A. Bruckus.

A. Bruckus.

Vietoj senelio žemės – nuoskauda ir nuostaba

„Lietuvos rytas", 2013 11 25

Iš Berlyno į Lietuvą atvažiavęs Abramas Bruckus neteko žado: už Palangos centre jo senelių turėtą 17 arų sklypą jam miesto pakraštyje esančiuose laukuose buvo pasiūlytas 5,5 aro žemės lopinėlis.
 „Toks įspūdis, kad už atimtą „Mercedes-Benz“ automobilį nori atlyginti brukdami dviratį“, – Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) siūloma kompensacija piktinosi 64 metų A.Bruckus.
Berlyne gyvenantis ir Lietuvos pilietybę turintis vyras kompensacijos už Palangoje turėtą senelių žemę laukia jau seniai.
Per tą laiką jis spėjo perskaityti Seime priimtą Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Jame sakoma, kad už natūra negrąžinamą nekilnojamąjį turtą valstybė piliečiams atlygina laikydamasi lygiavertiškumo principo.


Senelio sklypas –
užstatytas

Palangoje gyveno šešios žydų kilmės Bruckų kartos. Abramo seneliai iš tėvo pusės Palangoje buvo sušaudyti pačioje karo pradžioje.
Žuvusiam seneliui Mejerui Bruckui ir priklausė kiek daugiau nei 17 arų žemės sklypas dabartinių Vytauto ir Kastyčio gatvių kampe.
Dabar jame už Darbo biržos pastato yra savivaldybės bendrovės „Palangos komunalinis ūkis“ staliaus dirbtuvės su asfaltuota aikštele medžiagoms sandėliuoti.
Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę nuosavybės teises į turėtą senelio sklypą įgijo jo anūkas Abramas, kuris 1971 metais iš Kauno su tėvais persikėlė gyventi į Izraelį, o nuo 1978 metų gyvena Vokietijoje.
Sugrąžinti sovietmečiu užstatytą senelio sklypą nebuvo galima. Už jį A. Bruckus pasirinko kompensavimą kitu žemės sklypu.
Neseniai jis sulaukė NŽT Palangos skyriaus kvietimo atvykti pas žemėtvarkininkus ir išsirinkti iš jam pagal eilę likusių sklypų.

Pasiūlė menkavertę žemę
Tačiau už senelių turėtą 17 arų žemės sklypą pačiame kurorto centre jam buvo pasiūlytas 5,5 aro žemės sklypas Palangos pakraštyje tarp Vilimiškės ir Nemirsetos.
„Tris kartus už senelio turėtą žemę mažesnis sklypas yra laukuose, be jokių komunikacijų, be privažiavimo kelių. Kam jis toks man reikalingas?“ – gūžčiojo pečiais užsienietis.
Palangoje kurtis neketinantis A. Bruckus gautą sklypą iš karto parduotų. Bet jį konsultavusi nekilnojamojo turto agentūros „Rolijona“ vadovė Ona Mackevičienė tvirtino, kad tokį sklypą geriausiu atveju būtų galima parduoti ne daugiau kaip už 10 tūkst. litų.
Šio sklypo atsisakęs Vokietijos pilietis dar galėjo pasirinkti 16 arų sklypą Būtingėje, tačiau žemė šalia Latvijos pirkėjų iš viso nedomina.
O Palangos centre A. Bruckaus senelio turėtos žemės Registrų centro nustatyta rinkos vertė siekia apie 880 tūkst. litų.
O. Mackevičienės teigimu, už 17 arų žemės sklypą šioje kurorto vietoje pusantro milijono litų galima gauti užsimerkus.

Kompensavimas pagal įstatymus
„Koks čia lygiavertiškumo principas, kai man siūloma kompensacija yra daugiau nei šimtą kartų mažesnė?“ – negali suprasti A. Bruckus.
NŽT kvietimą atvykti į Palangą jis pavadino pasityčiojimu. Kelionė iš Berlyno, nakvynės viešbutyje jam atsiėjo beveik 700 eurų (apie pustrečio tūkstančio litų).
Tačiau NŽT Palangos skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Černeckienė tvirtina, kad A. Bruckui pasiūlyta kompensacija už jo senelio Palangoje turėtą nekilnojamąjį turtą šalies įstatymų nepažeidžia. „Kompensuojant už natūra negrąžinamą žemės sklypą kitu žemės sklypu jų vertė jokios įtakos neturi. Pagal įstatymą už vieną žemės sklypą atlyginama taip pat vienu žemės sklypu, nesvarbu, koks jo plotas. Todėl už senelio turėtą 17 arų sklypą mes A. Bruckui negalėjome pasiūlyti, pavyzdžiui, trijų sklypų po 6 arus. Be to, savo eilės sulaukusiems pretendentams mes pasirinkti galime pasiūlyti tik likusius mažiausius sklypus“, – aiškino žemėtvarkos specialistė.
Anot R. Černeckienės, Vokietijos gyventojui nebuvo būtina važiuoti į Palangą, nes siūlomų sklypų plotai buvo nurodyti jam siųstame pranešime, o jis galėjo būti konsultuojamas ir telefonu.

Nori teisingesnio
atlyginimo

Senelių tėviškėje nieko nepešęs ir namo į Berlyną grįžęs A. Bruckus nusprendė laukti, kol sklypai žemės nuosavybei grąžinti bus formuojami Kunigiškėse ir Monciškėse.
Ten už arą galima tikėtis gauti bent 10 tūkst. litų.
Vokietijos gyventojo netenkintų ir kompensavimas pinigais.
Pagal Vyriausybės nustatytą metodiką, nesvarbu, kur tas sklypas yra, už 17 arų Palangoje jis gautų vos 4,1 tūkst. litų.
„Aš nenoriu milijono. Man užtektų, jei už skirtą sklypą gaučiau kiek padoresnę 100–150 tūkst. litų sumą, kuri bent kelerius metus neleistų man užmiršti sušaudyto senelio palikimo“, – kalbėjo A. Bruckus.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Donatas 2017-10-30 23:28 (dzviktorija@yaho.com / IP: 99.126.245.17)
Shi valstybes tarnyba - tikras siaubas.

luka 2013-11-28 15:44 (IP: 2.102.90.38)
cia vyksta tokie dalykai ne tik Palangoje, bet ir Kaune

nei sąžinės nei teisybės... 2013-11-26 11:08 (. / IP: 86.100.63.40)
..tai kas vyksta Palangos žemėtvarkoje ( betvarkėje) - atviras genocidas! žmonės ne ašarom o kraujo lašais aprauda šitą neteisybę ir pasityčiojimą...belieka tik priminti: - "kiekvienas veiksmas turi atoveiksmį" ... ( Niutonas)

Taip pat skaitykite

Įstatymų spragos: rusai perka prabangų turtą Palangoje

"Palangos tilto" informacija, 2019 09 08 | Rubrika: Miestas

Nekilnojamojo turto agentūros džiūgauja, jog pajūrio kurortuose brangiausią parduodamą turtą šluoja rusai ir baltarusiai. Tačiau kokiu būdu jie perka prabangius namus ir sklypus, jei Lietuvoje draudžiama pardavinėti žemę ne ES piliečiams? Panašu, jog gali būti apeinama ir kita Konstitucijos nuostata, kuri draudžia apskritai užsieniečiams įsigyti žemę kurortuose.  


Bandė neteisėtai užvaldyti valstybinę žemę. Tokį kaltinimą išgirdęs Palangos verslininkas Saulius Čepkauskas tikino, kad net ir pasibaigus ikiteisminiam tyrimui negali suvokti, kokį nusikaltimą padarė. „Aš negaliu patikėti, kad galiu būti kaltinamas tokiu absurdu“, – kalbėjo keleivių vežimo paslaugas teikiančios bendrovės „Vlasava“ savininkas...


Prasidėjus pasėlių deklaravimui vis dažniau susiduriama su problema, kai valdos duomenys nesutampa su deklaruojamų plotų duomenimis. „Žodinės žemės nuomos sutartys – tai plačiai paplitusi praktika, tačiau ūkininkas visuomet rizikuoja. Siekdami juos apsaugoti, raginame visus sudaryti rašytines nuomos ar panaudos sutartis. Taip sumažinsime riziką, kad žemės savininkas gali bet...


 Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojus Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymui, asmenims ir šeimoms, įrašytiems į savivaldybėse sudarytus asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus bei savivaldybės socialinio būsto nuomininkams numatyta pareiga Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka kasmet iki gegužės...


„Šventosios žemės ženklai“ atkeliavo į Palangą

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2015 01 12 | Rubrika: Kultūra

„Labai malonu šį tamsų vakarą atidaryti tokią šviesią pirmąją šių metų parodą, kuri yra labai įvairi tiek eksponuojamų kūrinių technika, tiek autoriais, tačiau tuo pačiu labai vieninga. O vienija ją Šventosios žemės ženklų idėja ir žmonės, štai jau devyneri metai raginantys kūrėjus ieškoti šių ženklų, tęsiantys projektą...


Nuo pirmadienio žemės savininkus pasiekia elektroninės ir popierinės deklaracijos, kuriose pateikta informacija apie žemės mokestį. Klaipėdos AVMI duomenimis, šiais metais žemės mokesčio mokėtojai į Palangos m. savivaldybės biudžetą turėtų sumokėti apie 2 mln. 784 tūkst. litų žemės mokesčio - 70 tūkst. Lt mažiau nei pernai.


Iš Berlyno į Lietuvą atvažiavęs Abramas Bruckus neteko žado: už Palangos centre jo senelių turėtą 17 arų sklypą jam miesto pakraštyje esančiuose laukuose buvo pasiūlytas 5,5 aro žemės lopinėlis.  „Toks įspūdis, kad už atimtą „Mercedes-Benz“ automobilį nori atlyginti brukdami dviratį“, – Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) siūloma...


Praėjusį penktadienį Palangos pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centre buvo pristatyta jau penktuosius metus šiemet rengto Lietuvos dailės pedagogų ir dailininkų plenero „Šventosios žemės atminties ženklai“ kūryba. Sėkmingai besitęsiančio plenero dalyviai ir šiemet nepagailėjo meniškosios išmonės, kuri neabejotinai atsispindi ir jų darbuose. Susirinkusieji į pristatymą susitiko su...


Milijoninis turtas – tarp dangaus ir žemės

Dalia JURGAITYTĖ, 2010 05 12 | Rubrika: Miestas

Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba patikrino, kaip Palangos sporto centras naudoja gautas biudžeto lėšas bei valdo jam patikėtą turtą. Konstatuota, kad įstaigai nėra perduoti valdyti patikėjimo teise per 2 mln. litų vertės savivaldybei nuosavybės teise priklausantys statiniai bei įrenginiai. Be to, stadionas iki šiol neįregistruotas viešajame registre.


Šiemet vilniškių bendrovei „Pinus proprius“, buvusio baseino „Jūratė“ vietoje statančiai sveikatingumo kompleksą, valdžia sumažino valstybinės žemės nuomos mokestį. Įmonei, nuomojančiai daugiau nei 1 hektarą valstybinės žemės, esančios paminklosauginėje teritorijoje, už 2009 metus apskaičiuota mokesčio suma siekė per 249 tūkst. litų. Miesto Tarybos sprendimu patvirtinta 77 proc. mokėtinos...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius