Virginijus Milinis – „Grubiojo“ teatro įkūrėjas

Virginijus Milinis – „Grubiojo“ teatro įkūrėjas

Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2012 03 19

 Abu Miliniai praėjusią savaitę savo jaukiuose namuose, kuriuos sukūrė 1990 metais buvusiose mokyklos statybininkų pagalbinėse patalpose su įmūrytu sienoje žodžiu LIE-TU-VA, smagūs vardijo kiekvieną menui atsidavusią „Grubiajam“ teatrui visaip padedančią „dūšelę“. Štai ir atsiskleidžia, kas yra tikrasis Palangos elitas....

 

Kuklus, bet ryškus įrašas

Lietuviškojo teatro istorijoje visiems laikams įrašytas kuklus, bet įspūdingai ryškus „Palangos švieslapis“. Jūros prieigose netoli visų mūsų ir svečių numylėto, jūros aistrų plakamo tilto į Baltijos jūrą 1989 metais pastatyta išvaizdi akmens – bronzos memorialinė Stela, kurioje palangiškiai ir svečiai perskaito: „Šioje vietoje buvusiame pastate 1899 metais įvyko pirmasis lietuviškas vaidinimas – Keturakio komedija „Amerika pirtyje“. Biustu pagerbtas ir ypatingai aktyvus spektaklio organizatorius, Palangos daktaras Liudas Vaineikis.

Tai – neeilinis reiškinys, sunkiomis lietuviškos spaudos draudimo sąlygomis tarsi žolė pro asfaltą atvėręs erdves tautinio suvokimo dvasiai, lietuvių kalbai, patriotizmui, Valstybės atsiradimui.

Apie pirmąjį lietuvišką spektaklį Palangoje, apie palangiškių vaidintojų – scenos mėgėjų tradicijas nemažai rašė šio krašto kultūros istorijos tyrinėtoja, bibliotekininkė Audra Lukauskytė, Zanavykijos ir Vakarų Lietuvos istorijai daug atsidavęs pirmasis žurnalistinės Vinco Kudirkos premijos laureatas Bernardas Aleknavičius, šiaulietis žurnalistas, rašytojas Leonas Peleckis-Kaktavičius. Čia minėtini vienos ryškiausių Palangos spektaklio organizatorių, lietuvybės skleidėjos, rašytojos-idealistės Gabrielės Petkevičaitės-Bitės žodžiai: „Visas vaidinimas sudarė tarsi vieną šio vakaro epizodą arba, geriau sakant, akompaniamentą prie didelės dvasios harmonijos, kuri iš karto radosi tarp vaidilų ir publikos, ir sudarė Milžiną, vienaip galvojantį, vienu DIDELIU užsidegimu gyvenantį“.

1999 metais, minint 100-ąsias pirmojo lietuviško spektaklio Palangoje metines viename savo straipsnyje žingeidžioji krašto istorijos tyrėja Audra Lukauskytė retoriškai paklausė: „Ar gyvens tokiu užsidegimu šiemet ir ateityje Palanga?“

2012-ųjų pavasario priešaušryje mes su džiaugsmu galime kalbėti apie Palangos teatrinių tradicijų tąsą ir naujųjų laikų kūrėjų bangą. Iš šios bangos neabejotinai ryškiausiai išnyra mažne dvidešimt metų profesionaliai dirbantis „Grubiojo“ teatro kolektyvas ir jo režisierius Virginijus Milinis, taip pat dvasiškai labai turtinga jo gyvenimo bendrakeleivė, Rūtos Staliliūnaitės gerbėja, visur laukiama aktorė ir skaitovė Rita Milinienė. Ji sako: „Virgis skaito poeziją, įsidievinęs V.Mačernį, o man proza, Grigorijus Kanovičius rūpi...“

 

„Erudicija – tai kasdienis akmens nešimas

Teatralų, humanitarų buvimas ČIA labai sušvelnina, dvasiškai praturtina, taurina Palangos bendruomenės narių XXI amžiaus gyvenimą. Nes, būkime atviri, be intelektualų pastangų, be savišvietos visais laikais sunkiai progresuoja, o beviltiškai suprimityvėja visi pinigų skaičiuotojai, verslininkai-saviveiklininkai ir net bankininkai.

„Dievas ir gėris yra vienas ir tas pats. Tik tokio pobūdžio „egoizmas“ – kantrus ir tvirtas troškimas būti dvasia laimingam savo asmeniniame ir šeimos sode – gali išgelbėti senstančią ir išsigimstančią Europą. Norime, kad ir Lietuva išsigelbėtų“, – šventai įsitikinęs europarlamentaras, profesorius Vytautas Landsbergis.

Rita ir Virginijus Miliniai dieviškai kantriai kuria ir savuosius namus, ir „Grubųjį“ teatrą.

Jie serga, sielvartauja, stresuoja, išgyvena už savąjį Pašaukimo idealą – tarnystę menui, kuriančiajam gėriui. Nes „plentvolis“, net moralinių vertybių žudikas yra vertelgų peršamas pseudokapitalizmas.

Konkretumo dėlei – mažoji pažintinė dosjė iš 2007 metais išleistos 4-osios projekto enciklopedinės knygos „Kas yra kas“, iš serijos „Lietuvos miestai“ apie Virginijų Milinį sužinome ne tik tai, kad ši savo kuriančiąja aistra toli už Palangos teritorijos žiburiuojanti asmenybė „gimė 1964 05 29, Sargėnų k., Panevėžio raj.“, kad yra „režisūros magistras, Palangos „Grubiojo“ teatro režisierius, Palangos vaikų reabilitacijos sanatorinės mokyklos „Gintaras“ lietuvių kalbos mokytojas, Lietuvos mėgėjų teatrų sąjungos narys“, kad turi žavią žmoną Ritą ir du taip pat labai galvotus sūnus – Kristijoną (g. 1991) ir Pijų (g. 1997).

Čia pat prisimintina, kad abu Ritos ir Virginijaus Milinių sūnūs irgi labai neabejingi savo tėvelių sukurtam „Grubiojo“ teatrui, menui, kelionėms. Beje, Kristijonas Milinis šiuo metu yra Jungtinės Karalystės Liverpulio miesto universiteto trečio kurso studentas. Čia jis studijuoja mediciną. Tai bent gabus palangiškis!

Tai, be abejonės, labai reikšmingos eilutės. Bet žmonėse klajoja dar vienas reikšmingas posakis – „Ne tas svarbu, kas svarbu, bet tas svarbu, kas nesvarbu“.

Pro teatro režisieriaus Virginijaus Milinio autobiografinių žinių analitikų žvilgsnius tikrai nepraslys ir jo asmeninis moto: „Jei pats nepadarysi – iš kitų malonės nelauk“.

 

Palangoje – daug kas kitaip

Štai ši viena eilučiukė, du dešimtmečius pažįstant netoliese gyvenantį kūrybingąjį aukštaitį, manyčiau, ir yra svarbesnė net už kelis ilgokus kai kuriuos nuo 1998 metų mano paties tekstus Palangos ir Klaipėdos spaudoje, nes pašnekovo žurnalisto „išorinė fantazija“ yra bejėgė „pramušti“ dvasines žmogaus gelmes. Jas laisva valia gali atverti ir savais žodžiais išreikšti PATS KŪRĖJAS. Tai – jo širdies, jo „Sielos kodas“. Taip pat – charakterio, valios, kūrybinio „šarmo“ kodas. Kad 2002 metais Palangos padangėje sušvito svarbiausia teatro meno talento liudytoja Lietuvoje „Aukso paukštė“ nominacijoje „Geriausias suaugusiųjų mėgėjų teatras ir režisierius“ bei nominacijoje „Geriausias 2001-ųjų metų mėgėjų meno kolektyvas“ yra vadovo Virginijaus Milinio valios, užsispyrimo ir pasišventimo rezultatas. Atliepiantis į tą kuklią „moto“ eilutę autobiografijoje – „Jei pats nepadarysi – iš kitų malonės nelauk“. Nes kur jau kur, o Palangoje, drąsu tvirtinti, vasarą dominuoja „pliažinė“, o žiemą – „stintinė“ kultūra-chaltūra, o menininkų bandymai „praaugti“ J. Basanavičiaus stalų su pseudovertybėmis lygį (neįžeidžiant pardavėjų!) beviltiškai atsimuša į buką ir blausų vartotojo – ciniko, chamo žvilgsnį – „Pūsk, žertva, menas yra pinigai – tai, ką dabar parduodu“. „O pasakyk, kurio verslininko portretą rasi ant lietuviško lito? Nėra. Tik tautos kultūros žmonės – J. Basanavičius, V. Kudirka, S. Darius, S. Girėnas, Vydūnas“. Meno žmogus dažnai Palangoje yra „benkartas“ arba „nepageidautinas asmuo“. Labai teisingai yra išsireiškęs gerbiamas režisierius Virginijus Milinis: „Per dvidešimt metų čia keičiasi tik TA PAČIA TEMA rašantys žurnalistai, o „Grubusis“ teatras vis dar taip ir neturim savo patalpų. Nuo „Pasaulio susitvėrimo“ repeticijos Anapilyje vyksta „katakombų“ sąlygomis, neapšildomose patalpose, kai, išplovus grindis, jas tuoj padengia ledas ir artistai bet kuriuo metu gali gauti traumas. Tik grafai Tiškevičiai buvo dvasios aristokratai. ŠITAIP nėra Kretingoje, Kelmėje, Varėnoje, Rokiškyje – jokio rajono Kultūros centre.

Palangoje daug kas KITAIP negu Lietuvoje. Bet nemanykime, kad Palanga – 2013 metų Lietuvos kultūros sostinė galėtų „apsikiaulinti“. Tarp kitko, TUO čia gyvenantys nebesistebime. Čia mintį, idėją realizuoti, akmenis į gėlyną susinešti, nesitikint jokios padėkos privalai atsinešti PATS. Viską pats. Padedant PÃČIAI. Čia, pasak teatralų, vyrauja „daugiabutinis mentalitetas“.

...Bet keista: per tiek metų nuo 1993 09 13 Palangoje, kur nėra padorios salės repeticijoms, nesugrubo – nesužvarbo „Grubiojo“ teatro artistų sielos, neišblėso jų entuziazmas. Spektaklį veja spektaklis, mintis prikelia naują spiečių minčių – „Grubiajam“ teatrui padėjo ir padeda visi Palangos „bangų bendraminčiai“, „Vienos Idėjos sesės ir broliai iš Menų pliažo“. Tai visi tie, kas gerbia ir vertina Ritos ir Virginijaus Milinių talentus, pastangas, pasišventimą, geismą sąžiningai tarnauti savajai bendruomenei, kurti Gerumo oazes net... dilgėlynuose.


 Teatralai pasitinka vis naujus iššūkius

Abu Miliniai praėjusią savaitę savo jaukiuose namuose, kuriuos sukūrė 1990 metais buvusiose mokyklos statybininkų pagalbinėse patalpose su įmūrytu sienoje žodžiu LIE-TU-VA, smagūs vardijo kiekvieną menui atsidavusią „Grubiajam“ teatrui visaip padedančią „dūšelę“. Štai ir atsiskleidžia, kas yra tikrasis Palangos elitas. Tai mūs „folkloro karalienė“ Zita Baniulaitytė, tai muzikas, dirigentas, daugelio kolektyvų kūrėjas ir meno vadovas Edmundas Jucevičius, dailininkai-scenografai Raimondas Daukšas, Petras Baronas, Rasa Užpelkytė, tai...

Mūsų „Grubiajam“ teatrui tebėra ištikimi aktoriai Ramūnas Dzimidas, Irma Merkienė, repeticijas lanko net Rūta Menkevičienė, aktorė iš Vilniaus. Daug metų ėjimui į priekį mus padrąsina ir „scenos autoritetas“, Klaipėdos vaikų ir jaunimo teatro „Aušra“ vadovas, – ačiū jam! – Antanas Milinis. Ėjome, einame, eisim savo Pašaukimo keliais.

Aplink „Grubųjį“ visada buriasi daug gabių vaidintojų iš mokyklų. Šia proga kviečiame visus kovo 23-iąją, 19 valandą ateiti į S. Vainiūno muzikos mokyklą, čia jaunieji „Grubiojo“ artistai atliks Teatro dienai skirtas teatrines improvizacijas „Kur tas Kampas“, – vienu balsu svetingai kvietė abu labai gražūs vidine šviesa Palangos inteligentai Rita ir Virginijus Miliniai, ir man nebe pirmą sykį „subeldė – sukrebždėjo“ visada giminiškai sava mintis: „Kol jie čia... Kol mes turime „Grubųjį“ teatrą... Ne viskas mūsų Palangoje beviltiška“.

...Ak, tikrai. Būkime optimistai ne tik Teatro dieną, dar – sveikinimai Palangos teatralams ir savęs nevaidinančio Pavasario proga. Čia vėl – tautinei kultūrai pasišventusiojo profesoriaus Vytauto Landsbergio klausimas ir palinkėjimai: „Ar Europą dar galima išgelbėti? Vienintelis jos šansas – pakeisti gyvenimo filosofiją. Mūsų gyvenimas turi būti pagrįstas meile. Ypač – kuo plačiausia prasme mažiesiems, susipinančia su rūpestingumu, užuojauta ir gynimu. Skleidžiama savo vaikams ir visiems kitiems visur. Kadangi ji atneša laimę, tai tau patiks ir norėsi būti dar laimingesnis. Turėti jų, savo mažųjų, dar daugiau. Tuomet tampi sodininku Dievo palaimintame savo sode“.

 

Straipsnis skelbiamas „Palangos tiltui" vykdant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) projektą „Jūros mūšos aidai kurorto kūrėjų meninėje raiškoje ir gyvenime".


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Kunchanita 2012-04-25 02:06 (dsiotiri@med.uoa.gr / IP: 83.133.110.26)
INFORMACIJA: LIETUVOJE NĖRA LENKŲ TAUTINĖS MAŽUMOS,YRA LIETUVOSLENKŲ BENDRUOMENĖ IR LENKIJA.Teisiškai Lietuvojenegali būti įvardinta lenkų tautinė mažuma .Yra Lietuvos lenkųbendruomenė.. Lenkija yra lenkų vatsylbė,todėl Lietuvoje negali būtilenkų tautinės mažumos,kaip ir Lenkijoje negali būti lietuvių tautinės mažumos.Čia prasideda pusiau neraštingų politikųsukčiavimas,provokacijos.Tomaševskiai drąsiai manipuliuojaantilietuviškais stereotipais,sušaudė lietuvišką Draučių kaimelį.Yraįrodymų,kad signataro R.Ozolo sūnų prie Vilniaus žiauriai nužudėpritvinkęs neapykanta lietuviams fanatikas pasiutlenkistuteišas Lietuviai ,lyg medžiojami tetervinai,nereaguoja įpasiutlenkių siautėjimą Rytų Lietuvoje..20 Vilniaus lenkiškosokupacijos ir 50 rusiškos okupacijos metų gerokai išplovė lietuviamssmegenis.Būtina uždrausti tautinius partijų pavadinimus(lenkų rinkimų akcija,rusų aljansas).Buvę okupantai tyčiojasi iš tetervinais tapusių lietuvių.ArvydasDamijonaitis

Taip pat skaitykite

Antradienį Palangos miesto savivaldybės meras Šarūnas Vaitkus ir VšĮ Palangos orkestras vadovas Vygantas Rekašius žiniasklaidos atstovams pranešė džiugią žinią: patvirtinta, jog Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionatas Palangoje vyks 2020 metais. Iki šiol buvusios abejonės išsklaidytos po praėjusią savaitę gauto sprendimo.


Populiarūs laikraščio „Palangos tiltas“ kavaryčiai-susitikimai šiais metais baigėsi šį antradienį, būriui palangiškių ir svečių atėjus į „Fotokava“ kavinę, mūsų kavaryčių partnerį. Siurbčiojant kavą ir vaišinantis meduoliais, kiekvienas pasidalino įsimintiniausiais šiais metais įvykiais – Lietuvai, Palangai, kiekvienam...


Aš nebijau išgirsti: „Nutilk, filosofe“. Ne. Ir kalbėsiu, ir rašysiu, nors buvo gyvenimo keliuos ir tokių „TSKP pareiškėjų“, dar 1964–1969 metais „raudonpelkės“ Kelmės rajone: „Mes tau uždrausim rašyti“. Kas taip geidė – jau numirę. Rašysiu bent iki Algio Čekuolio metų. Mintys, kojos...


Šį šeštadienį, 12 valandą, Palangos miesto viešojoje bibliotekoje bus atidarytas neįprastas muziejus-paroda: bus demonstruojami palangiškio fotografo Ado Sendrausko senų fotoaparatų kolekcija, tarpukario leidinių publikacijos apie Palangą ir Palangos kurorto muziejaus direktoriaus Jūračio Liachovičiaus unikali fotografijų kolekcija. Jose – pirmojo...


Palangos jaunimas auga su kiekvienais metais

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 01 13 | Rubrika: Jūros vaikai

„Per praėjusius 2013-uosius metus Palangos jaunimas labai stipriai pasistūmėjo į priekį. Kita vertus, kyla ir reikalavimai: manau, visa Palanga turėjo ne vieną progą pamatyti, koks šaunus jaunimas čia auga, tad iš jo šiais metais tikimasi dar daugiau visiems matomos veiklos“, – sako Palangos miesto savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Laura...


2007–2013 metais Palangos miesto savivaldybėje įgyvendinamiems viešojo ir privataus sektoriaus turizmo projektams skirta beveik 52 mln. litų ES struktūrinių fondų parama. Palangos miesto savivaldybės administracija įgyvendino aktyvaus poilsio infrastruktūros plėtros projektus. Šiuo metu vykdo Birutės parko tvarkymo ir kempingo įrengimo darbus. Lietuvos dailės muziejui...


Kaip ir kasmet, į kurorto šventę Palangon suvažiavo minios žmonių iš visos Lietuvos ir ne tik iš mūsų šalies. Ir – kaip kasmet – specialiosios tarnybos buvo pasirengusios padėti visiems, kuriems prireikė pagalbos. Kaip pastebėjo „Palangos tilto“ kalbinti tarnybų vadovai bei atstovai, ši jubiliejų švenčiančios Lietuvos kultūros...


„Žemaičių žemės krikščionys šiais 2013 metais mini mūsų protėvių krikštijimo pradžios – 1413-aisiais – 600 metų sukaktį“, – savo ganytojiškame žodyje skelbia Telšių vyskupas Jonas Boruta. Mini jubiliejų ir Palangos krikščionys – paantrina vyskupui Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas Marius...


Abu Miliniai praėjusią savaitę savo jaukiuose namuose, kuriuos sukūrė 1990 metais buvusiose mokyklos statybininkų pagalbinėse patalpose su įmūrytu sienoje žodžiu LIE-TU-VA, smagūs vardijo kiekvieną menui atsidavusią „Grubiajam“ teatrui visaip padedančią „dūšelę“. Štai ir atsiskleidžia, kas yra tikrasis Palangos elitas.... Kuklus, bet ryškus...


Prieš keletą dienų visi išlydėjo dar vienerius metus. Kiek gi šiemet palangiškių pasitiko naujuosius metus, galbūt miestelėnų sumažėjo? Palangos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Vida Buivydienė pradžiugino, nes praėjusiais metais gimė daugiau kūdikių nei 2009 metais, deja, ir mirė daugiau. „Palangoje gyventojų skaičius išlieka daugmaž panašus – jis nesikeičia metai iš metų“, -...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius