Palangos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (PVMVT) viršininkės Virginijos Grigalauskienės duomenimis, 2016 metų birželio-liepos mėnesiais skundų iš vartotojų dėl pažeidimų gauta 17.

Palangos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (PVMVT) viršininkės Virginijos Grigalauskienės duomenimis, 2016 metų birželio-liepos mėnesiais skundų iš vartotojų dėl pažeidimų gauta 17.

Vasara Palangoje: nuo gatvės muštynių iki nelegalių darbuotojų medžioklės

Eglė PALUBINSKAITĖ, 2016 07 28

Vasarą kurorte darbymetis ne tik vietos verslininkams, bet įvairioms institucijoms, kurių pareiga užtikrinti, kad įstatymų ir miesto nustatytos tvarkos būtų laikomasi. O kai įstatymai paminti, būtina užtikrinti, kad teisingumas būtų įvykdytas. Darbo netrūksta ne tik medikams, bet ir Valstybinei darbo inspekcijai, savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistams bei Maisto ir veterinarijos tarnybai. Tik spėk suktis!

Skundikų vis daugiau, o jie vis drąsesni
Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja Danutė Mikienė pasakojo, kad vasarą skundų netrūksta: „Jau palangiškiai šiuo klausimu itin aktyvūs. Nesibodi ir kaimynus, ir poilsiautojus kartais dėl menkiausio dalyko skųsti, o pasitaiko ir taip, kada nuotraukos su piktais prierašais siunčiamos tiesiai miesto merui“.
Pavaduotoja pastebi, kad „skundikai“ darosi vis drąsesni. „Anksčiau taip nebūdavo, o dabar jiems darbą palengvina šiuolaikinės technologijos. Pamatei kur nors nenupjautą žolę, nufotografavai telefonu ir siunti mums“, – šmaikštavo ponia Danutė. Skundų, arba kaip pavaduotoja įvardijo „neužgesintų gaisrų“, vasarą – tik spėk suktis: „Skundžiasi ne tik patys žmonės, bet prevencinius reidus nuolat vykdo ir mūsų skyriaus darbuotojai“.

Paplūdimys ir šuo poilsiautojams įprasta
Nuo sezono pradžios Viešosios tvarkos skyrius jau fiksavo apie 1000 įvairaus pobūdžio pažeidimų. „Tikslaus skaičiaus pasakyti negaliu, nes visai galimas atvejis, kad mūsų pokalbio metu jau kažkam rašomas protokolas“, – juokavo pavaduotoja.
Pažeidimai kasmet panašūs: automobilio parkavimas neleistinoje vietoje, nelegali reklama ar statiniai, nelegali prekyba ir paslaugų teikimas.
„Ypač padaugėjo protokolų dėl netinkamo šunų vedžiojimo, kada nesurenkami ekskrementai arba šuo vedamas į paplūdimį“, – sakė pašnekovė.
D. Mikienė pasakojo, kad ypatingai daug sulaukiantys skundų dėl šio pažeidimo: „Skundžiasi patys palangiškiai ar šventojiškiai, kad paplūdimiuose pilna poilsiautojų su šunimis. Žinoma, jei atvažiuoja ilsėtis su augintiniu, kur jį visą dieną padėsi, apie tai atvažiuojant į kurortą nepagalvoja. Tačiau nepagalvoja atsivesdami į paplūdimius ir apie tai, kad šuo nešioja daugybę bakterijų, atlieka savo visus reikalus kur papuola, negana to, dar ir maudosi tame pačiame vandenyje su žmonėmis“. Šiai dienai surašyta 20 tokio tipo pažeidimų protokolų. Pasak pavaduotojos, sulaukiama ir skundų dėl netinkamos gyvūnų priežiūros.

Paplūdimio kavinių valdos „stebuklingai“ plečiasi
Nuo sezono pradžios surašyti 62 protokolai pagal 161 administracinės teisės pažeidimų kodekso straipsnį, kuris numato atsakomybę už nelegalių paslaugų teikimą bei nelegalią reklamą.
„Vis daugiau tokių gudručių, kurie įsigudrina įrengti nelegalias reklamas, reklaminius tentus, skydus ar dar kitokiu būdu demonstruoti tam tikrą paslaugą ar prekę. Visa reklama turi būti apmokestinta, išskyrus iškabas“, – sakė D. Mikienė.
Anot jos, 65 protokolai surašyti už tvarkos, švaros, triukšmo pažeidimus: „Čia įeina labai daug kas – ir nešienaujama žolė, ir pernelyg didelis keliamas triukšmas, trukdantis kitiems poilsiautojams. Šiuo metu gana aktyviai kovojame su paplūdimio verslininkais“.
Pasak D. Mikienės, paplūdimio kavinės neretai išplečia savo ribas iki pat jūros. „Ir nesvarbu, kad tai trukdo pravažiuoti gelbėtojams, greitajai medicinos pagalbai ar galų gale patiems poilsiautojams“, – piktinosi pavaduotoja.
Pasak jos, kiekvienas verslininkas griežtai turi „tilpti“ į konkurso metu laimėtą vietos plotą: „Bet staliukai ar sėdmaišiai atsiduria kone ant jūros kranto. Verslininkai guodžiasi, kad juos ištampo ir nedrausmingi kavinių lankytojai“. O kad taip būna, patvirtina ir pati Danutė: „Kokių tik žmonių nebūna – piktybinių, draskančių akis ir įsitikinusių savo teisumu bet kokiu atveju“.

Padaugėjo nelegalių kasinėtojų
D. Mikienė įvardijo ir dar vieną pažeidimą, kuris anksčiau nebūdavo toks dažnas – tai nelegalūs kasinėjimai.
„Tarkime, sumąstė žmogelis, kad jam reikia pasidaryti kokį nors įvadą, tad savarankiškai pradėjo kasinėti. Tokiu atveju visai nepagalvojama, kad galbūt kasinėjama kultūros paveldo saugoma teritorija, kur bet kokie kasinėjimai yra griežtai draudžiami“.
Kokios už visus minėtus pažeidimus taikomos baudos?
D. Mikienė pasakojo, kad ne specialistų galioje nuspręsti, kokią baudą taikyti: „Yra elektroninė protokolų rašymo sistema, tad fiksuojantys pažeidimus specialistai negali būti nei geresni, nei blogesni – ką rodo sistema, tokia nuobauda ir taikoma“. Tačiau vis dėlto visada turi įtakos tai, ar pažeidimas padarytas pirmą kartą. Tada sistema meta pačią mažiausią nuobaudą, o neretu atveju ir įspėjimą“.

Darbo inspekcijos galvos skausmas – naktinė Palanga
Pats darbymetis šiuo metu ir Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojams, kurie Palangoje reidus vykdo neįspėję nė vieno verslininko iš anksto.
Klaipėdos skyriaus, aptarnaujančio ir Palangą, vedėjo-vyriausiojo darbo inspektoriaus Vytauto Ročio teigimu, pagrindiniai fiksuojami pažeidimai – nepilnamečių ir nelegalus darbas. „Prieš porą savaičių vykdėme nemažą reidą Palangoje ir Šventojoje. Kol kas konkrečių skaičių dar negaliu pasakyti, nes vyksta informacijos patikrinimo darbai, tačiau nepilnamečių, dirbančių po 22 valandos pagauta tikrai nemažai“, – kalbėjo V. Ročys.
Ypač daug tokių būna tada, kai didžiausi žmonių srautai – savaitgaliais: „Nepilnamečiai asmenys dirba ir greito maitinimo įstaigose, ir lauko prekyboje. Tie darbai įvairūs. Nereikėtų suprasti klaidingai, kad neturintys 18 metų negali dirbti. Gali, tačiau iki pilnametystės po 22 valandos darbas yra draudžiamas“. O patys jaunuoliai piktinasi, neva inspekcija trukdanti bent kiek užsidirbti per vasarą.

Baudos gerokai plonina pinigines
Dar vienas iš ryškiausių vasaros Darbo inspekcijos fiksuojamų pažeidimų – nelegalus darbas, kuriame dirba neįforminti asmenys. Už tokius darbuotojus pati mažiausia bauda verslininkui – 868 eurai.
„O jei pažeidimas fiksuojamas antrą kartą, bauda didėja iki kelių kartų“, – kalbėjo V. Ročys.
Baudos nemažos, tačiau verslininkai vis dar linkę rizikuoti: „Jie tai dar sumoka baudas, tačiau mums, darbuotojams, labai gaila tų jaunuolių, kurie galvoja tik apie pinigus, o socialinės garantijos – nė motais. Jie aiškina, kad pagrindinis tikslas – užsidirbti, o visa kita nelabai ir svarbu“.
Pasak vedėjo, šiuo tikslu darbuotojai deda labai daug pastangų jaunuolių konsultacijoms. „Labai daug aiškiname, kokios problemos ir papildomos išlaidos gresia, kai dirbama nelegaliai. Artimiausiu metu ketiname rengti specialius seminarus konkrečiai jaunimui, kad jie gautų kuo daugiau informacijos ir nepultų „aklai“ dirbti“, – pasakojo V. Ročys.

Didžiausias keblumas – laiko apskaita
Darbo inspektoriai susiduria su problema, kai negali patikrinti, kada žmogus iš tikrųjų atėjo į darbą: „Nebūna sudarytų grafikų, kuriuos galėtume patikrinti, o kai paklausiame darbuotojų, kada jie atėjo į darbą, sakosi pamainą pradėję visai neseniai“.
Tačiau pasak vyriausiojo inspektoriaus, situacija dažniausiai būna visai kitokia: „Žmogus būna dirbęs nuo ankstyvo ryto, o mes neturime galimybės stebėti kiekvieną kioską ir užkandinę, tad laiko apskaita mums – viena didžiausių problemų“.
Reidai kurorte vyksta kartu su daugybe kitų pareigūnų – kontrolei telkiama nemaža darbuotojų komanda.
„Kartu dirbame su Palangos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriumi, Maisto ir veterinarijos darbuotojais, viešosios policijos pareigūnais, savivaldybės įgaliotais asmenimis“, – sakė pašnekovas.
Kaip pasakojo V. Ročys, labai svarbu, kad informacija sklistų: „Džiugu, kad pažeidimais domisi žiniasklaida – kuo daugiau apie tai informacijos, tuo, tikimės, bus mažiau pažeidimų“.
Pasak vyriausiojo inspektoriaus, verslininkų sąmoningumas vis didėja: „Gal veikia tos tikrai didelės baudos, o gal tikrai atsirado daugiau sąmoningumo“.

Skundų dėl maisto kokybės šiemet daugiau
Vasaromis netrūksta pažeidimų ir dėl prasto maisto. Ir ne tik kavinėse ar restoranuose, bet ir prekybos vietose ar net turguje. Palangos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (PVMVT) viršininkės Virginijos Grigalauskienės duomenimis, 2016 metų birželio-liepos mėnesiais skundų iš vartotojų dėl pažeidimų Palangos, Šventosios viešojo maitinimo įstaigose, kioskuose, prekybos centruose, turgavietėje gauta 17. Iš jų 6 pagrįsti, t. y. 35 proc.
Pernai per tokį laikotarpį gauti 9 skundai, tačiau net 5 (t. y. 55 proc.) pasitvirtino. Dažniausiai vartotojai skundžiasi dėl viešojo maitinimo patiekalų kokybės. Buvo skundžiamasi dėl prekybos nekokybiška rūkyta žuvimi, dėl kulinarijos gaminių, šašlykų, pagamintų prekybos centre kokybės, dėl šviežių uogų, pirktų kioske ir gatvės prekybos vietose, mėsos produktų, pirktų turgavietėje kokybės.
Nesenai tarnybą pasiekė picerijos (pavadinimas neįvardytas – aut.) lankytojo skundas, kad neleidžiama pasinaudoti tualetu ir nusiplauti rankų.

Skundai net dėl sunkių pagirių
Ar kada pagalvojote, kad dėl vakarykščių linksmybių ir sunkaus kito ryto galėtų būti kaltas ne suvartoto alkoholio kiekis, o jo kokybė?
Štai vienas vartotojas sumanė patikrinti, ar jo vartotas romas „Black Head Rhum Brun“ yra tinkamos kokybės. „Išgėrus iš šio gėrimo namuose pasigaminto kokteilio vartotojas pasijuto blogai. Buvo paimtas alkoholio mėginys tyrimams ir išsiųsta į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą. Pagal atliktų tyrimų rodiklių rezultatus, kokybės rodiklių neatitikimų nenustatyta“, – pasakojo V. Grigalauskienė.
Nepagrįstų skundų netrūksta, tačiau, kaip sako PVMVT viršininkė, į kiekvieną reikia reaguoti: „Buvo, kad žmonės vienoje kavinėje suvalgę silkę su grybais pasijuto blogai. Nuvykus maisto produktų inspektoriams patikrinti, paaiškėjo, kad šios kavinės valgiaraštyje tokio patiekalo net nėra“.

Anoniminių vartotojų skundų mažėja
Viršininkė džiaugiasi, kad vis daugiau atsiranda drąsių, kurie nurodo tikslius duomenis, kai kuo nors skundžiasi. O skundžiasi ne tik dėl maisto kokybės. Birželio-liepos mėnesiais iš viso dėl gyvūnų gerovės ir sveikatingumo gauti 6 skundai, tačiau iš jų pagrįstas buvo tik 1, o t. y. 16 proc.
Skundžiamasi dėl bute laikomo agresyvaus šuns, kuris kelia triukšmą, paplūdimyje lakstančių šunų, dėl bičių laikymo vietos, dėl kavinėje laikomų triušių nepriežiūros, dėl arklio gerovės pažeidimo dirbant su karieta.

Naktinis Palangos gyvenimas – ne be pasekmių
Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamentas vasaros sezonu gulte apgultas, nes tenka aptarnauti ne tik miesto gyventojus, bet ir besiilsinčius poilsiautojus. Ligoninės atstovų duomenimis, vasarą poilsiautojų skaičius neretai siekia iki 200 tūkstančių, kai įprastai per žiemą tenka aptarnauti tik 18 tūkstančių nuolatinių Palangos gyventojų.
Vidaus ligų gydytoja Laima Jablonskienė, pavaduojanti laikinąją departamento vedėją Laimutę Ežerinskienę, pateikė skaičius, kad vien per liepos mėnesį aptarnauti 948 pacientai. Iš jų daugiausiai, net 483 – chirurginiame skyriuje.
„O štai čia patenka visi po muštynių naktinėje Palangoje, kuri mus visada neramina. Tad čia patenka tie didieji peštukai, kurių traumos tikrai sunkios“, – pabrėžė ji.
Taip pat į šį skyrių patenka ir neatsargiai besielgiantys paplūdimyje. „Smėliu bėgant pasitaiko nemažai išnirimų, patempimų, nikstelėjimų. Taip pat netrūksta ir traumų važiuojant dviračiu“, – vardijo gydytoja L. Jablonskienė.

Vaikų nepriežiūra – kurorto kasdienybė
383 pacientai aptarnauti bendrosios terapijos skyriuje, arba dar kitų vadinamame vidaus ligų. Čia pakliūva saulės mėgėjai, kurie nepaiso gydytojų patarimų, kad per karščius reikia elgtis itin atsargiai. Dažniausios diagnozės – perkaitimas saulėje, kraujospūdžio sutrikimai, pakitęs širdies ritmas. Taip pat šiame skyriuje gelbėjami ir nuo širšių, erkių įgėlimų, o pastarąją savaitę padaugėjo ir apsinuodijimų grybais. „Tikrai pajutome, kad prasidėjo ir grybų sezonas. Iškart atsirado tokių, kurie netinkamai paruošė ar rinko ne tokius grybus, tad apsinuodijo“, – sakė gydytoja.
Pediatrijos skyriuje aptarnauti 142 pacientai. „Daug sulaukiame, kaip aš sakau, nesužiūrėtų vaikų. Dažnai pasitaiko, kad vaikai perkaista saulėje, o dar dažniau, kada būna vežami dviračiu tiesiog ant galinės bagažinės, o ne apsauginėje kėdutėje. Tokiu atveju vaikai įkiša kojytes tarp rato stipinų, pasitaiko ir lūžių“, – kalbėjo L. Jablonskienė.

Iš paplūdimio gali atsidurti ir Klaipėdoje
Nors su visais pacientais stengiasi ligoninės personalas susitvarkyti pats, tačiau ne visada pasiseka. Per šį mėnesį į Klaipėdos ligonines pervežta 30 pacientų, 27 iš jų – chirurginio skyriaus su itin sudėtingomis traumomis, tad teko suteikti kvalifikuotą pagalbą.
Kadangi Palangos departamentą aptarnauja Klaipėda, tad ir greitoji medicinos pagalba skirtingomis dienomis pasiekia iš skirtingų miestų. „Visai neseniai moteris su maudymosi kostiumėliu buvo išvežta tiesiai į Klaipėdos ligoninę, nes būtent klaipėdiškiai tądien aptarnavo. Tad moteris buvo išgabenta taip, kaip stovi“, – pasakojo medikė.

VMI skvarbi akis Palangoje pastebi viską
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) – dar viena įstaiga, kuri Palangai sezono metu skiria ypatingą dėmesį, nes, pasak specialistų, verslo koncentracija čia yra didžiausia: vykdomos ir prevencinės priemonės, ir sezonines paslaugas teikiančių asmenų stebėsena, vizitavimas (švelnioji kontrolė), ir atrankos būdu išaiškintų rizikingiausių mokesčių mokėtojų kontrolė.
Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorė Gražina Rimkienė pasakojo, kad šiemet pajūrio kurortai sulaukė naujovės: į gatves išvažiavo VMI atributika pažymėti dviračiai.
Klaipėdos AVMI darbuotojai teikia konsultacijas gyventojams, esant galimiems pažeidimams, juos fiksuos. Ši priemonė, pasak G. Rimkienės, leis kur kas greičiau reaguoti į pranešimus, o stebėdami situaciją kurortuose – tiek gyventojus, užsiimančius poilsiautojų apgyvendinimu, prekyba bei teikiančius kitas sezonines paslaugas, tiek įmones – bus galima per trumpesnį laiką aprėpti didesnę dalį kurortų teritorijų mažiausiomis sąnaudomis.
Padeda ir kitos informavimo priemonės, kuriomis prašoma pranešti apie bet kokius pastebėtus pažeidimus. „Liepos 19 d. duomenimis, yra gauti 28 bendro pobūdžio pranešimai apie galimus mokestinius pažeidimus Palangoje (pvz., dėl nelegaliai vykdomų statybos darbų Šventojoje, keli analogiški pranešimai apie SPA centre dirbančius nelegalus bei mokamą darbo užmokestį „vokeliuose“, dėl nelegalios butų nuomos Palangoje ir kt.“, – vardijo VMI atstovė G. Rimkienė.

Mažiausios baudos – nuo 57 eurų
Šiemet, G. Rimkienės duomenimis, atlikta per 20 patikrinimų Palangos kurorte veikiančiuose verslo subjektuose. Iš jų trečdalyje nustatyti pažeidimai (dažniausiai pasitaikantys pažeidimai – pajamų neapskaitymas, nelegalus darbas, darbo užmokestis „vokeliuose“, neregistruotos veiklos atvejai bei kt.). Dažniau atliekama švelnioji kontrolė, t.y. vizitai, kurių metu surenkama informacija teisingam mokesčių mokėjimui užtikrinti. Už apskaitos taisyklių pažeidimą, kai nėra išduodamas apskaitos dokumentas, yra numatyta administracinė atsakomybė – bauda nuo 57 iki 144 eurų. Už neregistruotos veiklos vykdymą gresia nuo 144 iki 289 eurų baudos.
Klaipėdos AVMI pastebi, jog auga mokesčių mokėtojų sąmoningumas – poilsiautojai, ypač iš didžiųjų miestų, netgi atostogų metu dažnai užsuka į VMI padalinį Palangoje, domėdamiesi mokestiniais klausimais (žemės mokesčiu, nekilnojamojo turto mokesčiu ir kita), siekia išsiaiškinti, ar neturi asmeninių mokestinių skolų. Didėja norinčiųjų registruoti individualią veiklą skaičius, išduodant verslo liudijimus arba pažymas. Tai lemia miesto kurorto specifika, trumpa sezono trukmė, taigi mokesčių mokėtojui aktualu verslą pradėti kuo greičiau, ypač kai prasideda geri orai.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

„Kas ieško, tas randa“, – sakė kai kurie verslininkai, paklausti, kaip sekasi ieškoti beprasidedančiam vasaros sezonui darbuotojų. Tačiau visi kalbintieji sutiko, jog kasmet į Palangą vasaros sezonu prisikviesti kvalifikuotų darbuotojų tampa vis sunkiau, apskritai pastebi tendenciją, jog žmonių, kuriuos galėtum priimti dirbti, nebėra. Kur kas aktyviau darbų...


Su visais atsisveikinanti vasara nedžiugino gerais, saulėtais orais nei Palangos verslininkų, nei poilsiautojų. Liepa ir rugpjūtis buvo drėgni ir lietingi. Tik ir tebuvo girdėti: „Tokios šaltos vasaros dar nėra buvę!“ Bet ar yra pagrindo taip dūsauti? Meteorologai sako, kad ši vasara kuo nors kitokia nebuvo. „Ji buvo normali, tipiškai lietuviška...


Vasarą kurorte darbymetis ne tik vietos verslininkams, bet įvairioms institucijoms, kurių pareiga užtikrinti, kad įstatymų ir miesto nustatytos tvarkos būtų laikomasi. O kai įstatymai paminti, būtina užtikrinti, kad teisingumas būtų įvykdytas. Darbo netrūksta ne tik medikams, bet ir Valstybinei darbo inspekcijai, savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistams bei Maisto ir...


Šilta šventė praėjusio ketvirtadienio vakarą surengta Kurhauze – minint Medicinos darbuotojų dieną, į šventinį renginį sukviesti ne tik kurorto medikai, bet ir visi miestiečiai, norintys pasveikinti šios profesijos atstovus.


Pučiamųjų muzikos koncertų ciklas   „Dūdų vasara“


Palangos miesto savivaldybė kreipėsi į Lietuvos kelių direkciją prie susisiekimo ministerijos su prašymu skirti 600 tūkst. Lt. Šventosios miestelio Kalgraužių gatvės rekonstrukcijai. „Oficialaus raštiško patvirtinimo dėl finansavimo dar negavome, tačiau neoficialiai – pinigai bus skirti. Raštiško patvirtinimo turėtumėme sulaukti šį...


Kartais jie būna pikti, bet dažniausiai draugiški, būna su šypsena, o būna ir susiraukę, būna jaunų, būna senų, kai kas jų nekenčia, o kai kas tiesiog myli. Kas? Laikraščių pardavėjai.


Palangos savivaldybė, norėdama pagerinti savivaldybės administracijos veiklą bei darbuotojų operatyvumą darbe, dar 2010 metų vasario 26 dieną pradėjo įgyvendinti ES struktūrinių fondų programos „Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa“ finansuojamą projektą „ Kokybės vadybos sistemos diegimas Palangos miesto savivaldybės administracijoje“.


Sunkmečiu kai kuriems žmonėms Baltijos jūra tapo pragyvenimo šaltiniu - joje sužvejojama žuvis pasiekia ne tik savo pietų stalą, bet ir, kur kas dažniau, turgų. Deja, ne visi Baltijoje žvejoja legaliai. „Šiais metais, iki rugsėjo pirmos dienos, jau buvo užfiksuota 7410 km nelegaliai išdėstytų tinklų, ir jų, nė kiek neabejojame, dar daugės. Praėjusiais metais buvo rasta tik 3540 km...


Prasidėjusios medžioklės ypatumai

Rasa GEDVILAITĖ, 2009 11 01 | Rubrika: Miestas

Susibūrusio Palangos medžiotojų būrelio, vadovaujamo Roberto Žliubo, nariai turi vieną bendrą bruožą – juos visus įsuka azarto verpetas, vos pakliuvus į gamtos apsuptį. Pasitinkant Šv.Huberto - medžiotojų dieną, kuri bus minima lapkričio 3-ąją, palangiškiai džiaugiasi nauja pramoga – prasidėjo medžioklės su varovais sezonas, suteikdamas aštresnių pojūčių medžioklės gerbėjams. Nuo seno...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius