Skulptūrų parke – tarsi malonioje „oazėje“

Palangos miestą puošiantį Skulptūrų parką nuolat lanko žmonės, ten atsipalaiduoti ir pailsinti ne tik kūną, bet ir sielą stabteli ne tik palangiškiai, bet ir poilsiautojai. Būtent tokia mintis ir sukosi sumanytojų galvose, ėmusių jį formuoti ir šiuo metu jau džiuginančio skulptūrų įvairiapusiškumu, talentingų skulptorių atskleistomis originaliomis idėjomis. Bet taip buvo ne visada, reikėjo nueiti ilgą kelią, kol susiformavo nuolatinis ir ypatingai gražus parkas.

Paskutinę naktį

Prieš 28 metus, 1982 metais kurortas pasipuošė 28 skulptūromis, kurias pasiūlė Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys. Kaip pasakojo vienas iš šio parko įkūrėjų Leonas Mardosas, R.Budrys pasiūlė Palangai 28 skulptūras, tačiau reikėjo parinkti tinkamą vietą, būtent dabartinę vietą, tikusią ir patikusią dosniajam Lietuvos dailės muziejaus direktoriui pasiūlė architektas L.Mardosas. Gimusiai idėjai įgyvendinti buvo sutelktos visos pajėgos, tačiau, kaip prisiminė architektas, visgi pirmoji paroda visiškai paruošta buvo paskutinę naktį. „Visos parodos taip būna ruošiamos“, - džiugiai pasakojo L.Mardosas. Visgi išaušus rytui jau buvo galima pasigrožėti pernakt iškilusiomis skulptūromis.

Kruopštūs pagalbininkai

Architektas L.Mardosas suprojektavo pirmąją šio parko ekspoziciją, jam pagelbėjo kolegė architektė Rūsna Vaineikytė, o pagalbos ranką mielai ištiesė tuometinis ilgametis įmonės „Palangos vandenys“ vadovas Vitalius Bernardas Litvaitis, suteikęs laikiną „prieglobstį“ atvežtoms skulptūroms, komunalininkai padėjo pastatyti pjedestalus skulptūroms, o kruopštaus kranininko dėka jos buvo ant jų sėkmingai užkeltos. Kaip prisiminė L.Mardosas, ši užduotis buvo itin sunki, mat skulptūros labai sunkios, keliant jos juda, o uždėti ant pjedestalo – labai sudėtinga.

Kasmetinės parodos

1982 metais vasaros sezonui atidaryta paroda kasmet vis keisdavosi. Vasarai pasibaigus skulptūros būdavo išgabenamos, o jai prasidėjus vėl papuošdavo skverelį. Kaip bylojo kadaise L.Mardoso braižytos parko ekspozicijos, kasmet skulptūros ir jų skaičius kisdavo, suteikdamos įvairiapusiškesnių spalvų. Vienais metais buvo 20, kitais 24, dar kitais 27, taip ir įvairindavo kurortą gražiausių skulptūrų parodos. L.Mardosas pasakojo, kad būdavo tokių žmonių, kurie į Palangą atvykdavo būtent dėl šio parko, o ne dėl mylimos jūros, skulptūrų apsuptyje galima atrasti ramybę, pasisemti kūrybiškų minčių.

1987 metais kolekcija padidėjo, kuomet Maskvos dailės fondas suteikė džiaugsmą, prisijungdamas prie kolekcijos. Būtent šiais metais įvyko paskutinė skulptūrų paroda, po kurios dingo daug gražiųjų skulptūrų ir niekas jų neberado. Viso per šešetą metų buvo išeksponuotos 172 skulptūros, išlikusios jas ten atvežusiųjų ir mačiusiųjų atmintyse.

Pripažintų skulptorių darbai

Prieš dvejus metus Skulptūrų parkas pakvietė visus meno gerbėjus į atnaujintą ir išplėstą „oazę“. Inicijavus R.Budriui, L.Mardosui, tuometiniam Palangos miesto savivaldybės merui Remigijui Alvydui Kirstukui parkas padidėjo ir pasipuošė vertingų skulptūrų rinkiniu iš Lietuvos dailės muziejaus kolekcijų. Skulptūrų parke džiugina pripažintų ne tik Lietuvos, bet ir užsienio skulptorių darbai.

„Tokių oazių reikia“, - pripažino L.Mardosas, pastebėjęs parko paklausą. Norėdamas praplėsti parko teritoriją jis susilaukė ir kritikos, kadangi norėjo praretinti medžius. Visgi nejausdamas itin didelės nuoskaudos jis nepaliko savo išpuoselėto parko nuošaly, padėdamas jam plėstis, gražėti, džiuginti ne tik prie jo jau pripratusius ir dėl to besidžiaugiančius palangiškius, bet ir atvykstančius svečius, mielai vaikščiojančius nutiestais takeliais. Ateityje parke planuojama patalpinti dar penkias skulptūras, tačiau šios dovanos dar teks palaukti.