Iš kairės: Palangos poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams Arūnas Merke lis, direktorius Tomas Julius Žulkus ir Antanas Šatas, direktoriaus pavaduotojas reabilitacijai.

Iš kairės: Palangos poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams Arūnas Merke lis, direktorius Tomas Julius Žulkus ir Antanas Šatas, direktoriaus pavaduotojas reabilitacijai.

Vidaus reikalų sistemos pareigūnų keliai vis dažniau suka į Palangą, „Pušyną“

Linas JEGELEVIČIUS, 2016 10 06

Nauja šluota gerai šluoja. Prie Palangos poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ vairo stojus naujiems vadovams, Vidaus reikalų ministerijai (VRM) priklausančio centro pajamos gerokai išaugo, kolektyvas sustiprėjo, o, svarbiausia, „Pušynas“ atsigręžė į savo pagrindinę funkciją – teikti daugiau reabilitacijos ir gydymo paslaugų vidaus reikalų sistemos pareigūnams. „Pušyno“ direktorius Tomas Julius Žulkus ir jo pavaduotojas ūkio reikalams Arūnas Merkelis siekia, kad jau artimiausiu laiku „Pušynas“ pareigūnams teiktų daugiau sveikatą gerinančių paslaugų.„Palangos tiltas“ kalbėjosi su T. J. Žulkumi ir A. Merkeliu.


– 2016- aisiais gerokai pasikeitė „Pušyno“ administracija. Jūs, gerbiamas Tomai, laimėjote konkursą ir tapote centro direktoriumi, o jūs, gerbiamas Arūnai, turėjote įsilieti į kolektyvą ilgus metus vadovavęs Kretingos rajono policijos komisariatui. Peržvelgdami praeinančius metus, kokius pasiekimus, naujoves ir tendencijas išskirtumėte?

A. Merkelis: – Džiaugiuosi, kad mano adaptacijos laikotarpis „Pušyne“ buvo labai sėkmingas. Nenorėčiau girtis, bet esu paprastas komandostaikus žmogus,surandantis bendrą kalbą su visais žmonėmis, linkęs prisitaikyti prie naujos aplinkos.
Sakau sąžiningai: Centro darbuotojai – puikūsžmonės, tinkama komanda tikslams įgyvendinti.
– Kokias investicijas turite galvoje?
A. Merkelis: – Medicininės įrangos, virtuvės įrangos ir infrastruktūros gerinimo.
– Jūs, gerbiamas Tomai, dar būdamas laikinuoju centro direktoriumi, pabrėždavote būtinybę vykdyti tiesioginę centro funkciją – tai yra teikti reabilitacijos ir sveikatinimo paslaugas Vidaus reikalų sistemos pareigūnams. Ką pavyko jums ta linkme padaryti?
T. J. Žulkus: – Jūs teisingai pastebėjote: nuo pat pirmųjų dienų siekiu, kad centras suteiktų kuo daugiau ir kuo įvairesnių paslaugų VRM pareigūnams. Džiugu, kad siekiai virto darbais: šiais metais jau priėmėme virš 400 pareigūnų. Iki to laiko, kol aš nedirbau Centre, „Pušynas“ buvo atitolęs nuo savo pagrindinių tikslų – teikti kokybiškas paslaugas VRM sistemos darbuotojams. Pavyzdžiui, 2013–2014 metais VRM pareigūnų, kuriems buvo suteiktos reabilitacijos ir poilsio paslaugos pas mus, dalis tesudarė apie 3-6 procentus. Sutikite, tai – labai maža dalis nuo bendro klientų skaičiaus.
Man tapus direktoriumi, su VRM vadovais sutarėme, kad turime labiau orientuotis į paslaugas VRM sistemos pareigūnams. Malonu, kad mums tai sekasi įgyvendinti. Vidaus reikalų ministerija šiais metais skyrė 100 tūkst. eurų finansavimą pareigūnų reabilitacijai.
Kad tai įvyktų, 2015 metų pabaigoje tuometinis vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis pasirašė įsakymą. Jo esmė – supaprastinta tvarka pareigūnų patekimui į reabilitacijos centrus.
A. Merkelis: – Beje, po pokalbio su VRM vadovais apie tai, kad „Pušynas“, iki spalio mėnesio pilnai panaudojo VRM pareigūnų reabilitacijai skirtą finansavimą, be minėtų 100 tūkst. eurų, papildomai gavo 50 tūkst. eurų finansavimą iki metų pabaigos.
– Gerbiamas Arūnai, jūs ne vienerius metus vadovavote Kretingos rajono policijos komisariatui. Kaip teisėsaugos darbo praktikas, pasakykite, prašau, ar lengva vietos pareigūnams „įsiūlyti“ reabilitaciją? Kaip tokią motyvaciją paskatinti? Ką ta linkme daro „Pušynas“?
A. Merkelis: – Policijos pareigūnai – ne geležiniai, o tokie pat žmonės kaip ir visi, ir su tomis pačiomis sveikatos bėdomis. Galime kalbėti ir apie tam tikras pareigūnų profesines ligas: atramos, judėjimo sistemos, psichologines problemas dėl streso ir įtampos.
Apskritai, pareigūnai noriai pas mus vyksta. Tie, kurie norėtų pas mus atvykti, turi tai derinti su vietos policijos komisariatų vadovybe.
Atsakant į jūsų klausimą, ką daro „Pušynas“ kviesdamas pareigūnus atvykti į Centrą, nuolat kalbamės su apskričių policijos komisariatais ir informuojame juos apie savo teikiamas paslaugas, unikalią vietą.
T. J. Žulkus: – Kaip minėjau, pagal VRM pareigūnų reabilitacijos programą, iki spalio pradžios „Pušyne“ šiais metais apsilankė apie 200 pareigūnų. Pareigūnų skaičius per 2015 metus išaugo nuo 3 iki 15 procentų. Tai džiugina. Tikimės, kad 2016-ųjų rodiklis bus panašus ar geresnis.
– Vidaus reikalų ministerija yra steigėja ir dalininkė daugiau kaip šimto įvairių įstaigų, tarp jų ir Palangos „Pušyno“. Prieš kelis metus būta svarstymų, kad ministerija gali atsisakyti savo dalyvavimo jose ir inicijuoti juridinio statuso tokiose įmonėse pakeitimą. Ar „Pušyno“ juridinis statusas kol kas liks tas pats?
T. J. Žulkus: – Išties, tokių svarstymų būta. Mūsų juridinis statusas išliko toks pat, tik atsirado kolegialus valdymo organas – valdyba. Maža paslaptis, anksčiau Centras buvo valdomas vienasmeniškai – direktoriaus.
– Jūsų įstatai numato, kad „Pušynas“ – ne pelno siekianti organizacija. Kaip tai suderinti su ne pelno siekiančios įstaigos veikla ir siekiu didinti Centro darbuotojų algas bei vykdyti investicijas?
A. Merkelis: – Šiais metais mes pakėlėme Centro darbuotojams atlyginimus 10 procentų. Žinoma, suderinę tai su savo steigėju. Tam VRM papildomo finansavimo neprašėme, o panaudojome savo sukauptus rezervus.
Lėšų reikės ir mūsų kitam siekiui įgyvendinti – teikti psichologinės pagalbos paslaugas pareigūnams, darbo vietoje patyrusiems stresą. Norime, kad „Pušyne“ atsirastų daugiau psichologų kabinetų su atitinkamomis programomis. Tokios psichologinės paslaugos – itin svarbios, nes pareigūnams kiekvieną dieną tenka patirti stresines situacijas. Mūsų siekiamybė turėti naujus psichologinės reabilitacijos kabinetus, nes pareigūnai paprastai vengia ieškoti pagalbos specializuotuose psichologinės ir psichinės sveikatos centruose. Tam yra svarių priežasčių – su tam tikromis ligų diagnozėmis esama pavojaus prarasti tarnybą vidaus reikalų sistemoje.
Antanas Šatas, „Pušyno“ direktoriaus pavaduotojas reabilitacijai: – Pareigūnų darbas yra labai įtemptas ir rizikingas, itin atsakingas, dėl to jie patiria daug stresinių situacijų. Mūsų ketinimuose – siūlyti jiems aktyvią prevencinę (iki stresinio įvykio) ir postvencinę (po įvykio) psichologinę reabilitaciją. Netgi tiems pareigūnams, kurie nepakliūna į šias kategorijas, o kasdien tarnyboje patiria nuolatinę įtampa, turėtų būti sudarytos sąlygos atvykti pas mus reabilitacijai. Tenka pripažinti, kad pareigūnai prisibijo pagalbos kreiptis į įprastas psichologinės pagalbos tarnybas, kad jų psichologinės problemos negautų tam tikro psichinių ligų kodo. Jis keltų tam tikrą riziką prarasti tarnybą VRM sistemoje. Sutarėme, kad visiems pareigūnams, atvyksiantiems į „Pušyną“, toks kodas nebus „prikabinamas“. Tai, tikimės, padės sulaukti daugiau pareigūnų.
– Iš „Pušyno“ 2015 metų veiklos ataskaitos akivaizdu, kad Centras pernai gavo gerokai daugiau pajamų iš viešbučio paslaugų, taip pat iš paslaugų, kurias apmoka teritorinės ligonių kasos. Ar didesnių nei iki šiol pajamų tendenciją stebite ir šiais metais?
T. J. Žulkus: – Pajamų srautai šiemet – gan panašūs kaip pernai, nors dėl lietingo rugpjūčio dalis rezervacijų buvo atšaukta.
Pastarųjų metų finansinės veiklos stabilumą ir rezultatų gerėjimą siejame su „Pušyno“ žinomumu, aktyvesne rinkodara, taip pat, kaip minėjau, papildomu VRM finansavimu.
– Gerbiamas Arūnai, kokie darbai šiemet buvo atlikti panaudojant „Pušyno“ teritorijos galimybes?
A. Merkelis: – Iki šiol nebuvo teisiškai įregistruoti „Pušyno“ lauko teniso kortai, šiuo metu dokumentacija visiškai sutvarkyta. Investuojame į kompiuterines programas – siekiame atnaujinti visą tinklą, įsigijome naujų kompiuterių. Taps lengviau dirbti visiems, o apskaita taps paprastesnė. Kaip sakiau, atnaujinome didžiąją dalį virtuvės įrangos – džiaugiuosi, kad virtuvėje darbuojasi puikios virėjos. Pažymėsiu, kad atsisakėme šiais metais senų transporto priemonių, jas pardavėme, įsigijome kelias naujesnes transporto priemones. Taip pat atnaujinome vieno aukšto kambarius.
– Kai kurie reabilitacijos ir poilsio centrai savo paslaugas diversifikuoja: leidžia pacientams rinktis paslaugų paketus pagal kiekvieno finansines galimybes. Ar tokiu keliu ketina žengti ir „Pušynas“?
T. J. Žulkus: – Taip, mes taip pat einame tokiu keliu. Vienas iš mūsų tikslų – diferencijuoti paslaugas pagal kainas. Jau galime pacientams, norintiems geresnių gyvenimo ir maitinimosi sąlygų, pasiūlyti galimybę rinktis. Norime „Pušyne“ įrengti reabilitacijos kabinetą su šviesos terapija, nauja masažine vonia. Tokia paslauga bus brangesnė, ji kainuos papildomai. Tokią paslaugą pirmiausia siūlysime pacientams, norintiems labiau išskirtinų sąlygų.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Palangos miesto savivaldybės administracijos jaunimo reikalų koordinatorė Laura Grendienė – naujoji Nacionalinės jaunimo reikalų koordinatorių asociacijos (NJRKA) prezidentė. Toks sprendimas priimtas gegužės 28 d. Trakuose vykusio asociacijos visuotinio narių susirinkimo metu.  


Praėjęs penktadienis Palangos policijos komisariato pareigūnams buvo neeilinė diena. Nuo šios dienos jie pradėjo dirbti kiek kitu režimu. Apie policijos sistemos pertvarkas ir policijos komisariato struktūros bei funkcijų pakeitimus jų išvakarėse miesto seniūnaičiams bei bendruomenės aktyviausiems atstovams papasakojo patys pareigūnai. Tad kaip tai palies visuomenę?


Nauja šluota gerai šluoja. Prie Palangos poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ vairo stojus naujiems vadovams, Vidaus reikalų ministerijai (VRM) priklausančio centro pajamos gerokai išaugo, kolektyvas sustiprėjo, o, svarbiausia, „Pušynas“ atsigręžė į savo pagrindinę funkciją – teikti daugiau reabilitacijos ir gydymo paslaugų...


Palangai – vidaus reikalų ministro D. A. Barakausko dėmesys

"Palangos tilto" informacija, 2014 03 13 | Rubrika: Miestas

Praėjusį penktadienį Palangoje lankėsi bei su miesto meru Šarūnu Vaitkumi, kurorto policijos komisariato bei Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vadovais susitiko vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas.


Nepakankamai išvystyti turistiniai maršrutai, saugumo klausimas keliaujant dviračiais, brangi ir nekomfortiška kelionė tarpmiestiniu visuomeniniu transportu – tai tik kelios problemos, su kuriomis susiduria po Klaipėdos regioną keliaujantys turistai ir regiono gyventojai. Klaipėdos regiono transporto sistemos problemas 2011 m. balandžio mėn. nusprendė...


Vilniaus miesto I-as apylinkės teismas atmetė R. Palaičio skundą prieš „Palangos tiltą“. Ieškinyje jau už politikos užribio likęs R. Palaitis prašė teismo priteisti 40 tūkst. litų iš „Alfa Media“ ir „Palangos tilto“ už patirtą moralinę ir turtinę žalą.


Palangos miesto gyventojų kasmet vis mažėja. Priežastys – per šešerius metus mirė 233 žmonėmis daugiau, nei gimė, be to, iš miesto išvyko 604 žmonėmis daugiau, nei atvyko. Skaičiai kalba ir tokius dalykus: dažniausiai mūsų miesto gyventojai serga kvėpavimo takų ir kraujotakos ligomis. Pastarosios buvo daugiau nei pusės Anapilin iškeliavusių...


Balandžio mėnesį prasidėjo miesto centralizuotos šilumos tiekimo sistemos modernizavimas Sodų g. bei Kretingos g. kvartaluose. „Darbai netrukus pasieks finišo tiesiąją“, - sako UAB „Litesko“ Palangos filialo „Palangos šiluma“ direktorius Romualdas Jablonskis.


Vasaros sezono metu Palangoje policijos pareigūnai tampa pastebimesni. Beveik kiekvieną savaitgalį yra organizuojami reidai, kurių metu tikrinama, ar  neparduodama nepilnamečiams alkoholio, ypač naktiniuose klubuose, ar jie dirba, kaip numato darbo kodeksas.


Palangoje įvyko vienuoliktasis kasmetinis Baltijos šalių ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų susitikimas. Jo metu ministrai - Lietuvos Vygaudas Ušackas, Vokietijos Frankas Valteris Steinmeieris, Latvijos Maris Riestinis ir Estijos Urmas Paetas – aptarė galimybes dėl glaudesnio bendradarbiavimo Europos Sąjungos instituciniais klausimais, įgyvendinant Lisabonos sutartį ir kuriant Europos...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius