Šį vakarą visa Lietuva melsis krepšiniui ir jo dievams

Šį vakarą visa Lietuva melsis krepšiniui ir jo dievams

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2015 09 17

Mūsų šalis vėl gyvena krepšiniu. Prancūzijoje besikaunantys Lietuvos karžygiai trečiadienį mums padovanojo Jo Didenybės Krepšinio šventės pratęsimą ir išsaugojo mūsų viltis pasidabinti Europos čempionato medaliais.
Penktadienio vakarą visa Lietuva lyg viena šeima vėl susirinks prie televizorių ir beveik dvi valandas išgyvens dar vieną rungtynių dramą. Tiesą pasakius, viltis ant mūsų vyrų krūtinių išvysti bent kokios nors prabos medalius nėra didelė. Įveikti šiame čempionate dar nė karto nesuklydusią ir tik apie auksą kalbančią Serbiją mūsų rinktinei bus nemažas iššūkis.
Net ir pralaimėjus Lietuvos laukia dar aukštesnis slenkstis kovoje dėl bronzos – tos pačios prabos medalių, kaip paguodos, sieks ir kitame pusfinalyje tarpusavyje susitikę Europos krepšinio grandai Ispanijos arba Prancūzijos rinktinės, kurios jau gerą dešimtmetį yra šios sporto šakos Senojo žemyno lyderiai.
Abejones dėl mūsų šalies rinktinės sėkmės likusiose svarbiausiose dviejuose čempionato rungtynėse didina ir Lietuvos komandos žemyno pirmenybėse iki šiol nueitas kelias. Skirtingai nuo savo būsimų varžovų, visą aštuntfinalio atrankos etapą Lietuva įveikė girgždėdama. Kad ir kaip beaukštintume iš mūsų šalies grupės ketvirtfinalį pasiekusias Čekijos ir Latvijos komandas, prieš Lietuvą Rygoje žaidusios ekipos geriausiu atveju priklauso Europos krepšinio vidutiniokams. Kiek saugesniu ir padoresniu skirtumu sugebėjome įveikti tik Latviją, o likusiose rungtynėse lygioje vietoje vis klupusią mūsų rinktinę gelbėjo tik sėkmė.
Ar prieš Europos čempionatą kas galėjo drįsti prognozuoti, kad kažkada galime pralaimėti Belgijai? Kas kad teisėjai iš mūsų pavogė rungtynių pratęsimą. Iš esmės tai nieko nekeičia. Vien mintis, kad su amžinais krepšinio autsaideriais buvusiais belgais visas 40 minučių žaisime taškas į tašką, prieš keletą metų būtų buvusi šventvagiška.
Brandesnį ir Lietuvos komandos vertą solidesnį žaidimą mūsų vyrai pademonstravo tik pirmą kartą šiame čempionate susitikę su Europos krepšinio elito atstove – Italijos rinktine, kuri prieš 11 metų pusfinalyje iš Lietuvos atėmė, ko gero, tik pirmą ir paskutinį kartą mūsų šalies istorijoje pasitaikiusią galimybę iškovoti olimpinį sidabrą, o gal net ir auksą. Tą kartą Atėnų olimpiadoje Jungtinių Amerikos Valstijų žvaigždžių rinktinę nugalėjusi Lietuva iš tiesų buvo verta olimpinių čempionų titulo.
Juo labiau, kad olimpinį finalą pasiekusi Argentinos rinktinė buvo labiau įveikiama, nei galimybė du kartus iš eilės nugalėti amerikiečius, kuriems mes atidavėme ir bronzą. Vietoj ranka pasiekiamo olimpinio aukso tą kartą teko tenkintis ketvirtąja vieta – tokia buvo 2004 metų pralaimėjimo italams kaina.
Praėjusio trečiadienio rungtynių favoritais iš anksto įvardinti italai ir šį kartą buvo pasiruošę nubraukti bet kokias mūsų viltis dėl medalių. Savo pergalės atveju jie Lietuvą netgi galėjo nustumti ne į ketvirtąją, kaip Atėnų olimpiados atveju, o į 5 Europos čempionato vietą, dėl kurios lietuviams dar būtų tekę pakovoti.
Tačiau mūsų rinktinė trečiadienį atsilaikė. Nors buvo tokių momentų, kai keletą kartų netikėtai spurtavę ir rungtynių eigą savo naudai lyg ir perlauždavę italai visus Lietuvos sirgalius jau versdavo nuleisti rankas. Tačiau banguotai tą vakarą žaidėme ne tik mes, o labiausiai reikalingu metu, baigiantis rungtynėms, Lietuvos vyrus banga išnešė į viršų.
Rezultatu 16:6 laimėjusi pratęsimą mūsų šalies rinktinė įrodė šiandien esanti stipresnė už ekonomiškai nepalyginamai pranašesnę bei 20 kartų daugiau gyventojų turinčią Italiją. Taip dėsningai šios rungtynės baigėsi ir dėl to, kad vien tik futbolu gyvenantiems italams krepšinis viso labo tėra trečiaeilis žaidimas, o Lietuvai tai – religija, kurią išpažįsta visi: nuo jauno iki seno, nuo vaikų iki net sportui abejingų moterų. Dar nuo sovietmečio laikų lietuvių tautos pasididžiavimu buvęs krepšinis yra bene vienintelė sritis, kurioje galime dominuoti visame pasaulyje. Kurioje mes galime būti lygūs, o nusišypsojus sėkmei, net pranašesni už didžiausias pasaulio valstybes.
Ar lietuvių dvasios stiprybės, kovingo charakterio, rungtynėse su italais demonstruoto meistriškumo blykstelėjimų ir iki šiol Lietuvą lydinčios sėkmės pakaks šio vakaro rungtynėse su Serbija? Rungtynėse, kurių mažiausia vertė – Europos čempionato sidabras ir tiesioginis kelialapis į olimpiadą Brazilijoje.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Dievoieška: ar tai yra visa, kas po „Gėrio žvaigžde?“

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2017 04 20 | Rubrika: Miestas

Atsakau išsyk į pavadinimo paklausimą: „Ne. Dievoieška yra ir ne viena galimybė klysti, bet tai supratus, klaidos nebekartoti“. Dievoieška dažnusyk yra tarsi kūlgrinda – Žemaičių istorijoje žinomas akmenimis grįstas „slaptas povandeninis kelias“. Savųjų kraštiečių kojų pėdomis jaučiamas, o priešų akims – nematomas“.


Vaikų saugumu turi rūpintis visa bendruomenė

Rosita SIMONAUSKAITĖ, 2016 06 13 | Rubrika: Miestas

Tėvams vaikų saugumas – didžiausias prioritetas. Tad nenuostabu, kad daug diskusijų sukėlė riedlenčių parke, esančiame Palangos senosios gimnazijos teritorijoje, tėvų įžvelgta grėsmė. Anot jų, kai kurie nepilnamečiai nuolat rūko, vartoja alkoholį, šiukšlina, tuo sukeldami pavojų bei nesaugumo jausmą ten esantiems vaikams.


Palangos viešbučių ir restoranų asociacija (PVRA) kartu su miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistėmis gruodžio 22-ąją kavinėje-boulingePub „Riviera“ surengė labdaros vakarą mažas pajamas gaunančių Palangos šeimų vaikams. Kaip papasakojo PVRA prezidentas Darius Miklovas, vakare dalyvavo daugiau kaip 50 vaikučių iš 30 šeimų.


Palangos gintaro muziejaus vyriausioji muziejininkė, nacionalinių ir tarptautinių projektų koordinatorė, laikinai einanti vedėjos pareigas Regina Makauskienė džiaugėsi, jog atsinaujinęs muziejus sulaukia kur kas didesnio lankytojų susidomėjimo nei iki jo renovacijos. Muziejumi žavėjosi ir čia apsilankę Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas ir karalienė Silvija. „Nors pagal...


Šį vakarą visa Lietuva melsis krepšiniui ir jo dievams

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2015 09 17 | Rubrika: Savaitės komentaras

Mūsų šalis vėl gyvena krepšiniu. Prancūzijoje besikaunantys Lietuvos karžygiai trečiadienį mums padovanojo Jo Didenybės Krepšinio šventės pratęsimą ir išsaugojo mūsų viltis pasidabinti Europos čempionato medaliais.


Palangos garbė valdžiai visa dar neapčiuopiama vertybė

Alvydas ZIABKUS, “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2015 08 17 | Rubrika: Savaitės komentaras

Tarpukario Lietuvos kariuomenėje gyvavo toks šūkis: „Be reikalo nepakelk, be garbės nenuleisk“. Čia apie kardą, kuris buvo įteikiamas šventinant karininkus. Tokiu devizu turėtų vadovautis ir save gerbianti valdžia: nesant tikriems nežadėti, o jei jau prasižiota – tai pakeltu kardu bent kirsti.


„Malūno vilų“ gyventojai šeštadienio pavakarę rinkosi į dar ne visai įprastą susibūrimą- kaimynų vakarą. Apie 300 vakaro svečių centrinėje miesto dalyje esančių vilų statytojas UAB „Kauno būstai“ pasiūlė linksmą programą: pasilinksminti, pasivaišinti skaniais patiekalais ir galbūt išlenkti taurelę tauraus gėrimo, dalyvauti žaidimuose...


Tai buvo mano paskutinės priešvedybinės „daugiadienės aplink Tarybų Lietuvą“ su Vilniaus genijais – kurso draugu prozininku Viktoru Brazausku ir iš Skuodo arčiau bohemos olimpo Vilniuje atšuoliavusiu čigoniško gymio „šnekoriumi“ Rolandu Granausku, kuris tuomet dar net neįtarė tapsiąs lietuvių literatūros klasiku. Kai iki...


Lietuvos krepšinio federacija ir Lietuvos paštas kviečia į parodą „Lietuvos krepšiniui – 90“. Nuotraukų ekspozicija lankytojams pateiks įsimintiniausius kadrus iš lietuvių krepšininkų kovų nuo 1937 iki 2011 m. Krepšinio istoriko, kolekcininko Vytauto Gudelio fotografijų paroda papildyta reikšmingiausiais Lietuvos...


„Palangos pulsas parodo, kuo ir kaip gyvena visa Lietuva“

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2010 12 15 | Rubrika: Miestas

Tarp nemeluotai nuoširdžių Palangos inteligentų yra ir savo prasmingu aktyvumu išsiskiriantis senjoras, spalvingos biografijos vyras, dzūkas Kazimieras Algirdas Pečiukonis.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius