Ar kalbėdami apie smurtą patys nesmurtaujame?!

Palangos tiltas, 2015-12-07
Peržiūrėta
1847
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Ar kalbėdami apie smurtą patys nesmurtaujame?!

Gruodžio 4 dieną J. Basanavičiaus gatvėje, Palangoje, Klaipėdos pagalbos moterims linija ir KU socialinio katedros pirmo kurso studentės suorganizavo akciją „Už gyvenimą be smurto“. Keli Palangos socialinių paslaugų darbuotojai eksperimento tikslu taip pat dalyvavo šiame renginyje. 8 merginos buvo apsivilkusios baltus vienkartinius kombinezonus, veidus išdažiusios balta spalva. Akcijos pabaigoje jos save ištepė raudonais dažais. Šio renginio tikslas – visuomenė privalo žinoti, kad vyrauja moters smurto problema.
Nusprendžiau pakalbinti žmones J. Basanavičiaus gatvėje. Kadangi sustabdydavau ne tik pavienius žmones, bet ir poras, žmonių grupeles, apklausiau 65 žmones, jų amžius nuo 3 iki 67 metų.
Ką tik praėjo baltai apsirengusios merginos. Kaip jautėtės žiūrėdami į jas? Kokios mintys kilo? Žmonės atsakydavo: išsigandome, liūdna, šokas, zombiai, vaiduokliai, niūriu, baisu, jų akyse – abejingumas, teroristai, negražu, baimė, nemalonu, galėjo būti dar baisesnės. 3 metų vaiko mama pasakė: „Mažylis išsigando ir pasakė pabaisa“.
Kaip manote, ką merginos norėjo išreikšti? Žmonės atsakydavo: vaizduoja tragediją, atsiskyrimą, nežinau, nesąmonę, siaubo ar fantastinio filmo pristatymas, kažkokia protesto akcija.
Jūs tikriausiai gavote lankstinuką, jame parašyta, kad tai smurto prieš moteris akcija. Ar ši akcija pasiekė tikslą? Žmonės atsakydavo: atspindėjo moters savijautą; viską tai per televizorių rodo; manau, kad ne.
Ar tai tinkama, ar netinkama tokios akcijos išraiška? Žmonės atsakydavo: kitais būdais apie tai reikia kalbėti; netinkama.
Į klausimą „Kokia išraiška būtų tinkama?“, žmonėms buvo sunku atsakyti.
Dvi moterys atsisakė kalbėti, trys žmonės teigiamai atsiliepė sakydami, kad „akcijos yra gerai; jokių jausmų nekilo“. Vienas iš jų rado panašumų su Užgavėnėmis. Paprieštaravau atsakydama, kad „Užgavėnėse dalyvauja personažai, atliekantys ritualinius veiksmus, turinčius gilią prasmę“.
Savaime siūlosi išvada, kad ne viskas, kas žmonėms yra siūloma, yra teisinga. Per regą gaunama daugiausiai informacijos. Vizualinių simbolių poveikis – stipriausias. Nuo senų laikų įtaka daroma per reginius. Vaizdai, spalvos veikia žmonių emocinę, fiziologinę būseną. Gražūs, estetiniai vaizdai žmogų įkvepia, suteikia gerų jausmų, gydo. Bjaurūs, negražūs vaizdai ardo, žaloja žmogaus psichiką, ką ir parodė žmonių atsakymai – jie išgyveno baimės, nerimo, prislėgtumo emocijas.
Problema „Smurtas prieš moterį“ yra mūsų visuomenėje. Apie tai reikia kalbėti, bet kitais būdais, kurie netraumuotų žmonių, taip pat ir vaikų, kurie tik formuojasi.
Palangoje yra socialinių paslaugų centras, jis teikia įvairias psichosocialinės pagalbos paslaugas. Išsamesnę informaciją galima rasti tinklapyje www.palangosspc.lt arba paskambinę telefonu +370 (460) 49450.

Jelena BACHLINA
Palangos socialinių paslaugų centro psichologė

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos skaitykloje lapkričio 23-gruodžio 10 dienomis eksponuojama fotografijų parodos „Moterys prieš smurtą“ dalis. Akcija siekiama pranešti visuomenei, kad smurtas prieš moteris nėra privatus reikalas, tai – nusikaltimas.


Apsaugoti vaiką, padėti suaugusiesiems atpažinti netinkamą elgesį su juo, skatinti priimti pagalbą –  vaiko teisių gynėjai šiame lauke veikia penkti metai.


Smurtas nėra vien fizinis kito žmogaus sužalojimas – jis gali pasireikšti įvairiomis formomis: fiziniu, psichologiniu, ekonominiu ar seksualiniu kenkimu. 


Policijos pareigūnai nuolat stebi ir analizuoja padėtį, susijusią su smurtu artimoje aplinkoje. Statistika rodo, kad Klaipėdos apskrityje ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje pradedama mažiau - per 2020 metus buvo pradėta 830 tokio pobūdžio tyrimų, o 2019 metais – 949. Panaši tendencija ir Klaipėdos mieste – pernai pradėta 390, 2019 m. – 458 ikiteisminiai...


Kol kas nesuvaldytas koronaviruso plitimas pasaulyje nerimą sėja ir Palangoje. Redakcijos kalbinti kurorte dirbantys šeimos gydytojai atskleidė, kad pastarosiomis savaitėmis su pacientais apie naują grėsmę visuomenės sveikatai tenka su pacientais kalbėtis labai dažnai.


Lietuvą atrandančiam užsienio kapitalui duris uždarėme patys  10

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2017 11 09 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

Užsienio investuotojus medžiojančioje Lietuvoje Kaunas šią savaitę kad driokstelėjo, tai driokstelėjo – beveik vienu metu visuomenei pranešta net apie trijų pasaulio pramonės gigantų atėjimą.


Gruodžio 4 dieną J. Basanavičiaus gatvėje, Palangoje, Klaipėdos pagalbos moterims linija ir KU socialinio katedros pirmo kurso studentės suorganizavo akciją „Už gyvenimą be smurto“. Keli Palangos socialinių paslaugų darbuotojai eksperimento tikslu taip pat dalyvavo šiame renginyje. 8 merginos buvo apsivilkusios baltus vienkartinius kombinezonus, veidus išdažiusios...


Moters ir jos vaikų nuo smurtaujančio vyro neapsaugojusi Lietuvos valstybė nukentėjusiajai turės sumokėti 6 tūkst. eurų kompensaciją ir teisines išlaidas, Europos žmogaus teisių teismo nutarimu įvertintas 4 tūkst. eurų.


Visame pasaulyje nuskambėjęs įvykis, kuomet užsidegė keltas „Lisco Gloria“ palietė daugelį Lietuvos šeimų – visi su nekantrumu laukė sugrįžtančių artimųjų. Tarp patekusiųjų į šią situaciją buvo ir šalia mūsų gyvenantys žmonės. Šiuos išgyvenimus teko patirti ir palangiškiams Statnickams. Miestelėnas Antanas Statnickas, dirbantis vairuotoju, kėlėsi keltu namo, kuomet ugnis ir dūmai...


Apklausą organizuos ne valdžia, o patys gyventojai

Šarūnas VAITKUS, Palangos miesto savivaldybės tarybos narys, 2010 04 23 | Rubrika: Miestas

Palangoje referendumo dėl sutarties su „Litesko“ nutraukimo organizavimas atiduodamas į palangiškių rankas. Miesto gyventojai patys nuspręs, ar reikia surengti žmonių apklausą.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius