Žiniasklaidos ir etikos sargai kovoja dėl kablelio: nutylėti neetiška informuoti

Sparčiai keičiantis žiniasklaidos veidui, amžinas etikos ir visuomenės teisės žinoti klausimas įgyja naujų atspalvių. Apie ribą tarp viešo ir privataus, apie visuomenės intereso gynimą ir piktnaudžiavimą juo, apie žiniasklaidos objektyvumo ir etiškumo vertinimą bei šiandieninę žurnalisto duoną ir teisę klysti mintimis dalijosi trijų didžiausių Lietuvoje interneto portalų redaktoriai, žiniasklaidą prižiūrinčių institucijų atstovai, teisininkai. Jie gegužės 24 d. Vilniuje susitiko advokatų kontoros GLIMSTEDT bei Žurnalistų etikos inspektoriaus inicijuotoje diskusijoje „Komunikacijos ir žiniasklaidos teisė bei etika: nauji ir seni iššūkiai“.
„Kinta viešosios informacijos samprata, ima persidengti tai, kas vieša ir privatu. Formuojasi nauja sąvoka – santykinis viešumas arba privatumas. Puikus tokio persidengimo pavyzdys yra socialiniai tinklai, dėl kurių sunkiai apibrėžiamo statuso jau sulaukėme skundų“, – sakė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patarėjas Deividas Velkas, diskusijos metu analizavęs besikeičiančio žiniasklaidos veido temą.
Stiprėjant socialinių tinklų įtakai ir internetinei žiniasklaidai, plečiasi ir žiniasklaidos bei jos atstovų profesinės etikos reguliavimo srities ribos. Socialinių tinklų paskyros tampa visuomenės informavimo priemonėmis, ką aiškiai iliustruoja nesenas atvejis, kai Algio Ramanausko-Greitai asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje išsakyta nuomonė apie Artūrą Račą, kurią apskundus Žurnalistų etikos inspektoriaus tarybai nustatytas etikos pažeidimas. Nors tai kol kas vienintelis oficialiai užfiksuotas etikos pažeidimas socialiniame tinkle, tačiau skundų dėl etikos pažeidimų internetinėje žiniasklaidoje minėtoji tarnyba sulaukia kuo toliau, tuo daugiau.
Aktualėjant duomenų apsaugos problemai, riba tarp privataus ir viešo intereso tampa lankstesnė ir teismų praktikoje. Teismams tenka rinktis, kuris aspektas konkrečioje situacijoje yra svarbesnis.
„Kiekvieno iš mūsų viešumas ir privatumas nėra lygiaverčiai. Jie priklauso nuo to, kas aš esu, kokią informaciją apie mane žinoti turi visuomenė. Pavyzdžiui, Lietuvoje mažiausiai privati yra Prezidentė“, – sakė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Dr. Algirdas Kunčinas.
Diskusijoje dalyvavę didžiausių internetinių naujienų portalų redaktoriai sutiko, kad net objektyviausios žiniasklaidos priemonės negali visiškai išvengti klaidų augant turinio intensyvumui ir apimčiai.
„Ne visada esame teisūs, natūralu, kad darome klaidų. Tai lemia internetinės žiniasklaidos pobūdis – iš mūsų reikalaujama labai didelio greičio ir operatyvumo, o greitis – kokybės priešas. Pasitaiko įvairių situacijų: nuo spaudimo iš suinteresuotų asmenų iki mūsų pačių netyčinių klaidų“, – diskusijos metu sakė portalo „Delfi.lt“ vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
Pasak praktinius žurnalistikos teisiniuose labirintuose pavyzdžius pristačiusios redaktorės, visgi per trylika gyvavimo metų portalas dar nepralaimėjo nė vienos iškeltos bylos dėl etikos pažeidimų. Informacijos paneigimų taip pat buvo labai nedaug.
Apie tai, kaip ieškiniais kovojama prieš žiniasklaidą ir visuomenės interesą kalbėjęs portalo „Lrytas.lt“ vyriausiasis redaktorius Liudas Dapkus pritarė M. Garbačiauskaitei-Budrienei, kad raktinis žodis, apibūdinantis šių dienų Lietuvos žiniasklaidą, yra greitis. Pasak jo, nors vyrauja greitas ir seklus turinys, tačiau vilties teikia auditorija, kurią domina rimti straipsniai, o ne vien skandalingos antraštės ar nuotraukos. Tačiau ilgametę žiniasklaidos patirtį sukaupęs L. Dapkus pastebi, kad vis dažniau žiniasklaidos priemonės naudoja švelnesnes formuluotes („galima manyti, kad“, „daroma prielaida, kad“ ir pan.), taip sumažinant apkaltinimo neobjektyvumu tikimybę.
Pasak portalo „15min.lt“ vyriausiojo redaktoriaus Rimvydo Valatkos, žurnalistai klysta ne tik todėl, kad dirba su ką tik atsiradusia informacija, bet ir todėl, kad neretai juos paprasčiausiai stengiamasi suklaidinti.
„Jokiuose kituose demokratiniuose kraštuose su žurnalistais nesielgiama taip neetiškai, kaip Lietuvoje. Juos puola internete ir socialiniuose tinkluose, Seime ir net bažnyčiose maišo su žemėmis. Panieką žurnalistams rodo net premjerai“, – sakė R. Valatka.
Apie etiką kaip ginklą prieš kritišką žiniasklaidą kalbėjęs portalo vyriausiasis redaktorius priminė, kad norint etiškesnės žiniasklaidos, etiškesnė turėtų būti ir pati visuomenė: „Žiniasklaida – visuomenės atspindys. Kuo etiškesnė visuomenė, tuo didesniais etikos standartais vadovaujasi ir žiniasklaida“.
Tuo tarpu šiandien, užuot kėlusi aukštesnius etikos standartus pati sau, Lietuvos visuomenė dar linkusi ieškoti kaltų žiniasklaidos atstovų gretose: „Visuomenė apie žurnalistų etiką žino kur kas daugiau nei apie medicinos ar teisės etiką, nors, mano galva, neetiškas žurnalistas yra mažiau pavojingas mūsų gyvybei ir laisvei negu neetiškas gydytojas ar teisininkas“.
Diskusiją apibendrinęs advokatų kontoros GLIMSTEDT vadovaujantis partneris Linas Sesickas džiaugėsi, kad teisinis aspektas buvo tik labai nedidelė šios temos dalis – siekdami kuo geriau suprasti ir nušviesti situaciją, renginio organizatoriai skatino į ją pažvelgti iš skirtingų pusių ir todėl pakvietė dalyvauti žiniasklaidos bei priežiūros institucijų, komunikacijos agentūrų atstovus, kas leido skirtingas pozicijas vertinti objektyviai.
„Visuomenėje, kurioje naujienų srautas yra nenutrūkstamas, o ir pati žiniasklaida, jos formos keičiasi greičiau, negu bet kada anksčiau, vis sunkiau yra rasti balansą tarp žodžio laisvės ir teisės į privatumą. Apsaugoti savo asmens duomenis taip pat darosi vis sunkiau. Tikimės, jog ši vieša diskusija ne tik buvo naudinga ir suteikė žinių dalyviams, bet ir paskatins aktyvesnę ir turiningesnę žiniasklaidos etikos diskurso plėtrą Lietuvoje “, – sakė L. Sesickas.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams perduota baudžiamoji byla, kurioje 57 metų verslininkas iš Palangos kaltinamas per pandemiją iš valstybės biudžeto neteisėtai gavęs keliolika tūkstančių eurų, pranešė prokuratūra.
Įgyvendindama projektą „Tekstilės atliekų konteinerių, skirtų Palangos miesto gyventojams, įsigijimas“, Palangos miesto savivaldybės administracija 2022 - 2023 metais įsigijo 20 tekstilės atliekoms surinkti skirtų konteinerių.
COVID-19 statistika Palangoje
2022 03 14 | Rubrika: Miestas
Praėjusią parą (kovo 14 d. duomenimis) Palangos miesto savivaldybėje registruoti 3 nauji koronaviruso atvejai
Karantino prismaugti kurorto viešbučiai bando įkvėpti oro – kai kurie atnaujina veiklą
Linas JEGELEVIČIUS, 2020 11 30 | Rubrika: Miestas
Nors „kovido“ draudimų prismaugti, dalis Palangos viešbučių prieš didžiąsias metų šventes – Kalėdas ir Naujuosius metus – bando žarstyti žarijas ir įpūsti oro į užgesusį ar gerokai priblėsusį savo veiklos laužą. Kaip sakė „Palangos titui“ Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos (PVRA) prezidentė Ingrida Valaitienė, pirmadienį...
Eismo pažeidėjų problemą prie Palangos oro uosto padės spręsti vaizdo stebėjimo sistema
"Palangos tilto" informacija, 2019 05 25 | Rubrika: Skundų dėžutė
Šią vasarą Palangos oro uosto prieigose įrengiama vaizdo stebėjimo sistema pradės fiksuoti automobilių eismą. Tikimasi, kad nauja priemonė padės spręsti įsisenėjusią problemą, kai vairuotojai automobilius stato draudžiamoje vietoje, ant Liepojos plento, taip rizikuodami savo ir kitų keliautojų saugumu.
Ar Palangai, kaip Kalėdų šviesos miestui, dar trūksta šviesos? 2
Rasa GEDVILAITĖ, 2016 12 22 | Rubrika: Miestas
Kasmet prieš didžiąsias metų šventes Palanga nušviečiama įvairiausiomis spalvomis. Pasirinkus tam tikrą temą, ji atitinkamai ir išpuošiama. Džiaugiasi palangiškiai, gero žodžio negaili ir atvykę svečiai. Nors, kaip minėjo jau kelintus metus Palangą puošiančios įmonės „Adam Decolight“ direktorius Nerijus Chmieliauskas, visokių...
Palanga ir Bergenas ketina kartu statyti baseinus
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 11 13 | Rubrika: Miestas
Maždaug prieš pusketvirtų metų pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Palangos ir Vokietijos Bergeno miesto Riugeno saloje ir po to užsimezgusi graži, turininga draugystė žengia į dar vieną etapą. Du prie Baltijos jūros esantys miestai planuoja rašyti paraišką ES fondams ir kartu įgyvendinti tiek Bergenui, ir Palangai svarbius infrastruktūros projektus –...
Žiniasklaidos ir etikos sargai kovoja dėl kablelio: nutylėti neetiška informuoti
Rytas STALNIONIS, 2013 05 27 | Rubrika: O man ne dzin
Sparčiai keičiantis žiniasklaidos veidui, amžinas etikos ir visuomenės teisės žinoti klausimas įgyja naujų atspalvių. Apie ribą tarp viešo ir privataus, apie visuomenės intereso gynimą ir piktnaudžiavimą juo, apie žiniasklaidos objektyvumo ir etiškumo vertinimą bei šiandieninę žurnalisto duoną ir teisę klysti mintimis dalijosi trijų didžiausių Lietuvoje interneto portalų...
„Gintarėliui“ – Sveikatos ministerijos padėka
Milda Kucevičienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui, 2013 01 17 | Rubrika: Jūros vaikai
Palangos lopšelis-darželis „Gintarėlis“ naujus 2013-uosius metus pradėjo džiugiai: gauta žinia, jog įstaiga apdovanota Sveikatos apsaugos ministerijos padėkos raštu, už sveikatos stiprinimo idėjų plėtrą sveikesnės visuomenės kūrime.
„Esu laimingas suderinęs tėvystę su krepšininko darbu“
Ugnė RAUDYTĖ, 2010 08 02 | Rubrika: Miestas
Tomas Delininkaitis - vienas iš Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės narių, kovojantis dėl pagrindinės vietos rinktinėje, kuri leistų žaisti pasaulio krepšinio čempionate Turkijoje. Rinktinės treneris dar nėra nusprendęs dėl pagrindinės sudėties, todėl kiekvienas iš krepšininkų stengiasi įrodyti, jog yra vertas žaisti už Lietuvą.