Ar atsiras politinė valia iškelti paminklą sovietiniams kariams?

Ar atsiras politinė valia iškelti paminklą sovietiniams kariams?

Eglė PALUBINSKAITĖ, 2016 02 22

Pačiame miesto centre, priešais Šventosios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčią vis dar tebestūkso sovietinius laikus menantis paminklas žuvusiems sovietų kariams, o karių kapinės užima visą skverelį, vieną brangiausių miesto vietų. Nors rusų turistų kurorte dėl geopolitinių įtampų gerokai sumažėjo – anksčiau miesto valdžia bijojo, kad imdamasi žygių prieš kapinių iškėlimą, atbaidys turtingus rusus dėl kilusio triukšmo – Palangos valdininkai nesiryžta iškelti kapinių kitur. Vadinasi, šiandien, Rusijai minint Tarybinės armijos dieną, jose matysime būrelius melancholiją jaučiančių lankytojų, kurie žuvusiems kariams ne tik padės gėlių, bet ir atiduos pagarbą skulptūrų simboliams, uždraustiems nepriklausomos Lietuvos valstybės.

Sovietų karių kapinės pačiame centre
Dar 2012 metais, kuomet Palangos centre esančias sovietų karių kapines ir postamentą politikas Vytautas Landsbergis pavadino sovietiniu reliktu, miesto meras Šarūnas Vaitkus buvo linkęs šį klausimą išspręsti.
„Mėginsime spręsti šį klausimą. Juo labiau kad tai svarstyti mus įpareigoja ir iškelti kapines siūlantys miesto gyventojai. Bet tai darytume ne jėga, o civilizuotai, suradę kompromisą su Rusijos ambasada Lietuvoje“, – tuomet kalbėjo Š. Vaitkus. Po tokių kalbų trejus metus stojo tyla, ir tik 2015 metų vasarą šis klausimas vėl buvo „pajudintas“: tuomet meras teigė, jog protingiausia būtų karių palaikus palikti toje pačioje vietoje, tačiau sumažinti patį skverą, o karių palaidojimo vietas žymėti kukliomis atminimo lentomis be jokių sovietinių simbolių.

Nuomonės, kaip derėtų elgtis – įvairios
Nuomonių apie šias kapines esama labai įvairių. Vieni piktinasi, bet ne dėl to, kad sovietinis palikimas pačiame centre, o dėl to, kad nuolat netoli kapinių zujantis triukšmas – nepagarba mirusiems. Kiti piktinasi, kad toks paveldas yra tiesiai prieš bažnyčią ir karių kapinėms tikrai čia ne vieta. Tretiems kliūva dar ir tai, kad sovietų karių kapinės visai šalia žemaičių generolo Jono Žemaičio paminklo, kuris žuvo būtent gindamas Lietuvą nuo sovietinių okupantų. Kaip derėtų elgtis, vieningo atsakymo ir nuomonės nėra.
Palangos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Litvinienė, atsakinga už Palangos kultūros paveldo objektus, teigia, kad šio skyriaus specialistų kol kas nepasiekė jokia informacija, kada ketinama pradėti aikštės rekonstrukcijos darbus.
„Kol kas tokios informacijos neturime. Galiu patvirtinti tik tai, kad toks sprendimas reikalautų didelės politinės valios, ne tik Palangos lygmenyje. Jei būtų vis dėlto nuspręsta perlaidoti karių palaikus į kitą parinktą vietą, kurią parinkti irgi būtų ne taip paprasta, tai procedūrą reikėtų derinti su Rusijos ambasada, Užsienio reikalų ministerija ir daugybe kitų institucijų. Kiek man teko kalbėti su Kultūros paveldo departamento specialistais, buvo prieita minties, kad kol kas tikrai palaikus derėtų palikti ten, kur jie yra dabar. O jei situacija keitėsi, Kultūros skyrius dar nėra informuotas“, – sakė K. Litvinienė.
Į klausimus, kada vėl bus paliestas karių kapinių klausimas, atsakymo vakar „Palangos tiltui“ nepavyko gauti nei iš miesto mero, nei iš jo patarėjos Jurgitos Vanagės.

Lauktų eilė sudėtingų procedūrų
Palangos mieto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Vygantas Rekašius į klausimą, kada bus sprendžiamas sovietinių karių kapinių klausimas, atsakė Kultūros ministerijos žodžiais, skelbtais 2015 metais gegužę: „Viešosios pagarbos nekilnojamojo kultūros paveldo vietos (kapinės), šios vietos vertingosioms savybėms pažymėti skirti statiniai gali būti keičiami ar statomi nauji tik gavus Kultūros paveldo departamento sutikimą. Jei palaidoti užsienio kariai, klausimas derinamas ir su Užsienio reikalų ministerija“.
Kitaip tariant, laukia eilė sudėtingų procedūrų. Tad, akivaizdu, kad karių kapinės rusų turistus Palangoje dar ilgai džiugins.

Iškelti palaikų nebūtina
Pats Kultūros skyriaus vedėjas šmaikštavo, jog nenorėtų, kad po mirties kada nors jo palaikai būtų rausiami ir valkiojami iš vienos vietos į kitą. Panašiai mano ir Palangos šaulių vadas Adolfas Sendrauskas.
„Tikrai nebūtina ten viską draskyti ir griauti. Bet ar reikia ten tų visų ištaigingų obeliskų? Manau, kad pritarčiau žadėtiems mero siūlymams, kad reikia keisti pačią aikštės konstrukciją. Sumažinkime tą sovietinį skverelį, įkurkime tik memorialinę lentą karo aukoms atminti, o daugiau dėmesio skirkime Jono Žemaičio atminimui, kuris ten visai šalia. Išdraskyti galime labai greitai, bet sulauksime ir pasipriešinimo. Manote, taip lengvai ten viską nugriautų? Tikrai ne. Pamatytumėt, kiek atsirastų prijaučiančių“, – mano ponas Adolfas.

Šiuo metu yra ir svarbesnių objektų
Klausėme Palangos miesto vicemero Rimanto Mikalkėno, kuris praėjusių metų vasarą užsiminė, kad aikštės rekonstrukcija galėtų prasidėti jau šiemet, kokia situacija šiandien. Šis teigia, jog šiuo metu šis klausimas „yra sustojęs“, nes, anot jo, yra daug svarbesnių objektų, kuriuos reikia pertvarkyti ar gražinti.
„Kol kas viskas stovi taip, kaip yra, ir panašu, kad dar kurį laiką tikrai stovės. Nėra tokiems objektams lėšų. Jeigu biudžete atsirastų papildomų lėšų, tuomet bandytume projektuoti naują tos aikštės projektą. Bet dabar matome daug svarbesnių klausimų, kuriuos reikia išspręsti, tokie kaip Grafų Tiškevičių alėja, kurią reikia sutvarkyti, kad būtų gražus priėjimas prie naujosios Koncertų salės. Aplinka ten tikrai baisi. Važiuojant pro šalį iškart išsiskiria naujoji salė, o aplinka – baisi. Jokiu būdu ten taip negalime palikti ir šis klausimas yra „degantis“: viskas ten ne tik morališkai pasenę, šaligatviai išgriuvę“, – samprotavo vicemeras.

Procesas nepraeitų be pasekmių
Anot vicemero, perlaidojimo minties atsisakyta: „Paskutinės kalbos buvo tokios, kad sovietinių karių kapinių aikštę reikia pertvarkyti paliekant minimalias atminimo lentas. Žinau, jog šiuo klausimu yra visokių nuomonių, iš kurių viena, kad reikia viską sunaikinti, nes tai sovietinis palikimas ir miesto centro jis tikrai nepuošia. Mano asmeninė nuomonė, kad naikinti ar iškelti tikrai nereikėtų. Būtų galima sumažinti visą aikštę, užtektų pastatyti tik vieną memorialinę lentą, kurioje būtų žymima, kas ir kada palaidoti. Tų palaikų, manau, nederėtų ardyti ir drumsti velionių ramybę. Bet kokiu atveju, tokiems dalykams turi išlikti pagarba“.
R. Mikalkėnas mano, kad ir koks būtų priimtas sprendimas, vos tik prasidėtų rekonstrukcijos ar kapinių iškėlimo darbai, pasipriešinimas būtų nemenkas: „Čia taip lengvai šis klausimas nebus išsprendžiamas. Tikrai nebus taip, kad darbai praeitų be pasekmių. Ir čia nereikia net rusų turistų. Pakanka šios tautybės piliečių ir mūsų mieste ar aplinkui, kurie tikrai būtų prieš bet kokius šio objekto judinimus. Ir čia negalėtume veikti vieni“.
Anot vicemero, derėtų klausti ir visuomenės nuomonės. R. Mikalkėnas tikina, kad šio klausimo politika labai aštri, bet vis dėlto žmogiškumas turi išlikti. „Tai yra žmonių palaikai. Nesvarbu, kas jie buvo. Tai jau istorinė vieta, o ne visą istoriją būtina naikinti. Kad pertvarką šio objekto daryti neišvengiamai reikės, pritariu, bet tai bus labai skausmingi ir sunkūs veiksmai“, – įsitikinęs jis.

Kapinių perkėlimas būtų precedentas
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausias valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas teigia, kad beveik kasmet susiduriama su pavieniais perlaidojimais, bet kad būtų perkeliamos visos kapinės, per penkiolikos metų darbo praktiką su kultūros paveldo objektais, su tokiu faktu dar neteko susidurti ir tai, anot L. Kavaliausko, Palangoje būtų išskirtinis atvejis: „Bandau įsivaizduoti, kad teoriškai toks variantas visai yra galimas. Juo labiau, kad nepaliaujamai plečiantis miestams, tokių iniciatyvų pamažu išgirstame ir kituose Lietuvos miestuose. Žinoma, pradžioje turėtų sekti kokios nors formos politinė valia, t. y. valdžia turėtų klausti visuomenės nuomonės, kur parinkti tinkamą vietą kapinių perkėlimui“.
L. Kavaliauskas pritaria Palangos vicemero R. Mikalkėno žodžiams, kad būtų susiduriama su visa eile problemų: „Pradedant nuo naujos kapinių vietos, bet ir visa procedūra būtų ilga, ir, žinoma, reikalaujanti tikrai nemenkų investicijų. Šios kapinės pirmiausia yra saugomas objektas. Reikėtų ilgai bendradarbiauti su archeologais, o jų tyrimai užtrunka“.

Aikštės sumažinimas – savavališka revizija
Jei vis dėlto būtų prieita prie minties, kad kapinės būtų ne perkeliamos, o sumažintos ir pastatyta tik istorinį įvykį menanti lenta, kaip ir planuoja miesto valdžia, L. Kavaliauskas teigia, kad tai jau būtų ne itin humaniška revizija: „Arba perkeliame visas kapines, arba paliekame taip, kaip yra. Yra paminklai, yra pavardės, tad labiau įsivaizduoju perkėlimo procedūrą nei keitimą. Tektų vykdyti archeologinius tyrimus, palaikus ekshumuoti, perlaidoti ir perkelti paminklus. Tokia seka buvo vykdoma Taline, kuomet karių palaikai buvo perlaidoti į kitas kapines“.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Ruduo Palangoje įprastai prasideda žvilgsnį nukreipiant į Palangos Birutės parką – būtent čia, prasidėjus rudeniui, kasmet minima Birutės parko diena. Šiais metais parkas mini 120-ąsias įkūrimo metines ir kviečia kurorto gyventojus bei svečius jau rytoj, rugsėjo 2-ąją, drauge pasidžiaugti šia gražia sukaktimi.


Svarbiausi Baltų vienybės dienos minėjimo renginiai šiais metais vyks Palangoje – taip apsispręsta penktadienį Palangoje vykusiame susitikime, kuriame dalyvavo Lietuvos ir Latvijos diplomatai, politikai bei kultūros darbuotojai.


Lietuvos laisvės armijai – 75 metai. 1941 m. gruodžio 13 d. ankstyvą rytą, kai Vilniaus miestą dar gaubė nakties šešėliai, dvylika patriotiškai nusiteikusių jaunų karininkų su atsargos vyr. leitenantu Kaziu Veverskiu prisiekė tardami rūsčius priesaikos žodžius. Tai liko Gedimino pilyje Vilniuje. Tai buvo Lietuvos laisvės armijos (LLA) įkūrimo pradžia.


Praėjusį šeštadienį pirmą kartą organizuotas pėsčiųjų žygis aplink Platelių ežerą dviračių takais, aplankant Antrojo pasaulinio karo įvykių istorines vietas Platelių apylinkėse, siekiant paminėti Lietuvos laisvės armijos (LLA) 75-metį. Šiame žygyje dalyvavo ir Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) Klaipėdos apskrities jūros šaulių 3-iosios rinktinės...


Mano kartos vyno „degustatorių“ gretos stipriai išretėjusios, vos vienetai eurus skaičiuoja. Daugelis nužvalginėja Žemės „giluminius gręžinius“, tektoninius plyšius, o apsukresnieji suka galvas, kaip išsikovoti dangaus raktininko švento Petro simpatijas ir rasti „blatą“, gaunant malonių ir stabilesnių dieviškųjų...


Kad kovo 8-ąją sveikinamos moterys, visi žino ir jau pripratę, tačiau, kad yra ir Tarptautinė vyrų diena, minima ne vasario 23-iąją, kaip sovietmečiu, o pirmąjį lapkričio šeštadienį, retas vyras žino. Ar vyrai tądien sulaukia sveikinimų? Ar lengva šiandien būti vyru, kai tiek daug iššūkių iš moterų?


Jūros diena, Baltų vienybės diena, šventojiškių sueiga


Paminėta Lietuvos kariuomenės diena

Alfredas PUMPULIS, 2011 11 24 | Rubrika: Miestas

Lapkričio 23-oji – Lietuvos kariuomenės diena. Ji minima nuo 1918 metų, kai buvo paskelbtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktas ir pradėta kurti Lietuvos kariuomenė. Šia proga Palangos šaulių senjorai pagerbė Jono Žemaičio-Vytauto atminimą prie jo paminklo Palangoje.


Bibliotekoje - Skuodo rajono kultūros diena

„Palangos tilto“ informacija, 2011 04 13 | Rubrika: Miestas

Vakar Palangos miesto viešojoje bibliotekoje buvo minima Skuodo rajono kultūros diena Palangoje, kuri tikriausiai suvirpino ne vieno skuodiškio, gyvenamąja vieta pasirinkusio kurortą, širdį.


Paminėta Kultūros diena

„Palangos tilto“ informacija, 2010 04 17 | Rubrika: Miestas

Praėjusį ketvirtadienį Gintaro muziejaus Židinio menėje buvo minima Kultūros diena, į kurią susirinko visi kultūrai neabejingi ir nuolat kurorte ją puoselėjantys žmonės. Šia proga buvo teikiamos nominacijos, pralinksminusios ne tik jas gavusius, bet ir visus susirinkusiuosius.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius