apžiūrėti Palangos kultūros paveldo objektai. Išvažiuojamojo posėdžio metu kurorte lankėsi LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas, komiteto narė Marija Aušrinė...


Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje. Didžiausias ir sudėtingiausias jų – Palangos miesto istorinė dalis, į kurią patenka ir Palangos senojo miesto vieta. Be to, kad Palangos miesto istorinė dalis pati yra 1993 m. birželio 4 d. įrašyta kaip atskira vertybė, joje yra 61 kultūros paveldo...


Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje. Didžiausias ir sudėtingiausias jų – Palangos miesto istorinė dalis, į kurią patenka ir Palangos senojo miesto vieta. Be to, kad Palangos miesto istorinė dalis pati yra 1993 m. birželio 4 d. įrašyta kaip atskira vertybė, joje yra 61 kultūros paveldo...


Šiuo metu Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre yra įregistruota 111 kultūros vertybių, esančių Palangoje. Didžiausias ir sudėtingiausias jų – Palangos miesto istorinė dalis, į kurią patenka ir Palangos senojo miesto vieta. Be to, kad Palangos miesto istorinė dalis pati yra 1993 m. birželio 4 d. įrašyta kaip atskira vertybė, joje yra 61 kultūros paveldo objektas....


Jūroje prie Palangos – Povandeninio kultūros paveldo muziejus?

"Palangos tilto" informacija, 2012 09 27 | Rubrika: Miestas

Prie Palangos krantų Baltijos jūroje Lietuva ketina įkurti Povandeninio kultūros paveldo muziejų.


Krikščioniška Lietuva vos prieš mėnesį per Vėlines uždegė žvakutes ant savo artimųjų, bičiulių ar net svetimų kapų, bet niekas neuždegė žvakelės ant žydų senųjų kapinių Palangoje. Kurorto valdžia, pagirtinai tvarkanti miestą, šiais metais įrengė fontanus Rąžėje, skyrė beveik 200 tūkstančių litų kalėdiniams miesto papuošimams, bet žydų kapinės, kultūros...


Naujausi kurorto kultūros paveldo istorijos tyrimai

„Palangos tilto“ informacija, 2009 05 30 | Rubrika: Miestas

Palangos miesto viešojoje bibliotekoje įvyko antroji konferencija, skirta kurorto kultūros paveldo klausimams aptarti. Gausiai susirinkusius forumo dalyvius pasveikinęs miesto vadovas Vytautas Stalmokas teigė, kad žinant Palangos kultūros paveldo priešistorę ir jos naujausių tyrinėjimų duomenis, stiprėja tikėjimas, jog pajūrio kurortas bus išsaugotas.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius