Baltijos jūros ekologinė ateitis: keisti situaciją dar ne per vėlu

***, 2024-11-16
Peržiūrėta
794
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Baltijos jūros ekologinė ateitis: keisti situaciją dar ne per vėlu

Baltija yra viena iš penkių labiausiai užterštų pasaulio jūrų ir situacija negerėja, tačiau galima pasiekti pokyčių, sutelkus įvairių visuomenės grupių, valstybės institucijų ir verslo pastangas. Baltijos jūros labui gali pasitarnauti ir tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ vystomas jūrinio vėjo elektrinių parkas „Curonian Nord“, kurio teigiama įtaka Baltijos jūros ekosistemoms ilgainiui neabejojama.

Apie tai, kokių veiksmų turėtų imtis visos suinteresuotos šalys, kad neigiami procesai Baltijos jūroje pasisuktų priešinga kryptimi, buvo diskutuojama festivalio „Sveika, Neringa“ metu „Ignitis renewables“ inicijuotoje konferencijoje „Baltijos jūros ekologinė ateitis“.

Buvęs Europos komisaras, Europos Parlamento narys Virginijus Sinkevičius, savo pristatytame pranešime pažymėjo, šiandienos tendencijos Baltijos jūroje verčia labai rimtai susirūpinti, o šio vandens telkinio tarša yra pasiekusi kritinį lygį – net 93 proc. jo teritorijos kenčia nuo maistinių medžiagų (daugiausia azoto ir fosforo) pertekliaus sukeltos eutrofikacijos, t. y. ekosistemos pokyčių.

„Baltijos jūra yra tarsi tam tikra viso regiono kriauklė. Mūsų žuvyse aptinkamos medžiagos net iš farmacijos sektoriaus, nors žuvims nereikia „Ibuprofeno“ nuo galvos skausmo. Didžiausias galvos skausmas yra žmonių veikla, kurios poveikį dar labiau sustiprina Baltijos jūros uždarumas ir klimato kaita“, – sakė V. Sinkevičius.

Visgi jis teigė, kad tikrai turime būdų pakeisti situaciją Baltijos jūroje, tik tam reikia susitelkimo ir konkrečių veiksmų.

Visos priemonės jau atrastos

Konferencijoje dalyvavęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas taip pat teigė, jog visuomenė gali imtis priemonių, kurios padėtų nuo taršos apsaugoti Baltijos jūrą, tačiau tai reiškia, kad įvairios jos grupės turėtų leistis į tam tikrus kompromisus.

„Vis dar didelė miestų gyventojų dalis nėra pasiekę šimtaprocentinio prisijungimo prie nuotekų tinklų, o patys tinklai nepagauna visų teršalų. Tai reiškia, kad šampūnai, fosforas, kalis, kiti teršalai per nuotekų tinklus patenka į upes ir nusėda Kuršių mariose“, – sakė S. Gentvilas.

Konferencijoje „Baltijos jūros ekologinė ateitis“ buvo atkreiptas dėmesys, kad Lietuvos krantus skalaujanti jūra turės išgyventi transformaciją ne tik dėl poreikio rūpintis jos švara, bet ir dėl to, kad šis vandens telkinys netrukus taps ypač svarbia energetinės ekosistemos dalimis.

Pirmąjį Baltijos šalyse jūrinio vėjo elektrinių parką „Curonian Nord“ vystančios „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas teigė, kad šis projektas turės būti įgyvendintas užtikrinant maksimalų saugumą ir didžiausią draugiškumą gamtai. „Turime galvoti apie tai, kaip mažiausiai paveikti aplinką vėjo elektrinių parką statant ir vystant, ir apie tai, kaip sukurti dar daugiau naudos“, – teigė D. Maikštėnas.

Pasak jo, jūrinio vėjo energetika jau yra pakankamai brandi, plėtojama ne vieną dešimtmetį, todėl yra sukurta daugybė technologijų, sprendžiančių įvairius aplinkosaugos aspektus, tereikia į jų sprendimą investuoti.

Vietoje tanklaivių – elektrinių bokštai

Tokiam požiūriui pritarė ir ministras S. Gentvilas, pažymėjęs, kad visuomenės nuogąstavimai dėl galimo jūrinio vėjo elektrinių parko poveikio aplinkai yra suprantami, tačiau esama priemonių, leidžiančių tą poveikį minimizuoti, o kalbant apie energetikos sektorių reikia žvelgti į platesnį paveikslą, kurį įvertinus aiškėja, kad jūrinio vėjo energetikos projektai yra neišvengiami.

„Kiekvienais metais, pirkdami dujas, naftą ir elektrą, į užsienį išsiunčiame 6,5 mlrd. eurų. Tai yra 2 tūkst. eurų iš kiekvieno statistinio lietuvio kišenės. Su tinkamu vėjo elektrinių parko projektavimu mes turime galimybę net pagerinti Baltijos jūros situaciją. Tad vietoje tanklaivių turime matyti vėjo elektrines, kurios signalizuotų apie švarią jūrą“, – kalbėjo ministras.

Konferencijoje dalyvavęs buvęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas prisiminė, kad diskusijos lydėjo ir suskystintų gamtinių dujų terminalo statybų projektą, tačiau šiandien niekam nebekyla abejonių dėl jo naudos ir reikšmės siekiant energetinės nepriklausomybės ir šalies saugumo.

Įžvelgė nauda ekosistemoms

Konferencijoje „Baltijos jūros ekologinė ateitis“ pranešimą taip pat skaitęs Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimų instituto profesorius Artūras Razinkovas-Baziukas pasakojo, kad šiuo metu mokslininkai vykdo kelis labai didelius europinio masto Baltijos jūros aplinkos tyrimus, kurie atskleidžia, kad situacija joje nėra gera.

Visgi profesorius pažymėjo, kad esama priemonių, kurios gali prisidėti prie geresnio jūros išteklių valdymo, biologinės įvairovės atstatymo ir aplinkos kokybės gerinimo. Tam pasitarnauti gali ir jūrinio vėjo energetikos projektas.

„Jūros energetika poveikį ekosistemoms daro elektrinių statybos metu. Tuo metu, kai prasideda parko eksploatacijos laikotarpis, jis gali net atnešti naudos, ypač Baltijos jūroje. Pavyzdžiui, pas mus praktiškai išnyko midijos. Mes tikimės, kad kai bus pastatytos elektrinės, jų pamatai galėtų tapti midijų buveinėmis“, – aiškino A. Razinkovas-Baziukas.

Mokslininkas taip pat akcentavo, kad jūrinio vėjo elektrinių parko teritorijoje nebus vykdoma žvejyba, žuvys nebus trikdomos ir įgis plotus saugiai neršti, tad šiuo metu išeikvoti jų ištekliai vėl ims augti.

„Ignitis renewables“ vysto pirmąjį Baltijos šalyse jūrinio vėjo elektrinių parką „Curonian Nord“, kurio galia sieks iki 700 megavatų (MW). Projektas per metus pagamins apie 3 teravatvalandes (TWh) žaliosios elektros energijos, kas patenkintų apie ketvirtadalį dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio. Planuojama, kad parkas pradės veikti apie 2030 metus​.

Daugiau informacijos apie projektą svetainėje curoniannord.com.

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Baltija yra viena iš penkių labiausiai užterštų pasaulio jūrų ir situacija negerėja, tačiau galima pasiekti pokyčių, sutelkus įvairių visuomenės grupių, valstybės institucijų ir verslo pastangas. Baltijos jūros labui gali pasitarnauti ir tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ vystomas jūrinio vėjo elektrinių parkas „Curonian Nord“, kurio teigiama įtaka Baltijos...


Senieji parkomatai Palangoje pradėti keisti naujais. Tai – naujos kartos parkomatai su liečiamuoju ekranu ir galimybe mokėti ne tik monetomis, bet ir bankine kortele. 


Nuo kovo mėnesio atsiranda galimybė telefono numerio priekyje esantį skaičių 8 keisti į 0. 


„Banguok sveikai“ – tokiu šūkiu pasitinka Palangos miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, kuris atspindi nenuilstančias pastangas, aktyvias veiklas siekiant pagrindinio tikslo – sveiko gyvenimo. 


Automobilio spynelės keitimas - procesas, su kuriuo susiduriame retai, tačiau kartais nė nesuvokiame, kad tai padaryti reikėtų jau greitu metu. Tam, kad išvengtume nemalonių incidentų, apsaugotume save ir aplinkinius, privalome žinoti ženklus, kada transporto priemonėje reikia keisti spyną. Kokios tai situacijos?


Palikę vieną Lietuvos didmiesčių – Kauną, bendraamžiai 28-erių Ineta ir Darius Intai nusprendė įsikurti Kretingoje. Ineta, kilusi iš Panevėžio, Darius – iš Skuodo, po studijų kurį laiką gyveno ir dirbo Kaune. „Visada svajojome gyventi arčiau jūros, bet sprendimą vis vilkindavome. Tačiau, kai vieną dieną pradėjome kalbėti apie galimybę tą savo svajonę...


Po dienraščio "Klaipėda" publikacijos "Dėl sklypo Palangoje – mūšis" (2020 02 11) Nacionalinė žemės tarnyba jau švelnina situaciją dėl ketinimo nutraukti žemės nuomos sutartį su įmone "Klaipėdos viešbutis".


Augantis visuomenės ekologinis sąmoningumas lemia didėjantį dėmesį aplinkosaugai, atsakingesniam vartojimui ir atliekų perdirbimui. Kartu ryškėja ir ekologinio vaikų švietimo svarba. Ekspertų teigimu, tvaresnės vaikų gyvensenos įpročius svarbu ugdyti nuo mažų dienų – tik tuomet jie užaugs sąmoningais ir savo aplinka besirūpinančiais piliečiais. Juk vaiko pasaulio pažinimas...


Vasaros sezono atidaryme Šventojoje – ir ekologinė akcija

„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2012 05 17 | Rubrika: Miestas

Vos nutilus kurorto šventės „Myliu Palangą“ šurmuliui, jau šį savaitgalį į sezono atidarymo fiestą kviečia Šventoji. „Šiemet šventojiškiams ir svečiams pasiūlysime neįprastą programą. Jei tik oras nenuvils, bus smagi šventė“, – teigė Šventosios kultūros centro direktorė Rima Beniušienė.


Palangos grąžinimas Lietuvai vyko sudėtingai – Latvija visomis išgalėmis siekė išlaikyti žemes, kurios teikė priėjimą prie jūros, gintarą ir žuvį. 1918-ųjų vasario 16 d. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, prasidėjo Lietuvos ir Latvijos ginčai dėl Palangos ir Šventosios – Palangos ir Alūkštės apskrities. Ginčas užsitęsė beveik trejus metus...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius