Apie visuomenės intereso gynimą ir piktnaudžiavimą juo dalijosi trijų didžiausių Lietuvoje interneto portalų redaktoriai, žiniasklaidą prižiūrinčių institucijų atstovai, teisininkai.

Apie visuomenės intereso gynimą ir piktnaudžiavimą juo dalijosi trijų didžiausių Lietuvoje interneto portalų redaktoriai, žiniasklaidą prižiūrinčių institucijų atstovai, teisininkai.

Žiniasklai​dos ir etikos sargai kovoja dėl kablelio: nutylėti neetiška informuoti

Rytas STALNIONIS, 2013 05 27

Sparčiai keičiantis žiniasklaidos veidui, amžinas etikos ir visuomenės teisės žinoti klausimas įgyja naujų atspalvių. Apie ribą tarp viešo ir privataus, apie visuomenės intereso gynimą ir piktnaudžiavimą juo, apie žiniasklaidos objektyvumo ir etiškumo vertinimą bei šiandieninę žurnalisto duoną ir teisę klysti mintimis dalijosi trijų didžiausių Lietuvoje interneto portalų redaktoriai, žiniasklaidą prižiūrinčių institucijų atstovai, teisininkai. Jie gegužės 24 d. Vilniuje susitiko advokatų kontoros GLIMSTEDT bei Žurnalistų etikos inspektoriaus inicijuotoje diskusijoje „Komunikacijos ir žiniasklaidos teisė bei etika: nauji ir seni iššūkiai“.
„Kinta viešosios informacijos samprata, ima persidengti tai, kas vieša ir privatu. Formuojasi nauja sąvoka – santykinis viešumas arba privatumas. Puikus tokio persidengimo pavyzdys yra socialiniai tinklai, dėl kurių sunkiai apibrėžiamo statuso jau sulaukėme skundų“, – sakė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patarėjas Deividas Velkas, diskusijos metu analizavęs besikeičiančio žiniasklaidos veido temą.
Stiprėjant socialinių tinklų įtakai ir internetinei žiniasklaidai, plečiasi ir žiniasklaidos bei jos atstovų profesinės etikos reguliavimo srities ribos. Socialinių tinklų paskyros tampa visuomenės informavimo priemonėmis, ką aiškiai iliustruoja nesenas atvejis, kai Algio Ramanausko-Greitai asmeninėje socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje išsakyta nuomonė apie Artūrą Račą, kurią apskundus Žurnalistų etikos inspektoriaus tarybai nustatytas etikos pažeidimas. Nors tai kol kas vienintelis oficialiai užfiksuotas etikos pažeidimas socialiniame tinkle, tačiau skundų dėl etikos pažeidimų internetinėje žiniasklaidoje minėtoji tarnyba sulaukia kuo toliau, tuo daugiau.
Aktualėjant duomenų apsaugos problemai, riba tarp privataus ir viešo intereso tampa lankstesnė ir teismų praktikoje. Teismams tenka rinktis, kuris aspektas konkrečioje situacijoje yra svarbesnis.
„Kiekvieno iš mūsų viešumas ir privatumas nėra lygiaverčiai. Jie priklauso nuo to, kas aš esu, kokią informaciją apie mane žinoti turi visuomenė. Pavyzdžiui, Lietuvoje mažiausiai privati yra Prezidentė“, – sakė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Dr. Algirdas Kunčinas.
Diskusijoje dalyvavę didžiausių internetinių naujienų portalų redaktoriai sutiko, kad net objektyviausios žiniasklaidos priemonės negali visiškai išvengti klaidų augant turinio intensyvumui ir apimčiai.
„Ne visada esame teisūs, natūralu, kad darome klaidų. Tai lemia internetinės žiniasklaidos pobūdis – iš mūsų reikalaujama labai didelio greičio ir operatyvumo, o greitis – kokybės priešas. Pasitaiko įvairių situacijų: nuo spaudimo iš suinteresuotų asmenų iki mūsų pačių netyčinių klaidų“, – diskusijos metu sakė portalo „Delfi.lt“ vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
Pasak praktinius žurnalistikos teisiniuose labirintuose pavyzdžius pristačiusios redaktorės, visgi per trylika gyvavimo metų portalas dar nepralaimėjo nė vienos iškeltos bylos dėl etikos pažeidimų. Informacijos paneigimų taip pat buvo labai nedaug.
Apie tai, kaip ieškiniais kovojama prieš žiniasklaidą ir visuomenės interesą kalbėjęs portalo „Lrytas.lt“ vyriausiasis redaktorius Liudas Dapkus pritarė M. Garbačiauskaitei-Budrienei, kad raktinis žodis, apibūdinantis šių dienų Lietuvos žiniasklaidą, yra greitis. Pasak jo, nors vyrauja greitas ir seklus turinys, tačiau vilties teikia auditorija, kurią domina rimti straipsniai, o ne vien skandalingos antraštės ar nuotraukos. Tačiau ilgametę žiniasklaidos patirtį sukaupęs L. Dapkus pastebi, kad vis dažniau žiniasklaidos priemonės naudoja švelnesnes formuluotes („galima manyti, kad“, „daroma prielaida, kad“ ir pan.), taip sumažinant apkaltinimo neobjektyvumu tikimybę.
Pasak portalo „15min.lt“ vyriausiojo redaktoriaus Rimvydo Valatkos, žurnalistai klysta ne tik todėl, kad dirba su ką tik atsiradusia informacija, bet ir todėl, kad neretai juos paprasčiausiai stengiamasi suklaidinti.
„Jokiuose kituose demokratiniuose kraštuose su žurnalistais nesielgiama taip neetiškai, kaip Lietuvoje. Juos puola internete ir socialiniuose tinkluose, Seime ir net bažnyčiose maišo su žemėmis. Panieką žurnalistams rodo net premjerai“, – sakė R. Valatka.
Apie etiką kaip ginklą prieš kritišką žiniasklaidą kalbėjęs portalo vyriausiasis redaktorius priminė, kad norint etiškesnės žiniasklaidos, etiškesnė turėtų būti ir pati visuomenė: „Žiniasklaida – visuomenės atspindys. Kuo etiškesnė visuomenė, tuo didesniais etikos standartais vadovaujasi ir žiniasklaida“.
Tuo tarpu šiandien, užuot kėlusi aukštesnius etikos standartus pati sau, Lietuvos visuomenė dar linkusi ieškoti kaltų žiniasklaidos atstovų gretose: „Visuomenė apie žurnalistų etiką žino kur kas daugiau nei apie medicinos ar teisės etiką, nors, mano galva, neetiškas žurnalistas yra mažiau pavojingas mūsų gyvybei ir laisvei negu neetiškas gydytojas ar teisininkas“.
Diskusiją apibendrinęs advokatų kontoros GLIMSTEDT vadovaujantis partneris Linas Sesickas džiaugėsi, kad teisinis aspektas buvo tik labai nedidelė šios temos dalis – siekdami kuo geriau suprasti ir nušviesti situaciją, renginio organizatoriai skatino į ją pažvelgti iš skirtingų pusių ir todėl pakvietė dalyvauti žiniasklaidos bei priežiūros institucijų, komunikacijos agentūrų atstovus, kas leido skirtingas pozicijas vertinti objektyviai.
„Visuomenėje, kurioje naujienų srautas yra nenutrūkstamas, o ir pati žiniasklaida, jos formos keičiasi greičiau, negu bet kada anksčiau, vis sunkiau yra rasti balansą tarp žodžio laisvės ir teisės į privatumą. Apsaugoti savo asmens duomenis taip pat darosi vis sunkiau. Tikimės, jog ši vieša diskusija ne tik buvo naudinga ir suteikė žinių dalyviams, bet ir paskatins aktyvesnę ir turiningesnę žiniasklaidos etikos diskurso plėtrą Lietuvoje “, – sakė L. Sesickas.


Jūsų komentaras:

CAPTCHA



Taip pat skaitykite


Inga ŠVIESAITĖ Buvo kokia 8 valanda ryto, kai mes jau pakavomės ir lankstėme savo palapinę. Kaip ir tikėjausi, Elvas dienos šviesoje man parodė dar vieną savo veidą. Buvo šiek tiek apsiniaukę, oras priminė labiau Angliją nei saulėtąją Portugaliją. Bet man patiko – viskas aplinkui dvelkė tokia melancholija ir rudenišku lengvu liūdnumu.


Nuo šiandien tiek Palangos policijos pareigūnai, tiek į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato pastatą eisiantys ar važiuosiantys palangiškiai bei miesto svečiai nebeturės nusiskundimų dėl to, kad pastatas yra net už trijų kilometrų nuo miesto centro, ir pasiekti jį, kai prošal nevažiuoja joks visuomeninis...


Vėtra Palangoje didelių eibių neprikrėtė

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 12 15 | Rubrika: Miestas

Sinoptikų pranašauta stipri audra šeštadienio paryčiais kirto Klaipėdai, taip pat Šiauliams ir Telšių kraštui. Vėjo gūsiai, kurie kartais siekė iki 30 m/s, vartė medžius, pastolius, reklaminius stendus, draskė ant pastatų pakabintas šventines instaliacijas. Tačiau Palangoje rimtesnių nuostolių išvengta.


Sparčiai keičiantis žiniasklaidos veidui, amžinas etikos ir visuomenės teisės žinoti klausimas įgyja naujų atspalvių. Apie ribą tarp viešo ir privataus, apie visuomenės intereso gynimą ir piktnaudžiavimą juo, apie žiniasklaidos objektyvumo ir etiškumo vertinimą bei šiandieninę žurnalisto duoną ir teisę klysti mintimis dalijosi trijų didžiausių Lietuvoje interneto portalų...


Šeštadienį, vasario 16 d., vyksiančiai šventei „Palangos stinta“ besirengianti Lietuvos kultūros sostinė pasidabino dviejų metrų ilgio gintarine stinta. Šis artėjančios šventės simbolis, puošiantis Stintų ordino pilį – kavinę „Molinis ąsotis“ – visiems metams atneš sėkmę žvejyboje kiekvienam, gintarinę žuvį...


Penktadienio vakarą Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje vos tilpo visi, norėjusieji susitikti su poete, žurnaliste, Seimo Liberalų Sąjūdžio frakcijos nare Dalia Teišerskyte. Tie, kurie atėjo, patyrė išties didžiulį malonumą klausydami pačios autorės bei „Grubiojo“ teatro aktoriaus Ramūno Dzimido skaitomų eilių. Ne mažiau malonumo...


Kol statybos dviejose statybvietėse Kęstučio gatvėje ir buvusiame „Jūratės“ baseine sustabdytos, kol prokuratūra narplioja jų dokumentų atitikimą paminklosauginės teritorijos reikalavimams, pačioje kurorto šerdyje, Vytauto g. 80, šalia kino teatro „Naglis“, kaip ir minėti objektai, griežtoje paminklosauginėje teritorijoje, statybos vyksta visu spartumu. Palangos politikos senbuviai mena...


Praėjusį trečiadienį Vaikų biblioteka pasidabino nauja paroda. Šįkart savuosius darbus, kurie atspindėjo didžiulį triūsą, pristatė Palangos Stasio Vainiūno muzikos mokyklos dailės skyriaus mokinės. Jos į biblioteką atgabeno savo baigiamuosius kūrinius, įvertintus praėjusių mokslo metų pabaigoje. Drauge su vadove Dovile Oškinyte jaunosios menininkės susirinkusiems bendraminčiams atskleidė...


Palangos lopšelis-darželis „Gintarėlis“ prieš dvejus metus ėmė keistis – tuomet buvo pradėta pastato rekonstrukcija, kurią dalinai finansavo Europos Sąjungos Sanglaudos skatinimo veiksmų programa. Šiemet naujieji mokslo metai prasidėjo jau visiškai pasikeitusiame darželyje ir įgavusiame itin ryškią, tarsi simbolinę geltoną spalvą. Direktorė Ilona Milkontė apgailestavusi dėl paliktų...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius