Siekia visuomenei atverti povandeninius lobynus

Siekia visuomenei atverti povandeninius lobynus

Rasa GEDVILAITĖ, 2016 12 05

Palangos kurorto muziejus kartu su dar keliais dalyviais ketina įgyvendinti projektą „Mėlynieji Baltijos jūros keliai, skatinantys tvarų povandeninio paveldo turizmą“, kurį didžiąja dalimi finansuos programa Interreg Baltic Sea Region. Kaip papasakojo Palangos kurorto muziejaus direktorius Jūratis Viktoras Liachovičius, šiuo projektu siekiama supažindinti kurorto svečius ir vietinius su povandeniniu Baltijos jūros paveldu. Kol kas planuojamas projektas – tik pradinėje stadijoje, peržengęs pirmąjį vertinimo etapą.

Projekte – 9 dalyviai
Projekte be Palangos kurorto muziejaus dalyvauja Estijos nacionalinio paveldo taryba, NVO Vakarų Estijos turizmas, Talino Technologijų universitetas, Latvijos valstybės Paveldo apsaugos inspekcija, Kuržemės planavimo regionas, Klaipėdos universitetas, Jūros miestų ir savivaldybių asociacija (Lenkija), Puck miesto (Lenkija) savivaldybė.
Šiam projektui skirtas 85 proc. minėtos programos Interreg Baltic Sea Region finansavimas. Artėjančiame Tarybos posėdyje bus prašoma pritarti skirti dalinį (15 proc.) finansavimą projektui įgyvendinti.
Bendra projekto vertė – 2,985,00.00 Eur.
Programos Interreg Baltic Sea Region tikslas – stiprinti integruotą teritorinę plėtrą ir bendradarbiavimą kuriant labiau novatorišką, geriau prieinamą ir tvarų Baltijos jūros regioną.
Teritorija apima 8 ES šalis (Danija, Švedija, Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, dalis Vokietijos) ir Norvegiją, taip pat Baltarusiją ir Rusijos Federacijos šiaurės vakarų regioną.

Atskleis nuskendusių laivų istorijas
„Tai yra tarptautinis projektas, kuriame didžiausias dėmesys bus skiriamas povandeniniam paveldui. Kiekvienas projekto partneris atliks savo sumanymus. Dalis mūsų veiklos persipina su Klaipėdos universiteto veiklomis“, – teigė Palangos kurorto muziejaus direktorius, kuris daug metų ir pats dirbo povandeninės archeologijos srityje.
Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, prof. habil. dr. Vladas Žulkus patikslino, jog projekto likimas kol kas dar neaiškus. „Kol kas jis peržengė tik pirmąjį vertinimo etapą. 2017 metų pavasarį bus galutinis ES institucijų sprendimas dėl projekto finansavimo. Dar kaip ir anksti kalbėti apie projekto įgyvendinimą. Be to, kai kurios veiklos dar bus derinamos“, – sakė profesorius.
Palangos kurorto muziejaus atstovai yra numatę įrengti mobilią edukacinę ekspoziciją apie povandeninį Baltijos jūros paveldą, išskiriant atskirą dalį nuskendusiems laivams ties Palanga ir Šventąja, sukurti filmą apie Palangos povandeninį paveldą, vesti pamokas pajūrio regiono mokyklose apie Baltijos jūros povandeninį paveldą, didžiausią dėmesį skiriant ties Palanga esančiam povandeniniam paveldui, krante įrengti nuskendusių laivų kryptimis stendus (juose būtų QR kodai, kuriuos nuskaičius būtų galima pamatyti laivų 3D modelius, nuotraukas, kitą informaciją), sukurti mobilią programėlę, kurioje būtų žemėlapis su pažymėtomis nardymo vietomis, nardymo mokyklų kontaktai, nuskendusių laivų istorijos, žaidimas apie povandeninį paveldą. Taip pat bus siekiama bendradarbiauti su nardymo klubais.
Tuo tarpu Klaipėdos universitetas pasiryžęs atlikti tiriamąjį darbą ir nustatyti, kokie apskritai laivai yra plaukioję Baltijos jūroje, kokia jų kultūrinė reikšmė, prisidėti kuriant povandeninius nardymo takus, interaktyvų žemėlapį bei kitokių veikų.

Laukinis povandeninis turizmas
Kaip pastebėjo J. V. Liachovičius, įgyvendintas projektas neabejotinai taptų dar vienu traukos objektu kurorto lankytojams, o taip pat praturtintų Palangos kurorto muziejaus veiklą.
„Šiuo metu povandeninis turizmas kaip ir egzistuoja, bet, kaip sakoma, toks laukinis jis, nesutvarkytas. Žmonėms šiuo metu nesuteikta tokia informacija. Juolab, jei nesi naras, nežinai, kas kur glūdi, neatrasi taip paprastai. O aš kaip žmogus turėčiau gauti tokią galimybę. Kas žino, kiek Palangos pakrantėje yra nuskendusių laivų?“ – retoriškai klausė Palangos kurorto muziejaus vadovas.
Tyrimus atliks Klaipėdos universiteto specialistai, o Palangos kurorto muziejaus darbuotojai visą medžiagą susistemins. Besidomintieji povandeniniu paveldu įgyvendinus projektą gautų visą informaciją, o dar galėtų ir surasti realiai tą vietą, būtų pateikta ir nardymo klubo informacija.
Vykusiame Palangos miesto savivaldybės Tarybos posėdyje nuspręsta pritarti projektui skirti dalį finansavimo.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Miškas – ne tik nepamainoma priemonė kovojant su šiandien itin aktualia klimato kaita, bet ir žmonių labai mėgstama vieta vaikščioti, ilsėtis, pramogauti. Daug maloniau lankytis tuose miškuose, kurie yra išpuoselėti ir pritaikyti visuomenės poreikiams.


Sudegusi ir sunykusi medinė Kurhauzo dalis grąžinama palangiškiams – trečiadienį Vyriausybė apsisprendė medinės Kurhauzo dalies fragmentus perduoti Palangos miesto savivaldybei. Kultūros paveldo departamentas įpareigotas pasirašyti priėmimo-perdavimo aktą.


Siekia visuomenei atverti povandeninius lobynus

Rasa GEDVILAITĖ, 2016 12 05 | Rubrika: Miestas

Palangos kurorto muziejus kartu su dar keliais dalyviais ketina įgyvendinti projektą „Mėlynieji Baltijos jūros keliai, skatinantys tvarų povandeninio paveldo turizmą“, kurį didžiąja dalimi finansuos programa Interreg Baltic Sea Region. Kaip papasakojo Palangos kurorto muziejaus direktorius Jūratis Viktoras Liachovičius, šiuo projektu siekiama supažindinti kurorto svečius...


Nuo pirmadienio, po vidurnakčio, į Palangą atvykstantys autobusai suks į naująją autobusų stotį, įsikūrusią Klaipėdos pl., prie Statoil degalinės. Iškilmingas naujosios stoties atidarymas įvyks šiandien, penktadienį, 11 valandą, tad pageidaujantiems palangiškiams dar nevėlu atvykti į ceremoniją ir patiems dalyvauti šiame renginyje.


Kultūros diena pakvies atverti atminties langus

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 04 10 | Rubrika: Miestas

Antradienį, balandžio 15-ąją, palangiškiai kviečiami paminėti pasaulinę Kultūros dieną. Pernai ši diena Kultūros sostinės vėliavą nešusioje Palangoje palydėta šūkiu „Kultūros vertybės amžinos“, o šiemet šventės organizatoriai kviečia aplankyti renginius, kuriuos vienija tema „Atminties langai“. Kaip sakė Palangos kultūros...


Vakar vakare pilnutėlėje Kurhauzo salėje miesto meras Šarūnas Vaitkus atsiskaitė už šiais metais nuveiktus savo ir Tarybos valdančios koalicijos darbus. Priminęs, kad metų pradžioje buvo nuogąstavimų dėl biudžeto lėšų (Būtingės naftos terminalas po turto pervertinimo nuo šių metų  miesto biudžetui moka 2,5 milijono litų mažiau mokesčių), meras...


Šiandien Palangoje lankėsi bei su miesto vadovais ir kultūros specialistais susitiko Europos varinių pučiamųjų orkestrų (European Brass Band Aassociation) asociacijos prezidentas Ulf Rosenberg bei šios asociacijos tarybos narys Jacob Dijkstra. Palanga siekia, kad prestižiškiausias Europoje pučiamųjų muzikinis renginys 2016 m. vyktų būtent šiame kurorte.


Miesto politikai savo pinigines atvėrė visuomenei

Agnė LEKAVIČIENĖ, 2011 10 05 | Rubrika: Miestas

Kartą metuose Lietuvos politikai leidžia pažvelgti į savo turimus turtus bei santaupas. Kiekvieno rudens viduryje paskelbiamos jų turto deklaracijos, patenkina visuomenės smalsumą bei leidžia palyginti kokį „derlių“ per metus užaugino valdantieji.


Kurios savivaldybės ir jos mero savimeilės neglosto aukšti savivaldybės ar mero vieši reitingai? Žinoma, tokių nerasi, nes pavadinimas ar vardas 60-ies savivaldybių ar jų vadovų viršuje ne tik malonina širdį, bet ir skatina kolegų pagarbą, garantuoja trumpesnius kelius valdžios koridoriuose ir didesnį rinkėjų palaikymą. Bet ko verti tokie reitingai, jeigu...


Palanga turi pasirašiusi draugystės ir bendradarbiavimo sutarčių su septyniais Baltijos jūros regiono valstybių miestais, bet draugystė su Vokietijos Riugeno salų sostine Bergenu yra ryškiausia ir jau duodanti Palangai apčiuopiamų tokio bendradarbiavimo rezultatų. 


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius