Europos Parlamento narė Laima Andrikienė

Europos Parlamento narė Laima Andrikienė

Trys „Palangos tilto“ klausimai Europos Parlamento narei Laimai Andrikienei

2018 02 01

– Kaip Jūs, kaip Europos Parlamento narė, vertinate tą faktą, kad iš užsienio leidinių, prenumeruojamų Lietuvoje, plėšomi puslapiai su alkoholio reklama arba ta reklama yra užklijuojama? Ar tai nėra žingsnis link cenzūros?
– Tai vertinu tik neigiamai. Visų pirma, prenumeratoriai už tuos spaudinius mokėjo pinigus ir turi teisę gauti leidinius nesudarkytus. Valdžia neturi teisės naikinti svetimą turtą. Antra, tai tikrai kvepia cenzūra. Pagal apibrėžimą, cenzūra yra visuomenės informavimo priemonių, leidybos ir jų platinimo kontrolė, jų vertinimas, pakeitimas arba atmetimas pagal tam tikras ideologines dogmas. Alkoholio reklamos plėšymas bei užklijavimas užsienio leidiniuose atitinka cenzūros apibrėžimą.
Keistomis nuostatomis remiasi pats naujasis Alkoholio kontrolės įstatymas, kuriuo siekiama visuomenę gelbėti nuo nusigėrimo pavojaus. Vertinu būtent taip, nes aiškiai per mažai arba beveik nieko nepadaryta sprendžiant alkoholizmo problemą iš esmės. Nesiaiškinta, kodėl dalis lietuvių tiek daug geria, kaip galima ir reikia geriantiems padėti išeiti tarsi iš užburto rato. Tik pastebėsiu, kad užsienietiškų žurnalų darkymas šiuo atveju niekuo nepadės.
Beje, minėtų žurnalų, kur galima rasti ir brangaus alkoholio reklaminių nuotraukų, tikrai neprenumeruoja tie žmones, kurie turi priklausomybės problemą. Jie tiesiog neturi pinigų užsienietiškiems žurnalams. Puslapių iš žurnalų plėšymas bei panašios priemonės daugiau primena sovietinius laikus arba alkoholio draudimus tokiose islamiškose teokratinėse valstybėse, kaip Iranas ar Saudo Arabija. Nei sovietinės, nei islamiškos fundamentalistinės nuostatos neturėtų būti mums pavyzdžiu ar sektina praktika.
– Medikų sąjūdis, ko gero, yra pirmoji jau šiame šimtmetyje „iš apačios“ Lietuvoje susikūrusi rimta organizacija. Ar šis sąjūdis negali tapti pradžia naujų – visai kitokių nei dabar esančios – profsąjungų kūrimuisi? Kaip įvertintumėte valdžios reakciją į šios organizacijos atsiradimą? Ar remiate neseniai vykusius medikų protestus ir kodėl?
– Man medikų sąjūdis – kaip išsiveržęs gaivaus vandens šaltinis. Pats šio sąjūdžio gimimo faktas turėtų būti ženklas valdžiai, kad bent jau dalis visuomenės nesutinka leisti valdantiesiems daryti, ką nori, ir nedaryti to, ką reikia.
Iki šiol visos Lietuvos valdžios gyveno nejausdamos visuomenės kontrolės. Atrodė, kad svarbiausia laimėti rinkimus, o jau po to kelerius metus – iki kitų rinkimų – išrinktieji galį elgtis kaip Dievo pateptieji, įsivaizduojantys, kad būdami valdžioje jie geriausiai žino, ko reikia visuomenei. Toks požiūris gal psichologiškai patogus, bet sunkiai pateisinamas ir galiausiai kontraproduktyvus.
Apskritai kalbant, valdžia yra jėga, o jėgai galima priešpastatyti tik jėgą. Dabar Lietuvoje veikiančios profsąjungos nėra pajėgios būti ta jėga, kuri lemtingai turėtų įtakos valdžios sprendimams. „Iš apačios“ susikūręs Medikų sąjūdis tokia jėga gali tapti. Jis taip pat gali tapti pavyzdžiu kitiems.
Atrodo, kad tai supranta ir valdžios atstovai, nes tik tuo galima paaiškinti Ministro Pirmininko S. Skvernelio pareiškimą, kad gydytojų streikų jo vadovaujama Vyriausybė netoleruos. „Žinių radijui“ premjeras sakė: „Jeigu kažkas bando grasinti įvairiais streikais – tai kelias neperspektyvus. Tokia šantažo forma Vyriausybės tikrai nepaspausi“.
Tai girdint lieka tik paklausti: ar tikrai pats perspektyviausias kelias yra tas, kurį pasirinko dabartinė Vyriausybė bei sveikatos apsaugos ministras A. Veryga – užsiimti populizmu ir imituoti reformas?
Be abejonės, pritariu medikų protesto akcijoms. Jos greta viso kito rodo ir pilietinės visuomenės brandą. Bendrai paėmus, Lietuvos piliečiai labai retai išeina į gatves ir retai sugeba mobilizuotis. Noriu tikėti, jog medikų protestai bus pirmosios kregždės, rodančios, kad visuomenė nebenori, jog viskas būtų sprendžiama jai nedalyvaujant arba dalyvaujant tik prie balsavimo urnų.
Pilietinės visuomenės branda turėtų būti suinteresuota ir pati valdžia, nors abejingą, nusivylusią, anemišką visuomenę neabejotinai yra lengviau valdyti. Juk matome: negalėdami padaryti įtakos valdžiai, jos sprendimams mūsų piliečiai pasirenka emigraciją. Ten, svečioje šalyje, irgi įtakos neturės, bet ten padėtis jau kitokia, be to, ir požiūris į viską, kas vyksta aplinkui, kitas: tai ne mano Tėvynė, ne savi.
– Ar galite paaiškinti, kodėl Lietuvoje toks mažas minimalus atlyginimas? Pagal minimalų atlyginimą Lietuva dabar, kaip skelbia statistika, užima priešpaskutinę vietą visoje didelėje Europos Sąjungoje? Kaip vertinate Vyriausybės veiksmus šioje situacijoje?
– Lietuva nėra naujokė Europos Sąjungoje, jau kelis dešimtmečius į mūsų valstybę plaukia ES parama, skelbiama apie naujas užsienio kapitalo investicijas, tačiau statistika rodo, jog apie trečdalis gyventojų gyvena ties skurdo riba arba žemiau jos.
Pagal minimalią algą atrodome net blogiau nei tos ES valstybės narės, kurios kartu su mumis įstojo į ES. Esame priešpaskutinėje vietoje. Mus aplenkė net Rumunija, vėliau nei Lietuva įstojusi į ES. Apačioje liko tik Bulgarija. Kai Lietuvoje minimalus atlyginimas nuo šių metų sausio 1 d. sudaro 400 eurų, Estijoje jis yra 500 eurų, Latvijoje – 430 eurų. Su ES senbuvėmis net neverta lygintis: Vokietijoje minimalus atlyginimas – 1498, Belgijoje – 1562, Airijoje – 1563 eurai.
Toks žemas minimalus atlyginimas, be jokios abejonės, yra viena svarbiausių emigracijos priežasčių bei rimtas kliuvinys viduriniam sluoksniui formuotis, o toks sluoksnis yra rimčiausias demokratijos pagrindas. Vietoje vidurinio visuomenės sluoksnio stiprėjimo turime augančią socialinę atskirtį bei nelygybę.
Valdžia daug kalba apie atlyginimų didinimą, skurdo bei emigracijos mažinimą, bet kol kas kalbos lieka kalbomis. Daugiausia dėmesio skiriama kovai su alkoholizmu, įvairioms dirbtinėms, neva tautinėms iniciatyvoms bei naujų draudimų ir baudų įvedimui. Kai kalbama apie gyvenimo lygį Lietuvoje, minimalaus atlyginimo didinimą ar mokesčių mažinimą, valdžios turi vieną ir tą patį paruoštą atsakymą: daroma viskas ir dabartinėmis sąlygomis daugiau nuveikti neįmanoma. Tačiau kodėl viskas yra taip blogai, jei viskas yra taip gerai?!
Akivaizdu, kad trūksta politinės valios sprendimams priimti. Pernai buvo kilusi diskusija, kad minimalaus atlyginimo nustatymas turi būti depolitizuotas ir kad minimalus atlyginimas turi būti apskaičiuojamas pagal tam tikrą formulę, nepriklausančią nuo valdžioje esančiųjų norų bei politinių nuostatų. Diskusijos rezultatas – antras iš galo mažiausias minimalus atlyginimas visoje 510 milijonų gyventojų turinčioje Europos Sąjungoje. Ar tuomet reikėtų stebėtis, kodėl taip nenumaldomai didėja emigracija bei likusiųjų Lietuvoje abejingumas Tėvynei?

„Palangos tilto“ inf.
 


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Nulis 2018-02-12 14:20 (IP: 193.219.12.61)
Jos darbai lygus nuliui, ir jos nuomone man lygus nuliui...taip kiekvienas sugebetu papezeti

Taip pat skaitykite

– Kaip Jūs, kaip Europos Parlamento narė, vertinate tą faktą, kad iš užsienio leidinių, prenumeruojamų Lietuvoje, plėšomi puslapiai su alkoholio reklama arba ta reklama yra užklijuojama? Ar tai nėra žingsnis link cenzūros?  


„Palangos tilto“ iniciatyva ieškoti idėjų Palangai, kad kurortas būtų dar gyvesnis ir įdomesnis, pasiekė kulminaciją: redakcija praėjusį antradienį į „Palangos tilto“ kavaryčio diskusijų naujojo partnerio „Fotokava“ to paties pavadinimo kavinę sukvietė net 14 veiklių, žinomų palangiškių, kurie, mėgaudamiesi skania kava, sutelkė smegenis...


Mokytoja Kostancija, ilgametė „Palangos tilto“ skaitytoja ir bičiulė, redakciją per Užgavėnes pavaišinusi skaniais blynais, savo laimėjimą „Palangos tilto“ prenumeratorių loterijoje jau senai atsiėmė. Ar atsiėmėte jūs savo prizą? Paskubėkite tai padaryti, nes laimėjimus galima atsiimti tik iki kovo 17 dienos. Laukiame jūsų, „Palangos tilto“...


Dramatiško įvykio praėjusią savaitę ant Palangos tilto liudininkais galėjo tapti visi, kurie per „Palangos tilto“ internetinio puslapio www.palangostiltas.lt gyvą kamerą žvilgteli, kas dedasi ant tilto ar prie jo prieigų. Praėjusio ketvirtadienio ankstyvą popietę kaukdama ant tilto skubėjo greitoji – pagalbos prireikė epilepsijos ištiktam žvejui. Jei ne...


Septyniasdešimt ketveri metai prabėgo nuo tada, kai 1941 m. birželio 14-osios naktį prasidėjo masiniai lietuvių areštai. Gyvuliams skirtuose vagonuose žmonės su šeimomis buvo tremiami į Sibirą, kur spiginant negailestingam šalčiui buvo verčiami kęsti badą bei sunkiai fiziškai dirbti. Ne vienas lietuvis, neištvėręs tokių atšiaurių gyvenimo...


Vakar į „Palangos tilto“ redakciją pristatyti laikraščio skaitytojams savo miesto viziją, jei būsią išrinkti merais, rinkosi tokio iššūkio nepabūgę politikai, kandidatuojantys į Palangos mero postą pirmąkart vyksiančiuose tiesioginiuose rinkimuose. Deja, iš septynių kviestųjų redakcijos duris pravėrė tik trys kandidatai: Centro partijai...


Šventojoje aptarti vietos gyventojams aktualūs klausimai

Palangos m. savivaldybės informacija, 2014 09 18 | Rubrika: Miestas

Šventojiškiams aktualūs klausimai bei galimi jų sprendimo būdai ketvirtadienį Šventojoje aptarti su vietos bendruomene. Šiame pasitarime dalyvavo Savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė, Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Petras Keinys, Šventosios seniūno pavaduotojas Eugenijus Čilinskas, UAB...


„Kiek metų dirbame, su tokiu įvykiu susidurti dar neteko, - vienu balsu tvirtino Palangos savivaldybės Vaiko teisų apsaugos skyriaus vedėja Emilija Lapėnienė ir lopšelio – darželio „Ąžuoliukas“ direktorė Rūta Regina Lukaitienė pasakodamos apie ketvirtadienio įvykį, kai ant tvenkinio Birutės parke kranto buvo rastos be priežiūros paliktos trys mažametės...


Konstitucijos žinias pasitikrino trys palangiškiai

"Palangos tilto" informacija, 2012 10 04 | Rubrika: Miestas

Vakar Palangos viešojoje bibliotekoje vykusiame pirmajame Konstitucijos egzamino etape pagrindinio šalies įstatymo žinias pasitikrino trys palangiškiai. Į trisdešimties klausimų testą atsakinėjo teisinį išsilavinimą turintis Laurynas Juzėnas bei specialių žinių neturinčios Monika Lukšienė bei Gražina Grigaliūnienė.


Palangoje – trys vicemerai

Dalia JURGAITYTĖ, 2009 11 14 | Rubrika: Miestas

Ketvirtadienį įvykusiame Palangos miesto savivaldybės tarybos posėdyje vienuolika balsų iš vicemero posto išverstas Edmundas Krasauskas. Į jo vietą, surinkus dvylika pritariančių balsų, paskirta Marytė Vačerskienė. Tačiau vargu ar pavyks naujajai vicemerei sklandžiai pradėti vykdyti savo pareigas. Kilus įtarimui dėl balsavimo teisėtumo, atstatydintas vicemeras nusprendė kreiptis į teismą.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius