Šventoji netikrus pranašus, kurie „sukasi“ aplink, moka atskirti

Linas JEGELEVIČIUS, 2014-11-13
Peržiūrėta
1754
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Domininas Jurevičius
Domininas Jurevičius

Šiandien Šventosios bendruomenė renkasi į ataskaitinį-rinkiminį susirinkimą. Kokia turi būti Šventoji? Kas pasikeitė? Ką turėtų padaryti miesto valdžia, kad miestelis galėtų savarankiškiau tvarkytis? „Palangos tiltas“ kalbėjosi su Šventosios seniūnijos bendruomenės pirmininku Domininku Jurevičiumi.

– Buvote sakęs anksčiau, kad šventojiškiai tris mėnesius dirba, o devynis miega. Ar į Šventąją jau vėl atėjo miego metas?

– Galima tai pavadinti žiemos miegu arba nėštumu (juokiasi – aut.) Kadangi beveik lapkričio vidurys, tai, žinoma, Šventoji vėl snaudžia. Būtų gerai, kad taip nebūtų, jog sezoniškumas būtų mažinamas ne tik Palangoje, bet ir Šventojoje.

– Ar gatvių rekonstrukcija (kalbėjomės spalio viduryje) jau baigta?

– Kai kurie darbai baigti, kai kurie dar vyksta. Esame labai laimingi, kad pagaliau susirūpinta Šventosios gatvėmis. Pasižiūrėkite, kaip pasikeitė Jūros gatvė, taip pat Šventosios gatvė. Kitąmet miestelio svečiai išvys gerokai pasikeitusią Šventąją. Mano žiniomis, apie 200 tūkst. litų gatvių tvarkybos darbams buvo skirta iš Kelių fondo, apie 100 tūkst. litų, jeigu neklystu, – iš savivaldybės biudžeto.

– Bet gatves sutvarkyti neužtenka...

– Žinoma, kad ne. Šventajai reikia centrinės aikštės. Džiugu, kad reikalai ta linkme pajudėjo. Šventajai reikia bendruomenės namų. Labai daug spręstinų klausimų.

– Kokia, jūsų nuomone, turėtų būti miestelio centrinė aikštė?

– Žinoma, daugiafunkcionali, graži ir draugiška šeimoms. Gal su fontanu. Mūsų bendruomenė taip pat yra pateikusi centrinės aikštės vizualizacijos projektą savivaldybei.

– Kada bus rengiamas jos techninis projektas?

– Meras pažadėjo, kad jam pinigų atsiras dar šiais metais. Šventajai reikia daug projektų, deja, mes jų beveik neturime.

– Kas juos turi parengti? Koks pačios bendruomenės vaidmuo?

– Mes teikiame įvairius pasiūlymus, o projektų darymas reikalauja ir žmogiškų, ir finansinių resursų. Negalime pasigirti, kad turime daug tokių žmonių, galinčių tai daryti.

Mes kol kas net seniūno neturime.

– Panašu, kad linkstama prie to, kad per tiesioginius mero rinkimus išrinktas meras paskirs Šventojoje seniūną. Jūs už tai?

– Nežinau, svarbu, kad seniūnas būtų veiklus ir mylėtų gyvenvietę bei jos žmones. Bet pasižiūrėkite: ar gerai, kad mėnesių mėnesius Šventoji liko be „galvos“, kad, kažkieno sumanymu, seniūną paskirtų naujasis meras.

Nemanau, kad tai buvo būtinybė eiti tokiu keliu.

– Ar neįžvelgiate čia politikos: jeigu šventojiškiai balsuos už kurį nors kandidatą, turintį šansų mero rinkimuose, vėliau jis atsidėkodamas skirs seniūną, tinkamą bendruomenei?

– Nenorėčiau abiejų dalykų dėti į vieną lentyną. Bet jeigu naujasis seniūnas bus toks pats lojalus miesto valdžiai, bijantis garsiau pasakyti savo mintis, tai nieko gero Šventajai nežadės.

– Ar miestelio gyvenimas nukenčia, kol nėra seniūno?

– (Šypsosi). Tiesą pasakius, labai daug kas nepasikeitė. Kol buvo formalus seniūnas, Šventoji nedaug naudos iš jo turėjo. Buvo vien priekaištai ir sėdėjimas užsidarius kabinete – nebuvo bendraujama su žmonėmis.

– Vasarą susitikime pas merą buvote sutarę, kad kiekvieną mėnesį įvyks šventojiškių susitikimai su savivaldybės vadovais. Ar jie vyksta?

– Išties, šnekamės. Kiekvieno mėnesio pirmąją savaitę, ketvirtadienį, renkamės savivaldybėje.

– Kokio pobūdžio tie susitikimai?

– Tiesiog gauti informaciją iš pirmų lūpų, priminti įsipareigojimus. Kartais išgirstame, kad mūsų mintys kartojasi, bet taip nutinka todėl, kad kas nors nėra iki galo padaryta. Problemos nėra išnykusios. Pavyzdžiui, mums iki šiol nepavyko sužinoti tiksliai, kiek per rinkliavas ir mokesčius iš Šventosios patenka pinigų į savivaldybės biudžetą. Bandysime tikslesnę informaciją sužinoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Mes – ne išlaikytiniai, siekiame žinoti realią situaciją. Bet, svarbiausia, kad jau pradėjomės kalbėtis.

– Ar iki šiol reikalaujate, kad būtų formuojamas savarankiškas Šventosios biudžetas, kaip kad buvo iki 2011-ųjų?

– Taip, tai mūsų siekis ir teisė, kurią realizavus Šventosios reikalams būtų duotas geras impulsas. Ir ne tik – didesnis finansavimas. Mūsų Šventosios bendruomenė nori su savivaldybe pasirašyti bendradarbiavimo sutartį. Manau, kad tai pavyks.

– Kiek, kaip bendruomenė, esate pateikę paraiškų dalyvauti įvairiuose valstybės institucijų, fondų projektuose? Kitaip tariant, kokia jūsų projektinė veikla?

– Itin kuo pasigirti ta linkme negalime. Kaip sakiau, turime labai ribotus žmogiškuosius ir finansinius resursus, kurių projektinei veiklai reikia. Gaila, kad iki šiol mes neturime savo patalpų bendruomenei. Jos galėtų įsikurti seniūnijoje, nes joje yra laisvų patalpų, arba Šventosios Kultūros centre.

– Ar Šventosios bendruomenė parems kurią nors politinę jėgą busimuose savivaldos Tarybų rinkimuose? Ar leisite kiekvienam bendruomenės nariui pasirinkti?

– Spręsime, kai pamatysime partijų Palangos skyrių rinkimines programas. Ką jie numatę padaryti Šventojoje?

Kol kas jų programų nemačiau. Akylai stebėsime ir tiesioginių mero rinkimų dalyvių rinkimines kalbas. Kai kurie politikai jau „sukosi“ aplink mūsų bendruomenę. Prašyti nieko neprašė, bet akys išdavė, ko nori... Mūsų bendruomenė palaiko tuos, kurie gali ir nori dirbti ir Palangai, ir miestui. Savo favoritą rinkimuose aš jau turiu. Neabejoju Šarūno Vaitkaus pergale. Jam vadovaujant miestui, nebuvo tiek padaryta Palangoje visų merų, jų darbus kartu sudėjus. Nežinau, kas turėtų nutikti, kad nebūčiau jo rėmėjas. Netikrus pranašus mūsų bendruomenės nariai gerai pastebi.

– Ministrų pozicijos keičiasi dėl Šventosios uosto dydžio ir net reikalingumo...

– Šventosios uosto įrengimas būtų tikras išsigelbėjimas Šventajai. Kol kas panašu, kad jis nebus atgaivintas. Šventosios uostas visada buvo problematiškas.

– Gal Šventosios bendruomenei reikėtų „išnaudoti“ savo narį Romą Švedą, buvusį Dalios Grybauskaitės rinkimų štabo pirmininką, žinomą energetikos ekspertą?

– Džiaugiamės, kad jis yra mūsų narys. Ir aktyvus narys, Gaila, kad jis taip toli – Vilniuje.

– Su kokiomis mintimis pasitinkate bendruomenės ataskaitinį susirinkimą?

– Jis mums bus svarbus, nes spręsime kai kuriuos organizacinius klausimus, turėsime ruoštis miesto biudžeto planavimui – pateiksime savo pasiūlymus.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Šiemet liepos 6-ąją, Lietuvos Valstybės dieną, „Tautiška giesmė aplink pasaulį” nuskambės jau keturioliktąjį kartą. 


Į viešbučių su didžiausiais atlyginimais penkioliktuką pateko tik keturi viešbučiai, įsikūrę ne Vilniaus mieste, o kurortuose – „Preilos Vėtra“ Neringoje (1505 eurai),  „Palangos žuvėdra“ (1384 eurai), „Pušų paunksmė“ (1239 eurai) bei „Medūza“ (1232 eurai) Palangoje. 


Rugilė, dirbanti kambarių tvarkytoja Palangoje, teigia delfi.lt, kad valytojos, dirbančios privačiame sektoriuje Palangpje, dažnai yra apsukamos aplink pirštą.


Nors Alzheimerio liga būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau pastaruoju metu ji vis jaunėja. Žmonės simptomus pradeda jausti ir nuo 40 metų. Pasak Kauno „Kardiolitos“ klinikų gydytojos neurologės Ligijos Silvos Mikalauskienės, dažnai pirmuosius ligos požymius artimieji linksta suvesti į charakterio keistenybes, o nežinodami kaip elgtis, sergančiuosius dažnai palieka vienus. Laiku...


Baigiamoji respublikinio konkurso „Fizikos bandymai aplink mus“ konferencija įvyko šių metų gegužės 15 dieną Kaune, KTU III rūmuose. Visus dalyvius ir jų mokytojus sveikino KTU rektorius P. Baršauskas ir profesorius dr. V. Ostaševičius.


Kovo 17 dieną Palangos senojoje gimnazijoje vyko mokinių mokslinių-tiriamųjų darbų konferencija „Matematika aplink mus“. Tai jau antrus metus vykstantis renginys, išaugęs iki respublikinio lygio. Jame šiemet dalyvavo ne tik Senosios gimnazijos ir Palangos Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos jaunieji matematikai, bet ir svečiai iš Klaipėdos „Vyturio“...


Tiek daug baroko vienoje vietoje dar nesame matę ir girdėję. Kretingos meno mokykloje vyko metodinė diena „Paieškokime aplink baroko!“, į kurią susirinko Palangos, Kretingos, Tauragės ir Mažeikių muzikos ir meno mokyklų akordeonistai, vieningai nusiteikę pasidalinti žiniomis apie baroką. Visi grojo baroko epochos kompozitorių kūrinius.


Šventosios seniūnaitis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Palangos skyriaus aktyvistas Romutis Šeštokas įsitikinęs, kad Šventoji ateityje turėtų virsti gamtos kurortu. „Šventojoje daug miškų priklauso miškų urėdijai – jie kitaip vertina miškus. Aš miestelyje esantį mišką...


Šiandien Šventosios bendruomenė renkasi į ataskaitinį-rinkiminį susirinkimą. Kokia turi būti Šventoji? Kas pasikeitė? Ką turėtų padaryti miesto valdžia, kad miestelis galėtų savarankiškiau tvarkytis? „Palangos tiltas“ kalbėjosi su Šventosios seniūnijos bendruomenės pirmininku Domininku Jurevičiumi.


Kol užsienio bankai, per krizės įkarštį, beveik nustoję kredituoti įmonių ir gyventojų reikmes, į ateitį žvelgia įtariai, lėtai atleisdami suvaržymų mazgus, Palangos Kredito Unija (PKU) daugeliui palangiškių tapo finansiniu išsigelbėjimu. Kreditai joje išduodami lengviau ir greičiau, o pinigai – tiek kredito įstaigos, tiek kredito gavėjų- „sukasi“ čia pat, kurorte. „Vien per pastarąjį...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius