N. Stasiulis: „Tikiu, kad darbuotojų išėjimas reiškia geras permainas”.

N. Stasiulis: „Tikiu, kad darbuotojų išėjimas reiškia geras permainas”.

Septynių kultūrininkų pasitraukimas – griūtis ar permainų ženklas?

Eglė PALUBINSKAITĖ, 2016 02 08

Palangos kultūros gyvenimą jau ne pirmą kartą krečia nemalonūs skandalai. Tačiau Palangos kultūros ir jaunimo centre dirbančių darbuotojų kantrybė, panašu, pasiekė aukščiausią viršūnę – traukiasi net septyni jo darbuotojai. Kas už to slypi? Visuotinis nusivylimas miesto kultūros politika? Kivirčas tarp kelių ryšių personalijų? Ar gudrus ėjimas šachmatų lentoje? Ar neatsitiks taip, kad netrukus išėję darbuotojai prisijungs prie neseniai Palangos koncertų salės valdymui įkurto „uabo“ „Palangos renginiai?“

Buvęs direktorius jautė nepasitikėjimą ir spaudimą
Nuo vasario 1 dienos iš Palangos kultūros ir jaunimo centro direktoriaus pareigų jau pasitraukė Žilvinas Kažys, o po Vasario 16-osios renginių centrą palieka dar šeši darbuotojai. Tarp jų – net ilgametis kurorto renginių organizatorius, ryški miesto asmenybė Nerijus Stasiulis. Kaip teigiama, Kultūros centro direktorius pasitraukė dėl nebepakeliamos darbinės atmosferos įtampos, vis niekaip nenutilstančio konflikto su Palangos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėju Vygantu Rekašiumi, o N. Stasiulis sako, „jaučiąs“, kad pats metas į Kultūros centrą įnešti naujovių ir permainų, kurios, girdi, bus visiems į naudą. Neoficialiai kalbama, kad toks kai kurių darbuotojų sprendimas siejamas su visai neseniai Palangos koncertų salės valdymui įkurta bendrove „Palangos renginiai“.
Paklaustas apie pasitraukimą, jau buvęs Palangos kultūros ir jaunimo centro direktorius Ž. Kažys atsakė, kad negali komentuoti kitų darbuotojų tokio sprendimo motyvų, tačiau noriai aiškino savo sprendimą išeiti iš darbo: „Manau, nesunku atspėti, kodėl pasitraukiau. Viskas dėl niekaip nepasibaigiančių konfliktų su Kultūros skyriumi ir jo vedėju (Vygantu Rekašiumi, – aut.). Situacija ne tik kad negerėjo, bet ir nesikeitė ar net blogėjo. Pirmiausia mane žeidžia, kad skelbiama neteisinga informacija. Garsiai kalbama, kad teismo procesas, girdi, baigėsi, tačiau situacija visai kita. Šiuo metu sprendimai yra apskųsti prokurorams, tad ikiteisminis tyrimas nėra pabaigtas. O skelbiama visai kitaip. Mano įsitikinimu, Klaipėdos prokurorai buvo sėkmingai nupirkti, o teisminė sprendimo medžiaga labai jau palanki tik vienai pusei“.
Ž. Kažys pripažino, kad darbe jautė ne tik nuolatinę įtampą, bet ir nuolatinį spaudimą: „Nuolat jautėme spaudimą iš Kultūros skyriaus, bet ne tik iš vedėjo, o ir iš pastarojo žmonos (Kurhauzo administratorės Dianos Rekašienės, – aut.) bei jos kolegių, kurios Kultūros centre bandė įvedinėti savo tvarką. Būtent dėl tokių veiksmų buvome priversti priimti tokį kraštutinį sprendimą. Valdžiai siūlėme įvairių alternatyvų, tačiau į jas taip pat nebuvo reaguota“.

Kultūros centro vairas – jauno žmogaus rankose
Vasario 1 diena buvo paskutinė Ž. Kažio darbo diena Palangos kultūros ir jaunimo centre: „Taip, aš jau baigiau savo darbą ir pareigas laikinai perdaviau jaunam ir perspektyviam žmogui – kultūrinės veiklos vadybininkei Monikai Jarulytei, kuri atsakinga už Šventosios kultūrinį gyvenimą.“
Į klausimą, ką veiksiąs toliau, vyras sakė, kad planų „turįs“, tačiau apie juos dar kol kas nenorįs garsiai kalbėti. „Pirmiausia noriu gerai pailsėti. Darbinė atmosfera ir klimatas Palangoje tikrai buvo ne patys geriausi. Jau turėjau keletą pasiūlymų, bet šiuo metu atsisakiau, nes reikia poilsio. Turiu problemų ir su sveikata, noriu jas išspręsti iki galo. O tada jau imsiuosi naujų darbų. Atsiriboti nuo to, ką geriausiai sugebu, tikrai neketinu“, – sakė pašnekovas.
Kultūros skyriaus vedėjo Vyganto Rekašiaus žiniomis, darbo vietas darbuotojai paliko šalių susitarimu: „Jau buvęs Kultūros centro direktorius pasirašė sutikimą šalių susitarimu atleisti iš užimamų pareigų išmokant penkių mėnesių išeitines kompensacijas dviem centro buhalterėm, sekretorei, vienam kultūrinės veiklos vadybininkui ir darbininkui bei ansamblio „Bočiai“ kapelos vadovui (Rimui Tranauskui, – aut.), kuris jau anksčiau planavo palikti darbą dėl solidaus ir garbingo amžiaus“.
Į Ž. Kažio pastebėjimą, kad buvo priverstas trauktis pirmiausia būtent dėl konflikto su V. Rekašiumi ir nepakeliamos atmosferos, V. Rekašius atsakė: „Darbinė atmosfera dažniausiai priklauso nuo įstaigos vadovų gebėjimo aiškiai suvokti įstaigos tikslus ir sugebėjimus telkti komandą tiems tikslams pasiekti bei valdyti darbinius procesus, krizines situacijas“.
Ar Ž. Kažys tokių kvalifikacijų neturėjo? Bent jau iki dviejų vyrų konflikto apie tai nebuvo garsiai kalbama...

„Palangos stinta 2016“ nepalikta likimo valiai
Kultūros skyriaus vedėjas tikino, kad tokia situacija, kokia yra dabar, neatsirado per vieną dieną. „Gaila, kas asmeniniai sprendimai pateikiami „grupine“ forma. Galima tik spėlioti, ko tuo siekiama. Bet visi esame pakeičiami. Žinau, kad tie žmonės, kurie nesivaikydami asmeninio populiarumo tyliai ir kantriai dirba savo kasdienį darbą, kurių darbais džiaugiamės kalbėdami apie Palangos kultūrinius procesus, toliau dirba, ir labai tikiuosi, kad tai labai reikšmingai nepaveiks tolesnės jų veiklos bei kūrybos“, – vylėsi V. Rekašius.
Anot jo, nederėtų šios „neskanios“ situacijos suvesti tik į jo konfliktą su jau buvusiu Kultūros centro direktoriumi: „Viskas ne taip paprasta, bet viešai smulkmenų ir kitų niuansų nekomentuosiu. Šis konfliktas buvo netinkamo darbo organizavimo Kultūros centre, nesugebėjimo valdyti situacijos įstaigoje pasekmė. O visa tai yra vadovo atsakomybė“.
Pasklidus žiniai, kad Kultūros centrą palieka daug metų Palangos kultūriniam gyvenimui atidavęs N. Stasiulis, pasklido ir gandai, kad „Palangos stintos 2016“ likimas neva neaiškus. Kultūrinės veiklos vadybininkas paskubėjo nuraminti, kad šio renginio likimas tikrai nepakibęs „ant plauko“.
„Ši šventė jau seniai užaugo į verslo, kultūros, žvejų, tautodailininkų, turizmo specialistų gražaus bendradarbiavimo festivalį ir, ačiū Dievui, jau nebepriklauso nuo jokių pavienių ar grupės pasitraukimo iš darbo. Jos rengėjai yra ne tik Kultūros centras, bet ir miesto restoranai, kavinės bei viešbučiai, žvejai, Stintų ordino riteriai. Šios šventės sumanytojas yra Klaidas Pakutinskas (restorano „Molinis ąsotis“ savininkas, – aut.), o aš geriausiu atveju esu jos pateikimo formos bendraautorius“, – „Palangos tiltui“ sakė N. Stasiulis.

Uždarbis neatitinka kompetencijos
N. Stasiulis vis tik neneigė, kad įtampa darbe buvo jaučiama. „Vidiniame kolegų bendravime atsirado labai daug sudėtingų aštrių kampų. Tiesa ir tai, kad tokia atmosfera tvyrojo jau ilgiau nei metus, tačiau nėra ugnies be dūmų. Visi šios istorijos herojai yra daugiau ar mažiau kalti dėl jos turinio ir tokio finalo, tačiau kiek žmonių, tiek ir nuomonių“, – samprotavo N. Stasiulis.
Kultūrai dirbantys žmonės tikrai negali pasigirti solidžiu atlyginimu. Tai pabrėžė ir pats N. Stasiulis: „Dabar formuojamos užduotys centrui nėra adekvačios nei mokos fondo, nei atlygio prasme, nei žmogiškiems ištekliams, nei turimai kompetencijai. Todėl natūralu, kad privalu pasitraukti vieniems, kad būtų įmanoma surasti kitus, kurie šias užduotis sugebės įvykdyti. Įtampa nesprogo stichiškai ir netyčia – nutraukti darbo santykius po Vasario 16-osios iškilmių yra sąmoningai pasirinktas bei suplanuotas sprendimas, nes praėjus Užgavėnių, Palangos stintos, Vasario 16-osios šventėms iki kito aktyvaus renginių sezono gegužės mėnesį bus pakankamai laiko suformuoti naują atsakingų specialistų komandą senoje ir atnaujintoje kultūros įstaigų struktūroje, – sakė N. Stasiulis. – Palanga jau pribrendo kultūros (gal ir kitų sričių) valdymo permainoms, naujų idėjų ir kvalifikuotų kultūros specialistų poreikiui“.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



l 2016-02-12 08:53 (l / IP: 78.57.226.210)
tykras SABONIS

,,kultura"" 2016-02-11 09:44 (IP: 78.57.226.210)
ir tas JOSIFO BRODSKIO tiltas

suzinojau.. 2016-02-10 11:16 (. / IP: 78.57.226.210)
cia ne WYREJAS, o... liezuvis neapsivercia .... kulturinininkas/dieve saugok Amerika/

o cia kas? 2016-02-09 10:59 (IP: 78.57.226.210)
WYREJAS???

o cia kas 2016-02-09 10:58 (IP: 78.57.226.210)

Taip pat skaitykite

Trumpai atsipūtęs po visų teismų, kuriuos pavyko laimėti, 61 metų Raimundas Palaitis, buvęs Palangos meras ir vidaus reikalų ministras, atsiraitojo rankoves ir kibo į Savivaldybės tarybos rinkimus su visuomeninio rinkimų komiteto „Palangiškiai“, sudaryto pabirusių kurorto liberalų pagrindu, vėliava. Tačiau, barkšt, ir kova baigta: dėl tariamai skirtingų komiteto...


Spalio 1 d., minint Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną, Palangos miesto savivaldybė kartu su parneriais – kurorto verslininkais, kultūros, meno, sporto sričių darbuotojais, dvasininkais – miesto senjorus kviečia nemokamai pramogauti. Šiemetinė Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos tema Palangoje – aktyvus bei turiningas laisvalaikis ir sveika gyvensena.


Palangos kultūros gyvenimą jau ne pirmą kartą krečia nemalonūs skandalai. Tačiau Palangos kultūros ir jaunimo centre dirbančių darbuotojų kantrybė, panašu, pasiekė aukščiausią viršūnę – traukiasi net septyni jo darbuotojai. Kas už to slypi? Visuotinis nusivylimas miesto kultūros politika? Kivirčas tarp kelių ryšių personalijų? Ar gudrus ėjimas...


Vakar į „Palangos tilto“ redakciją pristatyti laikraščio skaitytojams savo miesto viziją, jei būsią išrinkti merais, rinkosi tokio iššūkio nepabūgę politikai, kandidatuojantys į Palangos mero postą pirmąkart vyksiančiuose tiesioginiuose rinkimuose. Deja, iš septynių kviestųjų redakcijos duris pravėrė tik trys kandidatai: Centro partijai...


Lietuvos laisvosios rinkos instituto kasmet atliekamas tyrimas, vadinamasis Lietuvos savivaldybių indeksas, Palangai ir šiemet nebuvo palankus: iš septynių miestų savivaldybių ji pripažinta šešta. 2014-ųjų gruodį, įvertinus 2013-ųjų duomenis, geriausiu paskelbtas Klaipėdos miestas, o prasčiausiai įvertinti Šiauliai. Iš 53-ijų rajonų savivaldybių...


Lietuvos kultūros sostinei Palangai – gintarinis kurorto tautodailininkų Kurhauzas

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2013 02 11 | Rubrika: Miestas

Palangos – Lietuvos kultūros sostinės metus vietos tautodailininkai nusprendė pažymėti išskirtinai. Šia proga kurorto merui Šarūnui Vaitkui penktadienį įteiktas gintarinis paveikslas, kuriame vaizduojamas Kurhauzas.


Kultūros sostinės titulą perėmusi Palanga žada nustebinti

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2012 12 10 | Rubrika: Miestas

Pasitikdama 2013-uosius Palanga iš Anykščių perėmė Lietuvos kultūros sostinės titulą. Anykščiuose vykusio teatralizuoto renginio metu didžiausio šalies kurorto mero pavaduotojui Sauliui Simei kartu su Lietuvos kultūros sostinės titulu perduota ir didžiulė skrynia su vietos bendruomenės linkėjimais palangiškiams.


Bene gražiausiai pavasario šventei – šv. Velykoms – besirengianti Palanga kurorto gyventojams ir svečiams žada ne vieną įsimintiną atrakciją. Pramogautojus į vieną iš garsiausių Lietuvoje J. Basanavičiaus gatvę palangiškiai sukvies antrąją Velykų dieną, balandžio 9-ąją. Pėsčiųjų pamėgta J. Basanavičiaus gatvė jau netrukus pavirs įspūdinga Margučių...


Birželio pradžioje įvykęs oficialus uosto atidarymas skelbė, jog Šventoji nuo šiol gali drąsiai vadintis ne tik kurortu, bet ir uostu. Tačiau netrukus džiaugsmą naujuoju miestelio traukos objektu nustelbė kita žinia: smėliu užneštas įplaukos kanalas ir laivyba jachtomis bei pramoginiais kateriais Šventosios uoste yra sustabdyta.


Naujausi kurorto kultūros paveldo istorijos tyrimai

„Palangos tilto“ informacija, 2009 05 30 | Rubrika: Miestas

Palangos miesto viešojoje bibliotekoje įvyko antroji konferencija, skirta kurorto kultūros paveldo klausimams aptarti. Gausiai susirinkusius forumo dalyvius pasveikinęs miesto vadovas Vytautas Stalmokas teigė, kad žinant Palangos kultūros paveldo priešistorę ir jos naujausių tyrinėjimų duomenis, stiprėja tikėjimas, jog pajūrio kurortas bus išsaugotas.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius