Yra pagrindo teigti, kad „Anapilis“, laikoma viena iš pirmųjų grafų Tiškevičių šeimos vilų, iškilo XIX a. pabaigoje, apie 1898 m.

Yra pagrindo teigti, kad „Anapilis“, laikoma viena iš pirmųjų grafų Tiškevičių šeimos vilų, iškilo XIX a. pabaigoje, apie 1898 m.

Vila „Anapilis“: praeitis, dabartis, ateitis

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 03 21

Vila „Anapilis“ – vienas medinės architektūros poilsio pastatų Palangoje, išlikusių iki šių dienų. Ne paslaptis, kad šis paskutinį kartą tarybiniais metais paremontuotas respublikinės reikšmės kultūros paminklas verkiant prašosi restauravimo. Ir, tikimasi, jo sulauks: šiuo metu baigiamas rengti vilos restauravimo ir pritaikymo visuomenės poreikiams investicinis projektas, kuris bus teikiamas Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programai „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“. Paskaičiuota, kad atgaivinti „Anapilį“ kainuotų apie 5,5 mln. Lt.

Iškilo XIX amžiaus pabaigoje
2007 metais leidinyje „Žemaičių žemė“ G. Čižiūno parengtame straipsnyje „Palangos „Anapilis“. Istorija ir dabartis“ rašoma, jog vila „Anapilis“, esanti Birutės al. 34A, – vienas iš įdo¬miausių ir labiausiai žinomų senosios kurorto archi¬tektūros statinių Lietuvos pajūryje. Per XX a. karus dingo didelė dalis Palangos istorinių šaltinių, tad nėra aptikta duomenų iš „Anapilio“ statybos laikotarpio – nežinoma tiksli statybos data, architektas. Pastato istorija atkuriama iš užrašytų senųjų palangiškių atsiminimų, taip pat pagal išlikusius Palangos miesto planus – kartografinę medžiagą – ir ikonografiją.
Yra pagrindo teigti, kad šis statinys, laikomas viena iš pirmųjų grafų Tiškevičių šeimos vilų, iškilo XIX a. pabaigoje, apie 1898 m. Tai patvirtina ir tas faktas, kad šio pastato nuotrauka išspausdinta 1898 m. išleista¬me pirmajame Palangos atvirukų albumėlyje.
Spėjama, kad vilos autoriai buvo prancūzai. Tais metais Palango¬je statomų vilų architektūra turėjo nemažai Šveicarijoje paplitusių užmiesčio vilų bruožų – vasarnamių siluetas būdavo paįvairinamas įvairios formos bokšteliais, erkeriais, aukštais stogais ant kronštei¬no, pastatai iš visų pusių dažnai apjuosti atviromis galerijomis, prie¬angiais. Tai būdinga ir Palangos „Anapiliui“.

Savininkai keitėsi
Yra žinoma, kad iš pradžių vila priklausė paskutiniojo Palangos grafo Felikso Tiškevičiaus motinai, kretingiškio grafo Juozapo Tiškevičiaus žmonai grafienei Sofijai Tiškevičienei ir ilgą laiką buvo vadinama „Sofijos“ vila. Vėliau, po jos vyro grafo Juozapo Tiškevičiaus mirties, vila atiteko Marijai Tiškevičiūtei.
Po pirmojo pasaulinio karo vila „Anapilis“ buvo parduota. Ją įsigijo Lietuvos ūkio bankas, kurio pagrindiniai akcininkai buvo broliai Jonas ir Juozas Vailokaičiai (pastarasis buvo kunigas), mėgę Palangą ir čia daug laiko praleisdavę. Šiuo laikotarpiu vila oficialiai pradėta vadinti „Anapiliu“. Beje, taip jį dėl neįprastos formos bokštelio palangiškiai jau ir anksčiau vadindavo. Iš išlikusių prisiminimų yra žinoma, kad viloje „Anapilis“ ne kartą vasarojęs prezidentas Aleksandras Stulginskis su savo žmona. Čia mielai lankydavosi ir daugelis kitų Palangoje poilsiavusių ano meto Lietuvoje žinomų kultūros, meno, politikos ir mokslo žmonių: poetas Maironis, aktorius, kunigas Juozas Vailokaitis, dainininkas Kipras Petrauskas ir kt.
Sovietmečiu vila „Anapilis“ buvo nacionalizuota. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimą, vila „Anapilis“
1996 m. rugpjūčio 30 d. priskirta Palangos miesto savivaldybės nuosavybei. Ji perduota valdyti Palangos kultūros centrui.
Greitai po to čia įsikūrė akustinės muzikos klubas, pasivadinęs vilos vardu ir simboliškai mėginęs atkurti M. Vaitkaus aprašytas vilos gyvenimo tradicijas. Pirmaisiais „Anapilio“ klubo gyvavimo metais jis buvo vienas garsiausių muzikinių klubų Lietuvos pajūryje ir mėgstama daugelio į kurortą atvykstančių kultūros ir žiniasklaidos veikėjų susibūrimo vieta.
Vila yra tik dalinai išlaikiusi savo pirmykštę išvaizdą. 1934 m. ji buvo rekonstruota. Vykdant darbus daugiausia buvo pakeista šiaurinė pastato dalis, pristatytas antras aukštas. Vila šiek tiek pakito ir sovietmečiu, kai ji buvo remontuojama – tuo metu pakeistas jos išplanavimas, įrengtos vonios, tualetai, atsirado daugiau gyvenamųjų patalpų antrame aukšte ir mansardoje.

Suteiktas kultūros paminklo statusas
Vila „Anapilis“ yra Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąraše. 1997 metais vila įrašyta į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą. Jai nustatytas nacionalinis reikšmingumo lygmuo – vila pripažinta reikšminga Lietuvos visuomenei. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu, 2005-aisiais vila „Anapilis“ pripažinta valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, kuriai nustatytas apsaugos tikslas – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui.
Įrašant į kultūros vertybių registrą, nurodyta, jog „Anapilio“ vertingųjų savybių pobūdis – architektūrinis, ir pridėta, jog šis pobūdis lemia objekto reikšmingumą ir yra retas.
Prie vertingųjų ir saugotinų vilos savybių visų pirma priskiriamas jos tūris, kuris yra sudėtinis, susidedantis iš dviejų aukštų daugiakampio plano formos pagrindinio korpuso, prie jo iš šiaurės, šiaurės vakarų bei pietryčių prišlietų vieno aukšto verandų bei dominuojančio aštuonkampio formos bokšto. Vertinga yra stogo forma – pagrindinio korpuso sudėtinė: dvišlaitė, trišlaitė, keturšlaitė, verandų – vienšlaitė, dvišlaitė, aštuonkampė piramidinė, bokšto – kupolinė, bei kiti stogo elementai – šiaurinės verandos aštuonkampis bokštelis, dengtas aštuonkampiu piramidiniu stogeliu, užsibaigiančiu kūgio formos bokšteliu; keturi bokšto dvišlaičiai stogeliai, apjungti perimetru bokštą juosiančiu vienšlaičiu stogeliu, bei piramidinis, dviejų tarpsnių bokštelis virš pagrindinio korpuso.
Prie vertingųjų savybių priskiriamas ir aukštų išplanavimas, stačiakampės durų, langų angos, pietryčių fasado rizalito frontono, pietvakarių fasado tariamo rizalito frontono trikampės langų angos cokolinio aukšto durų ir langų segmentine sąrama angos. Taip pat ir vilos fasadų architektūrinis sprendimas – moderno stilistika, fasadų architektūrinės tūrinės detalės, kaip, pavyzdžiui, pietryčių fasado atvira karkasinės konstrukcijos medinė veranda – galerija su išryškinta prieangio dalimi; dekoratyviniai metalo elementai – viršūnės virš pietryčių ir pietvakarių fasadų rizalitų bokštelių; išorės laiptai – pietryčių fasado medinių laiptų su medine kiaurapjūviu dekoruota tvorele tipas; šiaurės vakarų fasado uždaro tipo vieno aukšto veranda, besijungianti su šiaurine aštuonkiampio plano veranda; aštuoniakampio bokšto balkonai, paremti medinėmis profiliuotomis pasparomis ir t.t.
Vertingosios savybės yra ir pastato konstrukcijos – pamatas su plytų mūro cokoliu, pietryčių fasado verandos – galerijos plytų mūro stulpai, statinio sienos – medinės rąstų, bei verandų – medinės, karkasinės konstrukcijos sienos bei dar visa eilė kitų elementų.
Prie saugotinų vertingųjų savybių priskiriama ir lubų, sienų, kolonų apdaila – bokšto kambario lubų apkalimo medinėmis lentomis, atkartojant bokšto aštuonkampio formą tipas, medinės rozetės, dekoratyvinių medinių lentelių, dengiančių lubų lentų sujungimo vietas, tipas bei pietryčių fasado verandos medinių antvožinių lubų tipas. Taip pat žemės ir jos paviršiaus elementai – reljefas nelygus, su kalvelėmis pietinėje, šiaurinėje ir vakarinėje teritorijos dalyse, nežymiai žemėjantis vakarų kryptimi; želdynai ir želdiniai, medžių masyvai, kur vyrauja pušys.

Restauracijos laukia dešimt metų
Kultūros vertybių registre užfiksuota, kokia buvo „Anapilio“ būklė 2008-aisiais. Prie absoliučios daugumos vertingųjų vilos savybių pažymėta, jog jų būklė esanti patenkinama. Kad būklė gera, nustatyta įvertinus keturis elementus: aukščiau minėtoji lubų, sienų bei kolonų apdaila ir prie pastato konstrukcijų priskiriami stalių ir kiti gaminiai – medinės dvivėrės ir vienvėrės įsprūdinės durys pirmojo bei antrojo aukšto patalpose bei medinės įsprūdinės laiptinės sienelės ir tvorelė pirmojo aukšto vestibiulyje. Tačiau per laiką, praėjusį nuo 2008-ųjų vasarą vykusio patikrinimo, toli gražu ne viską būtų galima įvardinti žodžiais „būklė patenkinama“.
Palangos miesto savivaldybės Taryba vilos „Anapilis“ renovacijai savo sprendimu buvo pritarusi dar 2000-ųjų liepą.
Šiuo metu baigiamas rengti Vilos „Anapilis“ restauravimo ir pritaikymo visuomenės poreikiams investicinis projektas, kuris bus teikiamas Kultūros ministerijos administruojamai Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo programai „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“ pagal finansavimo kryptį – „Medinio nekilnojamojo kultūros paveldo (pastatų) tvarkybos darbai“. Šiai krypčiai iš viso numatyta skirti 4,7 mln. eurų. Vienam projektui numatoma skirti nuo 690,0 tūkst. iki 2,4 mln. Lt. Projektų finansavimo intensyvumas iki 90 proc. Paskaičiuota, kad atgaivinti „Anapilį“ kainuotų apie 5,5 mln. Lt.

„Palangos tiltas” vykdo Spaudos, Radijo ir Televizijos rėmimo fondo projektą „Palangos kultūros paveldo vertybės.

 

Pradžia. Tęsinys kituose „Palangos tilto“ numeriuose


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



KVAILYS 2013-03-24 12:12 (matasjanulionis@gmail.com / IP: 79.133.225.75)
GERA SISTEMA / IS PRADZIU SUNAIKINT, PASKUI PRISIDENGANT VERTYBE, PLAUT MILIJONUS

Taip pat skaitykite

Palangos kurhauzo salėje (Grafų Tiškevičių al. 1) vyko konferencija „Medinio kultūros paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“, kurioje dalyvavo kultūros paveldo objektų savininkai, restauratoriai, architektai, istorikai, paveldosaugininkai ir kt. Konferenciją vedė Palangos kurorto muziejaus direktorius Jūratis Viktoras Liachovičius.


Kovo 28 dieną, šeštadienį, 12 val. Palangos miesto viešojoje bibliotekoje (Vytauto g. 61) visuomenei bus pristatomas projektas „Palangos istorinės vilos „Anapilis“ restauravimas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“.


Iki praėjusių metų Palangos savivaldybės teritorijoje buvo 109 kultūros vertybės, registruotos Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre. Pernai į jį įrašyti dar du objektai: gegužės mėnesį įregistruota ant Šventosios upės kranto nuo 1931 m. stovinti medinė Švč. Mergelės Marijos, Jūrų žvaigždės koplyčia, o spalį kultūros vertybe pripažintas prie...


Iki praėjusių metų Palangos savivaldybės teritorijoje buvo 109 kultūros vertybės, registruotos Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre. Pernai į jį įrašyti dar du objektai: gegužės mėnesį įregistruota ant Šventosios upės kranto nuo 1931 m. stovinti medinė Švč. Mergelės Marijos, Jūrų žvaigždės koplyčia, o spalį kultūros vertybe pripažintas prie...


Vila „Anapilis“: praeitis, dabartis, ateitis

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 04 08 | Rubrika: Kultūra

Vila „Anapilis“ – vienas medinės architektūros poilsio pastatų Palangoje, išlikusių iki šių dienų. Ne paslaptis, kad šis paskutinį kartą tarybiniais metais paremontuotas respublikinės reikšmės kultūros paminklas verkiant prašosi restauravimo. Ir, tikimasi, jo sulauks: šiuo metu baigiamas rengti vilos restauravimo ir pritaikymo...


Vila „Anapilis“: praeitis, dabartis, ateitis

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 04 04 | Rubrika: Kultūra

Vila „Anapilis“ – vienas medinės architektūros poilsio pastatų Palangoje, išlikusių iki šių dienų. Ne paslaptis, kad šis paskutinį kartą tarybiniais metais paremontuotas respublikinės reikšmės kultūros paminklas verkiant prašosi restauravimo. Ir, tikimasi, jo sulauks: šiuo metu baigiamas rengti vilos restauravimo ir pritaikymo...


Vila „Anapilis“ – vienas medinės architektūros poilsio pastatų Palangoje, išlikusių iki šių dienų. Ne paslaptis, kad šis paskutinį kartą tarybiniais metais paremontuotas respublikinės reikšmės kultūros paminklas verkiant prašosi restauravimo. Ir, tikimasi, jo sulauks: šiuo metu baigiamas rengti vilos restauravimo ir pritaikymo...


Vila „Anapilis“: praeitis, dabartis, ateitis

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 03 25 | Rubrika: Kultūra

Vila „Anapilis“ – vienas medinės architektūros poilsio pastatų Palangoje, išlikusių iki šių dienų. Ne paslaptis, kad šis paskutinį kartą tarybiniais metais paremontuotas respublikinės reikšmės kultūros paminklas verkiant prašosi restauravimo. Ir, tikimasi, jo sulauks: šiuo metu baigiamas rengti vilos restauravimo ir pritaikymo...


Vila „Anapilis“ – vienas medinės architektūros poilsio pastatų Palangoje, išlikusių iki šių dienų. Ne paslaptis, kad šis paskutinį kartą tarybiniais metais paremontuotas respublikinės reikšmės kultūros paminklas verkiant prašosi restauravimo. Ir, tikimasi, jo sulauks: šiuo metu baigiamas rengti vilos restauravimo ir pritaikymo...


Vyksta bažnyčios restauravimo darbai

Ugnė RAUDYTĖ, 2011 04 13 | Rubrika: Miestas

Palangos Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia pasipuoš nauju stogu. „Toliau bus tęsiami stogo ir fasadų restauravimo darbai. Jau šiais metais didžioji restauravimo darbų dalis bus atlikti, o tuo labai džiaugiasi visa parapija“,- kalbėjo Palangos bažnyčios klebonas Marius Venskus.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius