Skausmas: malšinamas vaistais gali tapti liga

Skausmas: malšinamas vaistais gali tapti liga

2016 11 24

Sakoma, kad skausmas kenkia ne mažiau nei vaistai, tačiau kaskart, vos suskaudus galvai ar pilvui, griebtis tablečių gali būti pražūtinga. 
„Gintarinės vaistinės“ vedėja Giedrė Buzienė sako, kad visi šie vaistai pasižymi vienokiu ar kitokiu šalutiniu poveikiu, todėl juos vartoti reikia žinant tam tikras taisykles. 
 
Gali būti mirtina
Vaistai nuo skausmo arba nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai – vieni populiariausių medikamentų, kurių vaistinėse galime nusipirkti be recepto. „Pagrindinė nereceptinių vaistų grupė, kurių daugiausiai suvartojama, yra vaistai nuo skausmo, kitaip dar vadinami nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (NVNU). Visi šie vaistai pasižymi vienokiu ar kitokiu šalutiniu poveikiu: kai kurie jų dirgina skrandžio gleivinę, gali sukelti net kraujavimą iš virškinamojo trakto, kita grupė vaistų nuo skausmo nesukelia virškinamojo trakto pažeidimų, bet gali neigiamai paveikti kepenų veiklą“, – perspėja rūpestinga vaistininkė. 
 Pasak „Gintarinės vaistinės“ specialistės, norint sumažinti šalutinių poveikių riziką, labai svarbu parinkti tinkamą vaistų dozę bei vartojimo trukmę – kuo ilgiau vaistas vartojamas, tuo labiau didėja šalutinių reiškinių tikimybė. Taip pat, reikia atkreipti dėmesį, kad sergant opalige ar tam tikra kepenų liga, dėl vaistų nuo skausmo vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku, suderinti kitų vaistų vartojimą. Kad išvengtume nemalonių pasekmių, vaistus nuo skausmo kiekvienas turime gerti pavalgę, užsigerdami pakankamu kiekiu vandens.
Šeimos gydytojai, neurologai, anesteziologai bei skausmo gydymo specialistai žino, kad skausmas turi būti malšinamas palaipsniui. Taigi, vaistus nuo skausmo vartojant dideliais kiekiais, neatsižvelgiant į jų stiprumą, kitas kontraindikacijas, gydymas ne tik nebus veiksmingas, bet ir gali išsivystyti lėtinis skausmas. Tuomet, medikų teigimu, tai nebėra simptomas ar sindromas – tai tampa liga. Be to, netinkamai vartojant vaistus nuo skausmo, galimas organų pažeidimas. Nors nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai atrodo saugūs: nemažina spaudimo, netrikdo kvėpavimo, geriant daug tokių vaistų galimi inkstų, kepenų pažeidimai, gali progresuoti skrandžio opaligė, atsirasti kraujingų opų. Tokia paciento būklė gali baigtis net mirtimi.
 
Kaip vartoti su kitais vaistais?
Vaistų deriniai reikalingi tada, kai norima stipriau paveikti kokį nors vieną patologinį procesą, tačiau teisingai suderinti vaistus gali tik gydytojas arba vaistininkas. „Pavyzdžiui, vaistus nuo skausmo būtina derinti su sudėtiniais vaistais nuo peršalimo, nes labai dažnai į jų sudėtį įeina tos pačios medžiagos. Tarkime, paracetamolis tiek vienas, tiek su kitomis medžiagomis įeina ir į vaistų nuo skausmo, ir nuo peršalimo sudėtį. Ši medžiaga yra hepatotoksiška, tai reiškia, kad didelės jos dozės gali sukelti negrįžtamus kepenų pažeidimus. Reikia ypač stebėti, kad tas pats žmogus nevartotų kelių preparatų su ta pačia medžiaga, tikėdamasis greičiau pasveikti ar manydamas, kad daugiau yra geriau“, – sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė G. Buzienė. 
Anot jos, vaistus nuo skausmo reikia atsargiai vartoti ir su kai kuriais vaistais, turinčiais antihipertenzinį (kraujo spaudimą mažinantį) poveikį, nes pastarųjų poveikis gali susilpnėti „Yra preparatų, kurių, vartojant vaistus nuo skausmo, reikėtų ypač vengti. Pavyzdžiui, greipfrutas (jo ekstraktas yra populiari imunitetą stimuliuojančių maisto papildų sudedamoji dalis) stabdo nuskausminamųjų vaistų skaidymą, todėl jie ima kauptis organizme. Užsigerti vaistų greipfrutų sultimis taip pat negalima. Jei labai norisi, jas galima gerti praėjus mažiausiai 4 valandoms po vaistų nuo skausmo vartojimo. Ežiuolė neturėtų būti vartojama su paracetamoliu, nes padidėja rizika pažeisti kepenis. Ginkmedžio preparatų nederėtų gerti kartu su aspirinu (acetilsalicilo rūgštimi), nes gali prasidėti kraujavimas iš virškinamojo trakto“, – teigia vaistininkė.
Pasak medikų, blogiausia, kai patys pacientai nusprendžia, kad jiems reikia gydytis ir, nepasitarę dėl vaistų suderinamumo su gydytoju ar vaistininku, patys pasirenka medikamentus. Taip pat vertėtų nepamiršti, kad vaistus reikia vartoti saikingai, todėl, pajutus skausmą, pirmiausia reikėtų išbandyti natūralias jo malšinimo priemones – pasivaikščiojimą gryname ore, sveiką mitybą, mankštą.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Praėjusiais metais klinikiniai psichologai Aušra ir Antanas Mockai įkūrė Depresijos gydymo centrą. Per eilę veiklos metų skaitant paskaitas, konsultuojant privačiai, savanoriaujant Jaunimo pagalbos linijoje sutuoktiniai suprato, jog trūksta paslaugų išgyvenantiems lengvą ar vidutinę depresiją, juolab neieškoma būdų padėti jiems be vaistų.


Sakoma, kad skausmas kenkia ne mažiau nei vaistai, tačiau kaskart, vos suskaudus galvai ar pilvui, griebtis tablečių gali būti pražūtinga. „Gintarinės vaistinės“ vedėja Giedrė Buzienė sako, kad visi šie vaistai pasižymi vienokiu ar kitokiu šalutiniu poveikiu, todėl juos vartoti reikia žinant tam tikras taisykles.


Net ne visi palangiškiai, juolab kurorto svečiai, žino, kad Palangoje, netoli Birutės parko, tylioje ir gražioje aplinkoje (J.Šliūpo g. 7/Vydūno al. 4 ) įsikūrusiame Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos institute jau ne vienerius metus miegą tyrinėja palangiškis Audrius Alonderis.


  Dešimt metų miesto savivaldybės Taryboje besidarbuojąs ir beveik trejus metus mero duonos „ragavęs“ Remigijus Alvydas Kirstukas pripažįsta dabartinio miesto mero, konservatoriaus Šarūno Vaitkaus pasiekimus. Bet paklaustas, kas jam trukdė, stovint prie miesto vairo daugiau nuveikti jo labui, R. A. Kirstukas teisinosi, kad esą labai svarbu, vadovaujant miestui...


Lapkričio 14 d. pasaulyje paminėta lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) diena. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, šia liga serga net 210 milijonų žmonių visame pasaulyje. Prognozuojama, jog 2030 m. pagal mirtingumą tai bus viena iš trijų pagrindinių ligų. Lietuvos gydytojai pulmonologai pastebi, kad LOPL diagnozuojama vis jaunesniems žmonėms.


Vasara jau gerokai įsibėgėjusi, tad nieko keisto, jog žmonių kurorte vis daugiau. Visi atostogautojai su malonumu traukia į pajūrį, daugelis su tikslu – įgauti šokolado spalvos įdegį. Tiesa, kartais pamirštama, jog intensyvūs saulės spinduliai gali ir pakenkti, juo labiau, kuomet lepinamasi per ilgai. Medikai įspėja saule mėgautis saikingai, kad nebūtų neigiamų pasekmių ir...


Kokie žmonės valdys Palangą ketverius metus? „Palangos tiltas“ paprašė visų naujos Tarybos narių atsakyti į 10 pateiktų klausimų. Šiandien į klausimus atsako Tarybos narė Genoveita Krasauskienė, kuri priklauso Naujajai sąjungai (socialliberalams).


Iš palangiškės Rasos Idzelienės galima daug ko pasimokyti, pirmiausia – į gyvenimą žvelgti taip, jog niekuomet neliktų nuoskaudos, jame pamatyti tik gerus dalykus. Nors, kaip pati papasakojo, serga cukriniu diabetu jau beveik 30 metų, jos ši liga neįveikė. „Susitaikiau su ja, ji yra mano gyvenimo dalis, todėl neatskiriama, turiu ja rūpintis“, - nusišypsojo miestelėnė.


Parkinsono liga – itin sunki liga, neleidžianti sergančiajam gyventi pilnavertį gyvenimą, atima gebėjimą vaikščioti. Svarbiausia, jog niekas dar nesugebėjo ištirti, dėl kokių priežasčių ji atsiranda. Į šį klausimą vis bando rasti drauge su savo įkurtos draugijos likimo bendražygiais, sergančiais Parkinsono liga palangiškiais, Jadvyga Ramašauskienė. „Žmogus lyg ir gyvas, bet pavaikščioti...


Agnė Lukaitytė, 18–metė mergina, vaikystę ir mokyklos metus praleido Palangoje. „Jūra yra nuostabi“, - sako graži mergina. Bet galbūt merginos polėkiams ir svajoms net Palanga su jūra yra šiek tiek per maža. Baigusi mokyklą kurorte, Agnė išvyko gyventi ir mokytis į Vilnių. Ir...neišsigando iššūkių: dalyvavo  Olialia.lt atrankoje ir grožio konkurse „Mis Lietuva – 2010”. Ko gero, jos...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius