Vėlinės – džiaugsmas ir įvairaus plauko kapinių vagims

Vėlinės – džiaugsmas ir įvairaus plauko kapinių vagims

Agnė LEKAVIČIENĖ, 2011 10 27

Lapkričio mėnuo – ne tik lapų kritimo metas, bet ir vėlių mėnuo. Nuo seno susiklostė tradicija artimųjų amžino poilsio vietą sutvarkyti dar iki Vėlinių, o per jas puošti kapus gėlėmis bei uždegti žvakutę. „Pasirūpinkime ir apleistais kapais“, - ragina kapinių prižiūrėtoja Liudmila Palčikova.

 

Rudeninė talka kapinėse

 

Artėjančios Vėlinės – tikras darbymetis, prisipažįsta L. Palčikova: „Grėbiame lapus, genime medžius ir krūmus, tvarkome apleistus kapelius. Džiaugiamės, jog mums padeda miesto komunalininkai ir „Baltijos“ mokyklos moksleiviai, kurių į šiųmetinę talką susirinko per 200. Vaikučiai nepabūgo šalto vėjo ir nešini grėbliais noriai bei stropiai tvarkė kapinaites“.

Apleistų kapų Palangos kapinėse nei daug, nei mažai – 15. „Ant kai kurių antkapių išraižytos ne lietuviškos pavardės. Galbūt tų kapelių net nebėra kam lankyti. Prieš Vėlines būtinai juos sutvarkome patys, o ir palangiškiai kultūringi žmonės – betvarkydami artimųjų kapus, sutvarko ir kaimyno“, - „Palangos tiltui“ sakė UAB „Palangos komunalinis ūkis“ vadybininkė Gražina Kuleševičienė.

Medžius paliekantys įvairiaspalviai lapai – tikras galvos skausmas tiek komunalininkams, tiek kapinių prižiūrėtojai L. Palčikovai. „Tikrąja šio žodžio prasme – kovojame su lapais. Nors ir nugrėbiam juos, bet pūstelėjęs vėjas iš naujo jais apgaubia žemę. Man asmeniškai labai patinka lapų „paklodė“. Bet miestiečiai nori matyti tvarkingas kapines, tad dirbame. Prašėme moterų, kad jos ir pirmadienį ateitų į darbą grėbti lapų“, - kalbėjo G. Kuleševičienė.

 

Kapinių vandalai

 

Nepritekliaus kamuojamiems asocialiems asmenis Vėlinės – tarsi išsigelbėjimas. Pamynę visus savo principus, jie drąsiai žengia į kapines bei vagia viską, kas pakliūva po ranka. „Yra vagiamos ne tik gėlės, žvakės, bet ir metalas iš paminklų. Aš esu kapinių prižiūrėtoja, tačiau kaip nuo tokių vagišių apsisaugoti – nežinau. Kai kurie žmonės gėles „pažymi“ aplaistydami kas vašku, idant vagims sunkiau sektųsi jas parduoti“, - akcentavo L. Palčikova.

G. Kuleševičienė prisiminė įvykį, kuomet kapinių vandalai naktį išvartė bei išpaišė paminklus: „Šiemet dar nesame gavę nei vieno skundo dėl nuniokotų kapų“.

Daugelis žmonių per Vėlines į kapus vyksta ir vakare. Gausybė degančių žvakučių – užburia. Senovėje manyta, jog ugnis pritraukia vėles, tad joms ir yra degamos žvakės. „Būtina akcentuoti, jog kape nesibaigia gyvenimas, tad žvakę uždegti būtina“, - kalbėjo Palangos parapijos klebonas Marius Venskus. Artimųjų amžino poilsio vietomis pasirūpinti norinčiųjų miestiečių patogumui bus įžiebti ir kapinių žibintai, kurie švies ir savaitę po Vėlinių.

 

Krematoriumas Palangai nereikalingas

 

Prieš porą metų padidėjusios kapinės Palangai tarnaus bemaž dešimtmetį. Mažėjant valstybinės žemės plotams, kapinių plėtra ateityje gali miesto valdžiai kelti galvos skausmą.

Krematoriumas ir kolumbariumai, ko gero, miestui ateityje būtų išeitis, tačiau „Palangos tilto“ kalbinti pašnekovai kratėsi šios minties.

 „Praplėtus kapines, sukurta 800-900 naujų kapaviečių. Per metus vidutiniškai palaidojama 150 asmenų, tad nemanau, kad Palangai žūtbūt reikalingas krematoriumas. Kasmet palaidojame apie 10 urnų. Taip dažniausiai parkeliauja iš už Atlanto mirusiųjų palaikai“, - pabrėžė G. Kuleševičienė.

Savo poziciją šiuo klausimu išsakė ir miesto tarybos narė Sondra Kulikauskienė: „Palanga per mažas miestas krematoriumui. Bet aš už tai, kad bent vienas toks įsikurtų Lietuvoje“.

Miesto vicemeras Saulius Simė vietoj krematoriumo Palangoje norėtų matyti kolumbariumą. Tokį, kokį turi mūsų miesto kaimynė – Klaipėda. Pirmasis kolumbariumas už daugiau nei 320 tūkstančių litų uostamiestyje buvo pastatytas dar 2007 metais Lėbartų kapinėse. 168 vietos jame buvo užimtos labai greitai.

Bažnyčios pozicija šiuo klausimu – nepalenkiama. Katalikų bažnyčia į žmogų žvelgia, kaip asmenį, kūno ir sielos vienovę, akcentavo Palangos parapijos klebonas M.Venskus: „Katalikų bažnyčia tiki amžinuoju gyvenimu ir prisikėlimu iš numirusiųjų. Jeigu žmogus pasirenka kremavimą, kaip netikėjimą amžinuoju gyvenimu, tai iškyla bažnyčios klausimas: kaip tokį žmogų palaidoti ir ar jį priimti į bažnyčią. Bažnyčia ragino ir ragins, kad žmonės būtų laidojami į žemę, kad mirusieji turėtų konkrečią palaidojimo vietą“.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Per pastaruosius du metus kiekvieną mėnesį Palangoje vidutiniškai numiršta po 14-15 palangiškių, bet šie metai, mirčių prasme, gali būti rekordiški: iki rugsėjo 4 dienos mirė 130 miesto gyventojai, tai yra beveik 19 žmonių per kiekvieną šių metų mėnesį.


Kodėl nėra tualetų prie senųjų kapinių?

"Palangos tilto" informacija, 2019 08 23 | Rubrika: Skundų dėžutė

Užėjusi į PT redakciją, ponia Zita pasiskundė, kad prie senųjų miesto kapinių nėra jokio tualeto. „Yra tik rodyklė, nurodanti naudotis tualetu laidojimo namuose, bet tai – nepatogu, ypač senjorams,“ – sakė palangiškė.


Nepamirštami veiklūs žmonės būna net ir atgulę amžinojo poilsio vietose. Nuolat lankomi kapai įrodo, jog žmonės vertina jų nuveiktus darbus. Surasti kurorto vardą garsinusių žmonių kapavietes nuo lapkričio mėnesio bus dar lengviau, mat Palangos kapinėse sukurtas virtualus turas, įamžinantis žymių palangiškių amžino poilsio vietas. Šią Palangos miesto etninės kultūros...


Kalendorius užvertė vasaros mėnesius, ir UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Konstantinas Skierus trina rankomis: įmonei sezonas buvo geras, nors mažiau surinktų atliekų iš paplūdimio ir kurorto gatvių nereikėtų susieti vien tik su lietaus nepašykštėjusia vasara, pabrėžė direktorius. Svarbiausia, Palanga šią vasarą išvengė vandalizmo...


Prieš Visų Šventų dieną bei Vėlines Palangos kapinių naujoje dalyje baigiamas sumontuoti granitinis kolumbariumas. Jame amžino poilsio vietą ras beveik 700 velionių.


Aplankė mirusių kolegų ir grafo Tiškevičiaus kapus

„Palangos tilto” informacija, 2013 11 04 | Rubrika: Miestas

Savivaldybės tarybos nariai Visų šventųjų dienos išvakarėse, ketvirtadienį, aplankė mirusių ir kurorte palaidotų savo kolegų – Palangos miesto tarybos narių – kapus bei Palangos miesto garbės piliečio, grafo Alfredo Tiškevičiaus amžinojo poilsio vietą.


Lapkričio mėnuo – ne tik lapų kritimo metas, bet ir vėlių mėnuo. Nuo seno susiklostė tradicija artimųjų amžino poilsio vietą sutvarkyti dar iki Vėlinių, o per jas puošti kapus gėlėmis bei uždegti žvakutę. „Pasirūpinkime ir apleistais kapais“, - ragina kapinių prižiūrėtoja Liudmila Palčikova.


Birželio mėnesį neįprastai oro temperatūra pakilo iki +30, vandens - iki 18 laipsnių šilumos. Tokius birželio karščius sinoptikai vadina teigiama anomalija ir žada karštesnę bei sausesnę nei įprastai vasarą. Žmonės kol kas labiau džiaugiasi nei piktinasi pirmąja šilumos banga, o Palangos verslininkai trina rankomis – poilsiautojai jau plūsta prie jūros ir...


Pagal Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo veiksmų programą yra vykdomas ES projektas „Nidos ir Preilos senųjų (etnografinių) kapinių sutvarkymas“. „Projekto tikslas – išlaikyti pažintinio turizmo objektus, kurie yra itin autentiški ir įdomūs. Atnaujintose kapinėse turistai galės jas pamatyti tokias, kokios jos buvo kadaise, o tai – labai didelė...


R. Palaitis: Lenkijoje man suplėšė seno modelio vairuotojo pažymėjimą

Palangos m. savivaldybės informacija, 2009 01 14 | Rubrika: Miestas

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis perspėja, kad seno modelio vairuotojo pažymėjimus turintys vairuotojai iš Lietuvos užsienyje gali turėti nemalonumų.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius