Šventosios uostas: vėl metami pinigai į balą?

***, 2019 11 18

Esant dabartinei situacijai, kai ketinama uždrausti menkių žvejybą ištisus metus, kai žvejai prakalbo apie pasiryžimą pjaustyti savo laivus ir trauktis iš verslo, Palangos savivaldybės pradedamas antras Šventosios uosto atstatymo etapas, iš esmės skirtas žvejams, iššoko kaip Pilypas iš kanapių. Vieni sveikina tokį ryžtingą žingsnį, kiti sako, kad ne nuo to galo pradedama statyti, treti - tie skirti 1,7 mln. eurų yra tik lašas jūroje ir esą būsią išmesti į balą.

Kažkodėl susidaro įspūdis, kad infrastruktūros žvejams gerinimas yra užkeiktas. Darosi liūdna skaičiuojant, kiek jau pinigų išleista, švelniai tariant, nepasitvirtinusiems projektams, pavyzdžiui, įrangai laivams iš jūros ištraukti Juodkrantėje ir Nidoje, kuria žvejai nesinaudoja.

Akis bado Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono situacija. Ne tik kad jam įrengti išmesti europiniai pinigai, dar nemažai jų sukišta vėliau į jo rekonstrukciją pastatant žuvų apdorojimo cechą. Dabar jis bankrutuoja ir niekas jo neperka net už 1 mln. eurų.

O bandymas 2011-ųjų birželį atidaryti Šventosios uostą, kam irgi buvo išleista nemažai pinigų, ir jo uždarymas vos ne po vienos dienos tapo beveik anekdotu.

Žodžiu, pinigų išleista nemažai, o norimų rezultatų kaip nėra, taip nėra. Todėl gana skeptiškai vertinamos ir Palangos savivaldybės pastangos atgaivinti Šventosios uostą.

Priminsime, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Staskonienė praėjusį trečiadienį Vilniuje pasirašė sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra dėl Šventosios uosto antro etapo darbų finansavimo. Sutarties vertė - 1,7 mln. eurų, šios lėšos bus skirtos žvejams reikalingai infrastruktūrai įrengti.

Palangos miesto savivaldybės administracijos Ekonominės plėtros skyriaus vedėja Ramunė Olšauskaitė-Urbonienė sakė, kad minėto etapo darbus padaryti planuojama per trejus metus. Dabar rengiamos techninės sąlygos darbo projektui, ruošiamasi pirkti įrangos darbus. Kada bus pradėti konkretūs darbai, ji negalėjo pasakyti, kol kas tik rengiama būtina dokumentacija, kurią tikimasi turėti kitų metų pirmą ketvirtį.

Direkcija - vienas asmuo

Palangos savivaldybė yra įsteigusi įmonę - Šventosios jūrų uosto direkciją, kurios direktoriaus pareigas eina Vigilijus Beržanskis.

„Kai Šventosios uostas priklausė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, viskas buvo vienose rankose, o pas mus valdymas visai kitoks, yra dvigubas pavaldumas. Yra atskiras Šventosios uosto įstatymas ir visai kita tvarka. Direkcija (kol kas aš esu tik vienas joje) yra įsteigta turtui valdyti, bet visi užsakymai, projektai eina per Savivaldybę. Visa statybų eiga bus jos žinioje. Kai pastatys, įrengs, tada atiduos direkcijai turtą valdyti ir prižiūrėti“, - sakė V. Beržanskis.

Pavyko gauti tik tiek pinigų

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila teigia, kad 1,7 mln. eurų Šventosios uostui atstatyti yra tik lašas jūroje.

„Prašėme didžiausios sumos, kokią tik galėjo duoti šita programa pagal žvejybos skatinimo priemonę. Žvejai sako, kad ji per maža, kad angaras nedidelis. Tačiau kokių patalpų jiems reikėtų, buvo apskaičiuota įvertinus realią situaciją, kiek žvejai dabar nuomojasi pagalbinių patalpų įrenginiams laikyti, kiek jie šiuo metu naudoja valčių, kiek žvejybos įmonėse dirba žmonių„, - sakė Ekonominės plėtros skyriaus vedėja.

Paabejojus, kad kol visa tai bus įrengta, situacija gali kardinaliai pasikeisti - nebelikti žvejų, ji atsakė: „Tikimės, kad to tikrai nebus. Menkės sudaro 40-50 proc. sugaunamų žuvų kiekio. Manome, kad tokios priemonės yra laikinos, kad po metų ar dvejų vėl bus galima žvejoti. Be to, yra ir kitų žuvų rūšių, kurias galima gaudyti.“

Savivaldybė palikta viena?

Susidaro įspūdis, kad Palangos savivaldybė vis dėlto palikta vos ne viena nešti visą Šventosios uosto atstatymo naštą, nors, kai pernai rugsėjo pabaigoje Uosto direkcija perdavė Šventosios uostą Palangos savivaldybei, šiai buvo žadama vyriausybinių institucijų parama. Ilgai nelaukdama Savivaldybė jau lapkričio 30 d. pateikė paraišką finansavimui gauti. Pagaliau prabėgus metams ledai pradeda judėti.

„Tam tikra pagalbos pradžia jau yra. Žinoma, pagalbos reikia kur kas daugiau. Parengtas techninis uosto atstatymo projektas, kurio vertė - apie 70 milijonų eurų. Nežinau, kelių metų visos Savivaldybės biudžeto tam prireiktų. Labai gaila, kad jau vieni paskutinių ES programavimo periodo metų, prasideda naujas programavimo periodas, kurio gairės dar nėra visiškai aiškios. Ieškome kitų finansavimo šaltinių ir privataus kapitalo atstovų, kurie norėtų teikti paslaugas. Viskas kol kas yra tik planai. Mes labai daug dirbome, kol galiausiai pasirašėme šitą sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra. Kol kas didelių žingsnių dar nesame padarę, bet manau, kad Savivaldybė nuveikė jau labai nemažai“, - kalbėjo Ekonominės plėtros skyriaus vedėja.

„Duok Dieve, kad ir toliau mums taip sektųsi. Tikimės ir neprarandame optimizmo“, - sakė R. Olšauskaitė-Urbonienė.

Ką numatoma padaryti

Per antrąjį Šventosios uosto atstatymo etapą numatyta įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, kad žvejai išplaukdami galėtų pasilikti savo transporto priemones, kad galėtų perkrauti žuvų laimikį, ir kt. Bus statomas angaras, kuriame bus galima laikyti valtis ir remontuoti, sandėliuoti tinklus ir visas kitas žvejybos priemones, pasilikti iš jūros grįžus šlapius drabužius ir išsidžiovinti.

Numatoma įrengti kėlimo gervę, kad būtų lengviau ir paprasčiau iškelti sugautą laimikį, o sezonui pasibaigus - ir valtis. Bus ir slipas, kad būtų patogu į vandenį nuleisti valtį.

Bus sutvarkyta krantinė ir suformuota nauja, Šventosios uostelio teritorija, įrengtas apšvietimas, išklotos trinkelės, pasodinta želdynų ir t. t.

Be viso kito, numatyta įrengti nedideles žuvų perdirbimo patalpas, kuriose būtų galima žuvis sūdyti, šaldyti, laikyti. Numatyta pastatyti rūkyklas, parduotuvėles ir kt.

Laikinai gelbės žemsiurbė

Kad vėl nebūtų atsidurta tokioje situacijoje kaip 2011-aisiais, Palangos savivaldybė gelbėsis naudodama žemsiurbę.

„Žinoma, idealu būtų šitą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu UAB „Sweco Lietuva“ rengtą projektą, kuris mums perduotas, pradėti įgyvendinti nuo molų statybos. Bet visi žino, kiek tam reikia pinigų. Savivaldybei tai būtų milžiniška finansinė našta. Mes tikrai to padaryti vieni negalime. Jau vien tik rengiant infrastruktūrą žvejams bus nenumatytų išlaidų, tarp jų - ir žemsiurbės pirkimas. Tai irgi guls ant Savivaldybės pečių. Per artimiausius trejus metus įgyvendinant šio etapo projektus Savivaldybė gerokai prisidės.

Šventojoje yra Žuvininkystės vietos veiklos grupė, turinti 2016-2023 metų savo strategiją. Joje yra numatytos sąlygų žvejams gerinimo priemonės. Veiklos grupė planuoja įsigyti žemsiurbę. Jai numatoma pinigų suma nėra didelė. Savivaldybė ar jos įmonė turi galimybę dalyvauti teikiant paraišką šiam projektui“, - sakė Ekonominės plėtros skyriaus vedėja ir pridūrė, kad perkant žemsiurbę Savivaldybė pridėtų didžiąją dalį pinigų.

R. Olšauskaitės-Urbonienės teigimu, šiuo metu Savivaldybės specialistai domisi įvairiomis žemsiurbėmis, aiškinasi, kokio pajėgumo ji turėtų būti. Žemsiurbių kainos svyruoja nuo 350 tūkst. iki 600 tūkst. eurų. Anot Ekonominės plėtros skyriaus vedėjos, ir šioje srityje kol kas vyksta tik techninės dokumentacijos analizės darbai ir bendraujama su gamintojais.

Vis tiek uostelis nefunkcionuos

A. Bargailos teigimu, šio etapo metu ne viskas, bet didžioji infrastruktūros dalis žvejams turėtų būti įrengta.

„Mes esame šiokie tokie socialiniai partneriai, nes kitaip Savivaldybė nebūtų gavusi pinigų, bet ji su mumis nesitaria. Duok Dieve, kad jai išeitų padaryti tai, ką ji nori. Nuogąstauju, kad mes vis tiek nieko gero neturėsime, kol nebus atnaujinti molai. Be jų uostelis funkcionuoti negalės“, - mano A. Bargaila.

„Uosto direkcija į Šventosios uostą buvo investavusi 4 mln. litų, dvi savaites pabuvo tas uostelis ir užnešė viską. Buvo ir baudžiamosios bylos, bet kas iš to, pinigai prapuolė, o žvejams nieko gero. Iš karto atsirado didžiuliai žvejybos laivelių statymo prie krantinių įkainiai.

Ar ir dabar nebus tas pats, nežinau. Manau, pradeda statyti ne nuo to galo. Atsiranda žmonių, kurie pasišauna ką nors padaryti, bet jiems neišeina. Ir Šventosios uosto atžvilgiu gali taip pat nutikti. Padarys, o ar viskas veiks, nežinia. Nematau, kas prisiims atsakomybę už tai. Šalia to projekto turi sėdėti žvejai, bent jau asocijuotos jų struktūros. Gal dar ateityje ir konsultuosis su mumis, nežinau“, - kalbėjo A. Bargaila.

Šiuo metu Baltijos jūros priekrantėje žvejoja apie 50 įmonių. A. Bargailos vadovaujamose asociacijoje yra apie 20 įmonių. Pasak jo, priekrantės žvejai daug menkių negaudo ir jų tas draudimas jas žvejoti nepalies taip kaip atviroje Baltijos jūroje žvejojančių žvejų. Jo manymu, priekrantės žvejai dar turėtų išsilaikyti kelerius ar net daugiau metų.

„Tikiu, kad uostelis bus“

Mindaugo Rimeikio vadovaujamoje Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijoje apie 60 proc. žvejų užsiima žuvininkystės verslu priekrantėje Šventojoje. Daugelis jų šventojiškiai.

M. Rimeikis tiki, kad jeigu Palangos savivaldybė prie Šventosios uosto dirbs taip, kaip statydama Palangos aplinkkelį, tada viskas bus gerai.

„Tikiu, kad Palangos savivaldybė, perėmusi Šventosios uostą, sieks užsibrėžto tikslo ir pasieks. Šio projekto partnerė yra Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacija. Aš irgi pritarčiau, kad atstatyti pradėta ne nuo to, bet molams nėra iš kur imti pinigų.

Kol nebus molų, nupirkta žemsiurbė palaikys kanalo įplaukos gylį. Žuvininkystės vietos veiklos grupė tam numato 250 tūkst. eurų. Planuojama pirkti tokią, kad būtų galima gilinti iki 6 metrų su atsarga. Manau, ji būtų pajėgi gilinti ir jūros dalį. Kai antras etapas bus baigtas, jau galės būti atskiras juridinis vienetas - Šventosios uostelis, iš kurio bus galima gauti lėšų. Jau galės įplaukti ir nedidelės jachtos, pramoginiai laiveliai. Iš jų bus galima imti rinkliavas, mokesčius už automobilių laikymą aikštelėje, kurioje, jeigu neapsirinku, numatyta 500 vietų ir kt.„, - pasakojo M. Rimeikis.

Paklaustas, ar bus žvejų, kai uostelis atsiras, M. Rimeikis atsakė: „Priekrantėje kelios įmonės specializavosi menkių žvejybos srityje. Jas dabartinė situacija palies 100 proc. Priekrantės žvejai pradėti dusinti ir greičiausiai bus uždusinti. Bet Šventosios uostas galės likti tik pramoginis, ir jis vis tiek duos pinigų.“

Dalia BIKAUSKAITĖ,

"Vakarų ekspresas"


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Esant dabartinei situacijai, kai ketinama uždrausti menkių žvejybą ištisus metus, kai žvejai prakalbo apie pasiryžimą pjaustyti savo laivus ir trauktis iš verslo, Palangos savivaldybės pradedamas antras Šventosios uosto atstatymo etapas, iš esmės skirtas žvejams, iššoko kaip Pilypas iš kanapių. Vieni sveikina tokį ryžtingą žingsnį, kiti sako...


Palangos oro uostas keisis, bet nedaug

"Palangos tilto" informacija, 2019 02 03 | Rubrika: Verslas pinigai

Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Marius Gelžinis interviu Delfi.lt papasakojo, kaip ruošiamasi rekonstruoti tris egzistuojančius oro uostus Lietuvoje, kur galėtų būti Nacionalinis oro uostas, su kokiomis oro linijų bendrovėmis ir dėl kokių krypčių yra kalbamasi bei kokią įtaką skrydžiams padarys „Brexit“.


Palangą vasarą jau „tradiciškai“ „aptalžo“ žurnalistai ir visi, kas netingi – gi gyvename demokratinėje šalyje! – tačiau vienas šalies dienraštis šią savaitę žengė toliau – rado naują „auką“: abiturientus ir atestatų įteikimo šventę. Tėkšt ir straipsnis atsirado: „Šventę...


Gegužės 24 dieną Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto kiemelyje vyko filosofinių įžvalgų konkurso „Mano uostas“ baigiamasis renginys ir laureatų apdovanojimo šventė, į kurią buvo pakviesti ir du Palangos senosios gimnazijos mokiniai LauritaVagener (IID) ir Deividas Kryževičius (IID). Abu tapo šio konkurso laureatais.


Palangos oro uostas liepos mėnesį buvo ketvirtas pagal keleivių augimątarp mažųjų Europos oro uostų, rodo prieš kelias dienas paskelbti naujausi Tarptautinės oro uostų tarybos„ACI Europe“ duomenys. Vertinantšių metųliepos, palyginti su tuo pačiu 2015 metų mėnesiu, duomenis, oro uostas fiksavo 55,6 proc. keleivių skaičiaus augimą (26,6 tūkst.) ir nusileido tik trims...


Tarptautinei oro uostų tarybai „ACI Europe“ suskaičiavus balandžio mėnesio Europos oro uostų keleivių statistiką, paaiškėjo, kad Palangos oro uostas tapo vienais iš sparčiausiai augančių oro vartų visame žemyne. 2016 m. balandį per Palangos oro uostą keliavo 19,4 tūkst. keleivių – t.y.87,3 proc. daugiau negu prieš metus.


Nuo praėjusio šeštadienio Lietuva jau turi du jūrų uostus - Klaipėdoje ir Šventojoje, kurioje savaitgalį įvyko iškilmingas uosto atidarymas. Nuo šiol Šventosios uoste galės švartuotis maži komerciniai ir pramoginiai laivai ir jachtos.


Palangiškių pinigai – sergančioms mergaitėms

Rasa GEDVILAITĖ, 2010 03 24 | Rubrika: Miestas

Palangos moterų „Lions“ klubas mieste, septyniose vietose, patalpino aukų dėžutes, skirtas padėti trims sunkiomis ligomis sergančioms mažametėms palangiškėms. Į jas nuo pirmadienio ėmė kristi pinigai, aukojami geraširdžių miestelėnų.


Šventosios uostas taps ispanišku

www.ve.lt, 2010 01 20 | Rubrika: Miestas

Praėjusį antradienį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje Ispanijos inžinierių, konsultantų bei architektų kompanijos „Alatec“ direktorius regioninėms konsultacijoms Enrique Uribarri pristatė Šventosios jūrų uosto atstatymo galimybių studijos tarpinę ataskaitą.


Oro uostas laukia naujo vadovo

„Palangos tilto“ informacija, 2009 11 21 | Rubrika: Miestas

Vakar susisiekimo ministerija pagaliau paskelbė konkursą valstybinės įmonės „Tarptautinis Palangos oro uostas“ direktoriaus pareigoms užimti. Ši įmonė be direktoriaus liko spalio 2-ąją savo noru iš posto pasitraukus ilgamečiam jos vadovui Leonui Kvietkauskui.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius