Vilos „Anapilis“ fotografija, daryta XIX a. pabaigoje. Iš knygos  Miškinis A., Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai, 2 knyga, Vilnius, 2007

Vilos „Anapilis“ fotografija, daryta XIX a. pabaigoje. Iš knygos Miškinis A., Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai, 2 knyga, Vilnius, 2007

Vila „Anapilis“: praeitis, dabartis, ateitis

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 04 04

Tęsinys. Pradžia 2013 m. kovo 22 „Palangos tilto“ Nr. 22

 

Vila „Anapilis“ – vienas medinės architektūros poilsio pastatų Palangoje, išlikusių iki šių dienų. Ne paslaptis, kad šis paskutinį kartą tarybiniais metais paremontuotas respublikinės reikšmės kultūros paminklas verkiant prašosi restauravimo. Ir, tikimasi, jo sulauks: šiuo metu baigiamas rengti vilos restauravimo ir pritaikymo visuomenės poreikiams investicinis projektas, kuris bus teikiamas Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programai „Kultūros ir gamtos paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“. Paskaičiuota, kad atgaivinti „Anapilį“ kainuotų apie 5,5 mln. Lt.

Projektuos dviem etapais
Prakalbus apie rengiamą vilos restauravimo ir pritaikymo visuomenės poreikiams investicinį projektą, už paveldosaugą atsakinga Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Litvinienė, kuri, kartu su Palangos kultūros centro direktoriumi Žilvinu Kažiu, Savivaldybės administracijos direktore Akvile Kilijoniene, Kultūros skyriaus vedėju Vygantu Rekašiumi ir Ekonominės plėtros skyriaus vedėja Irena Šatkauskiene, yra šio projekto rengimo grupėje, paminėjo, jog paskutinį kartą vila „Anapilis“ restauruota tik sovietmečiu. Dabartinis vilos valdytojas – Palangos kultūros centras – lėšų įstengia atrasti tik smulkiems, bet neišvengiamiems remonto darbams – sutvirtina išklibusius laiptus, sutvarko elektros instaliaciją, padažo sienas. Todėl labai svarbu restauruoti vilą ir išsaugoti iki šių dienų išlikusias vertingąsias savybes.
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio
2010 m. lapkričio 22 d. reikalavime buvo nurodyta, kad būtina atlikti vilos remonto, restauravimo darbus, nes pastato būklė ganėtinai prasta.
Atsižvelgus į KPD reikalavimą, vilos pastato būklę bei būtinybę išsaugoti vilą ateities kartoms, 2012 m. lapkritį pradėtas organizuoti ir vykdyti vilos „Anapilis“, esančios Birutės al. 34A, restauravimo ir pritaikymo kultūros poreikiams projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų pirkimas. Projektas bus parengtas pagal Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio Tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygas.
Projektavimas bus vykdomas dviem etapais: pirmas etapas – parengiama pastato restauravimo ir pritaikymo projekto restauravimo dalis ir pastato pritaikymo muziejaus paskirčiai projektiniai pasiūlymai, kurie turi būti suderinti su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniu padaliniu ir statytoju, pagal suderintus projektinius pasiūlymus nustatomos projektavimo sąlygos ir tvirtinama projektavimo užduotis pastato pritaikymui, antras etapas – pastato restauravimo ir pritaikymo projektas, pagal kurį gaunamas statybą leidžiantis dokumentas.

Istorinė pažyma
Prieš rengiant projektavimo sąlygas, vasario mėnesį, buvo pateikta senosios vilos ,,Anapilis“ istorinė pažyma, kurią parengė istorikė Morta Baužienė. Pažymoje peržvelgiama turima bei įvairiuose šaltiniuose minima istorinė ir ikonografinė medžiaga bei pateikiamos išvados.
M. Baužienė primena, jog „Anapiliu“ vadinama vila priklausė Sofijai Tiškevičienei. Senoje ikonografijoje vila turi savininkės Sofijos vardą. „Anapiliu“ vila tapo po Pirmojo pasaulinio karo, kai buvo parduota Jono ir Juozo Vailokaičių valdomam Lietuvos ūkio bankui. Pastatas buvo išplėstas: šiaurinei jo daliai užstatytas antras aukštas, įrengta daugiau patalpų. 1929 m. „Anapilyje“ buvo 14 poilsiui skirtų kambarių, įrengtos dvi virtuvės. Tikriausiai tada šiaurės vakarų kampe buvusi pusapskritė veranda pratęsta į vakarų šoną ir taip suformuota didelė salė-valgykla.
Vilos architektūroje susipina įvairiausios istorizmo laikotarpiui būdingos tendencijos. Ji yra įspūdingo silueto medinis pastatas su sudėtingų formų bokštu ir aštriabriauniais piramidiniais stogais-bokšteliais pietų ir rytų pusėje. Jų viršūnes puošia muzikos motyvų piešinio vėtrungių imitacija. Ant aukšto plytų mūro cokolio iškeltą pastatą supa atviros terasos, verandos, balkonai. Vila yra apkalta lentelėmis, kurių vertikalus ir horizontalus raštas vietomis paįvairintas fachverko imitacija. Balkonai supa ne tik trečiąjį bokšto aukštą, jie yra ir rytinio bei šiaurinio fasadų antruose aukštuose. Balkonus kelia remtinės gegnės. Virš bokšto trečiojo aukšto langų esantį stogelį laiko ypač sudėtinga gegnių konstrukcija. Bokštą užbaigia aukštas kupolas su smaile viršuje. Vilos išorę puošia kiaurapjūvio medžio aplikacijos. Turtingiausia yra pietinio ir rytinio frontonų aplikacijų ornamentika: nuo susivijusio akanto iki lietuviškos modifikuotos saulutės. Kiaurapjūviu papuošta ir rytinės terasos pastogė bei šiaurės-vakarų kampe esanti veranda. Nors ir apleistas, šis medinės statybos paminklas yra išlikęs nedaug pakitęs.

Ikonografija negausi
„Anapilio“ ikonografija yra labai negausi. Tik poroje XIX a. pabaigos fotografijų atsispindi vilos autentiškos išorės formos. Fotografijas Tiškevičių užsakymu sukūrė pirmoji Lietuvoje moteris fotografė Paulina Mongirdaitė (1865-1916), dirbusi Palangoje nuo 1890 metų. Apie vilos rekonstrukciją XX a. pr. sužinome tik iš reklaminių leidinių ir išlikusios XX a. 3-jo dešimtmečio fotografijos. Vienoje iš XIX a. pab. fotografijų yra užfiksuotas vilos vakarinis fasadas. Tiesa, jo pirmąjį aukštą užstoja ištisinė medinė tvora su varteliais.
Ši nuotrauka rodo, kad vilos vakarinėje pusėje prie pagrindinio dviejų aukštų tūrio glaudėsi trijų aukštų aštuonkampis bokštas su kupolu ir pusapskritė įstiklinta veranda, kurią dengia lėkštas stogas su žibintu viršuje. Bokštą antrojo aukšto lygyje supa ištisinė aplink einanti galerija (neišlikusi, dabar balkonai). Galerijos stulpelius (jų papuošimą) įžiūrėti sunku. Galeriją dengia virš trečiojo aukšto langų sumontuotas gegnėmis paremtas bokštą supantis laužytų formų stogelis. Bokšto viršutinius aukštus apšviečia po 4 langus, tarplangių plokštumose matomos fachverko imitacijas. Bokštas viršuje baigiasi aukštu kupolu su ,,namelio“ pavidalo žibintu ir smaile. ,,Namelio“ formos geriausiai matomos XX a. 3-jo dešimtmečio fotografijoje. ,,Namelio“ stogas, kaip ir kupolo langeliai, yra papuoštas trikampiais frontonėliais. Šita kupolo detalė neišliko, dabar smailė kyla tiesiai nuo kupolo viršaus. Šiaurinis šio fasado tūris išsiskiria iš lentelėmis apkaltų fasado plokštumų. Jo pirmasis aukštas panašesnis į mūrinį tinkuotą.
Kita XIX a. fotografija demonstruoja naujos vilos fasadų aplikacijų lentelėmis raštą. Matoma, kad naujos vilos išorėje vyravo labai ryškios (gal dažytų) langų eiles išskiriančios horizontalių lentelių juostos bei fachverką imituojančios kryžmos. Išskirtinio ryškumo lentomis buvo pabrėžti pastato kampai, balkonai ir langų apvadai. XX a. 3-jo dešimtmečio fotografijoje šie akcentai jau yra nublankę. Manoma, kad rekonstrukcijos metu vila buvo naujai apkalta horizontaliomis-vertikaliomis lentelėmis, nebeišryškinant horizontaliųjų linijų. Šios rekonstrukcijos metu vakarinėje pusėje buvo pristatyta salės erdvę išplėtusi veranda, apie ką byloja ne tik XIX a. pabaigos fotografijos, bet ir skirtingi pirminės ir vėlesnės verandų langai. Rytinės terasos stogelį laikė drožinėtų kolonėlių ir gembių konstrukcija. Apačioje kolonėlės rėmėsi į drožinėtais stulpeliais sudalintą sienelę-baliustradą. Mūsų laikus terasa pasiekė supaprastėjusi: kolonėlės virto lygiais stulpeliais, apačioje besiremiančiais į lygią vertikalių lentelių sienelę. Užtat šioje terasoje išliko, manytume, originali pastogės kiaurapjūvio juosta.
Išanalizavusi istorinę bei ikonografinę medžiagą, M. Baužienė padarė išvadą, jog paminklinė vila (su nedideliais pakeitimais) yra išlaikiusi savo pirminį tūrį, siluetą bei kiaurapjūvio aplikacijas fasaduose.
XX a. 3-jame dešimtmetyje vila buvo rekonstruota: iki 2-jų aukštų pakeltas šiaurinis tūris, vakarų pusėje pristatyta veranda. Minėtos rekonstrukcijos metu vila buvo naujai apkalta lentelėmis, pakeičiant iki to laiko buvusį fasadų piešinį.
Gal XX a. 3-jo dešimtmečio rekonstrukcijos metu, gal vėliau, buvo perdirbta bokštą ties antruoju aukštu supusi galerija. Ji pakeista balkonais.
Bokšto kupolas yra netekęs ,,namelio“ pavidalo žibinto.
Rytinės terasos nešančiosios drožinėtos kolonėlės buvo pakeistos lygiais stulpeliais, o jos pastogės kiaurapjūvis išlaikė pirminį piešinį.

Atliko tyrimus
Minėtoji istorinė pažyma buvo viena iš šaltinių, kuriais naudojantis „Anapilio“ restauravimo ir pritaikymo kultūros poreikiams konstrukcinius tyrimus UAB „Šiltas namas“ užsakymu atliko specialistai. Tyrimų tikslas – nustatyti vilas laikančių konstrukcijų ir atitvarų – tiek išlikusių autentiškų, tiek anksčiau rekonstruotųjų – būklę, defektų priežastis bei pateikti pasiūlymus tvarkybos, statybos ir paminklosaugos darbams.
UAB „Šiltas namas“ vadovas Tomas Kazlauskas, paklaustas, kokie gi defektai nustatyti ir kiek sunku juos bus sutvarkyti bei apskritai – kokios didžiausios „Anapilio“ ligos ir kas bei kaip bus numatoma restauruoti, daug kalbėti linkęs nebuvo: apie projektą pasakoti dar anksti. Tačiau jau dabar T. Kazlauskas sakė, jog bene didžiausios problemos kilsiančios tada, kai reikės visa, ką siūlys projektuotojai, suderinti su Kultūros paveldo departamentu.
„Yra priešgaisriniai reikalavimai, yra „Aplinka visiems“ programos reikalavimai, ir jų laikytis privalu, nepaisant, ar pastatas yra paveldo objektas, ar ne. Tarkim, būtina įrengti keltuvą. Tačiau jau dabar panašu, kad dėl to bus problemų: paveldosaugininkai nelinkę leisti ką nors pastate keisti“, – prieš kalbėdamas apie vilos ligas, kurias nustatė konstrukcijų architektai, užsiminė T. Kazlauskas.

„Palangos tiltas” vykdo Spaudos, Radijo ir Televizijos rėmimo fondo projektą „Palangos kultūros paveldo vertybės.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite

Palangos kurhauzo salėje (Grafų Tiškevičių al. 1) vyko konferencija „Medinio kultūros paveldo išsaugojimas ir atgaivinimas“, kurioje dalyvavo kultūros paveldo objektų savininkai, restauratoriai, architektai, istorikai, paveldosaugininkai ir kt. Konferenciją vedė Palangos kurorto muziejaus direktorius Jūratis Viktoras Liachovičius.


Kovo 28 dieną, šeštadienį, 12 val. Palangos miesto viešojoje bibliotekoje (Vytauto g. 61) visuomenei bus pristatomas projektas „Palangos istorinės vilos „Anapilis“ restauravimas ir pritaikymas visuomenės poreikiams“.


Iki praėjusių metų Palangos savivaldybės teritorijoje buvo 109 kultūros vertybės, registruotos Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre. Pernai į jį įrašyti dar du objektai: gegužės mėnesį įregistruota ant Šventosios upės kranto nuo 1931 m. stovinti medinė Švč. Mergelės Marijos, Jūrų žvaigždės koplyčia, o spalį kultūros vertybe pripažintas prie...


Iki praėjusių metų Palangos savivaldybės teritorijoje buvo 109 kultūros vertybės, registruotos Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registre. Pernai į jį įrašyti dar du objektai: gegužės mėnesį įregistruota ant Šventosios upės kranto nuo 1931 m. stovinti medinė Švč. Mergelės Marijos, Jūrų žvaigždės koplyčia, o spalį kultūros vertybe pripažintas prie...


Vila „Anapilis“: praeitis, dabartis, ateitis

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 04 08 | Rubrika: Kultūra

Vila „Anapilis“ – vienas medinės architektūros poilsio pastatų Palangoje, išlikusių iki šių dienų. Ne paslaptis, kad šis paskutinį kartą tarybiniais metais paremontuotas respublikinės reikšmės kultūros paminklas verkiant prašosi restauravimo. Ir, tikimasi, jo sulauks: šiuo metu baigiamas rengti vilos restauravimo ir pritaikymo...


Vila „Anapilis“: praeitis, dabartis, ateitis

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 04 04 | Rubrika: Kultūra

Vila „Anapilis“ – vienas medinės architektūros poilsio pastatų Palangoje, išlikusių iki šių dienų. Ne paslaptis, kad šis paskutinį kartą tarybiniais metais paremontuotas respublikinės reikšmės kultūros paminklas verkiant prašosi restauravimo. Ir, tikimasi, jo sulauks: šiuo metu baigiamas rengti vilos restauravimo ir pritaikymo...


Vila „Anapilis“ – vienas medinės architektūros poilsio pastatų Palangoje, išlikusių iki šių dienų. Ne paslaptis, kad šis paskutinį kartą tarybiniais metais paremontuotas respublikinės reikšmės kultūros paminklas verkiant prašosi restauravimo. Ir, tikimasi, jo sulauks: šiuo metu baigiamas rengti vilos restauravimo ir pritaikymo...


Vila „Anapilis“: praeitis, dabartis, ateitis

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 03 25 | Rubrika: Kultūra

Vila „Anapilis“ – vienas medinės architektūros poilsio pastatų Palangoje, išlikusių iki šių dienų. Ne paslaptis, kad šis paskutinį kartą tarybiniais metais paremontuotas respublikinės reikšmės kultūros paminklas verkiant prašosi restauravimo. Ir, tikimasi, jo sulauks: šiuo metu baigiamas rengti vilos restauravimo ir pritaikymo...


Vila „Anapilis“ – vienas medinės architektūros poilsio pastatų Palangoje, išlikusių iki šių dienų. Ne paslaptis, kad šis paskutinį kartą tarybiniais metais paremontuotas respublikinės reikšmės kultūros paminklas verkiant prašosi restauravimo. Ir, tikimasi, jo sulauks: šiuo metu baigiamas rengti vilos restauravimo ir pritaikymo...


Vyksta bažnyčios restauravimo darbai

Ugnė RAUDYTĖ, 2011 04 13 | Rubrika: Miestas

Palangos Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia pasipuoš nauju stogu. „Toliau bus tęsiami stogo ir fasadų restauravimo darbai. Jau šiais metais didžioji restauravimo darbų dalis bus atlikti, o tuo labai džiaugiasi visa parapija“,- kalbėjo Palangos bažnyčios klebonas Marius Venskus.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius