Palangos savivaldybėje yra 723 skolininkai, kurių bendras pradelstų skolų skaičius siekia 1115, o skolų suma sudaro 5,6 milijono eurų

Linas JEGELEVIČIUS, 2021-02-07
Peržiūrėta
1560
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

 Palangos savivaldybėje yra 723 skolininkai, kurių bendras pradelstų skolų skaičius siekia 1115, o skolų suma sudaro 5,6 milijono eurų

Lietuvoje daugiau kaip 161 tūkst. gyventojų turi bent po vieną pradelstą skolą, apie 30 tūkstančių – po 2 skolas, o daugiau kaip 10 tūkstančių – po 3 skolas. 823 Lietuvos gyventojai turi po 10 ir daugiau skolų, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ duomenys. „Palangos tiltas“ teiravosi biuro, ar palangiškiai yra įlindę į skolas.
„Palangos savivaldybėje yra 723 skolininkai, kurių bendras pradelstų skolų skaičius siekia 1115, o skolų suma sudaro 5,6 milijono eurų,“ – Žana Jakevičienė iš Attentum.lt informavo laikraštį.
Vis dėlto absoliučiu skolų rekordininku Lietuvoje laikomas ne Palangos, bet taip pat pajūrio gyventojas, kuris šiuo metu yra neapmokėjęs net 209 sąskaitų. Iš viso skolininkai Lietuvoje delsia grąžinti 392,6 mln. eurų: 69 proc. šios sumos skolingi vyrai, 31 proc. – moterys.
„Skolininkų Lietuvoje yra daugiau nei gyventojų visoje Klaipėdoje, trečiajame pagal dydį šalies mieste. Tai – nemažas skaičius, įvertinant pasekmes, su kuriomis susiduria skolų turintys gyventojai, – pasakoja Dovilė Krikščiukaitė, „Creditinfo Lietuva“ teisininkė. – Skolų turintys gyventojai bet kurioje bendrovėje yra priskiriami prie rizikingiausių klientų, su kuriais reikalų nenori turėti nė vienas kreditorius, todėl tokiems žmonėms sunku tikėtis gauti būsto paskolą, įsigyti automobilį ar net mobilųjį telefoną išsimokėtinai.“
Teisininkės teigimu, informaciją apie jau susikaupusius įsiskolinimus iš karto pamatys bet kuri asmens mokumą siekianti įvertinti įmonė, patikrinusi potencialaus kliento duomenis kredito biure. Maža to, net ir padengus skolas, dar kelerius metus kredito įstaigos gali klientą vertinti itin atsargiai ir stebėti, ar gyventojo finansinė disciplina pagerėjo.
„Dažnai gyventojai mano, kad į kredito biuro sistemą patenka tik informacija apie skolas bankams ar lizingo bendrovėms, tačiau pamiršta, kad fiksuojami visi įsiskolinimai – telekomunikacijų įmonėms, elektros tiekimo, komunalinių paslaugų ar atliekų tvarkymo bendrovėms. Net ir nedidelė skola gali sukelti daug nepatogumų“, – aiškina D. Krikščiukaitė.
Pasak teisininkės, kredito biuro sistemoje įrašai apie kiekvieno asmens užfiksuotas skolas saugoma mažiausiai 10 metų, o įprasta kredito įstaigų praktika rodo, kad net padengęs įsiskolinimus asmuo bent dvejus metus yra stebimas, ar vėl nepradelsia atsiskaityti už gautas prekes ir paslaugas.
Pratrūksta net ir kantriausių kreditorių kantrybė – paskelbia apie dešimtmečius nemokėtas skolas
Kredito biuro atstovė pataria itin atsakingai vertinti gaunamas sąskaitas ir laiku informuoti kreditorius, jei žmogus keičia gyvenamąją vietą, el. pašto adresą ar telefono numerį. Kitaip iškyla rizika negauti sąskaitų ir įspėjimų, o informacija apie sukauptus įsiskolinimus bus perduota išieškojimo bendrovėms. Belieka spėlioti, ar Lietuvos antirekordininkas – 209 sąskaitų neapmokėjęs gyventojas – piktybiškai vengė mokėti, ar nežinojo apie jam siunčiamas sąskaitas. Bet kuriuo atveju, tokiam gyventojui, vargu, ar kas norės be išankstinio apmokėjimo parduoti prekę ar suteikti paslaugą.
„Praktikoje laikomasi taisyklės įspėti skolininką prieš 30 dienų. Jei jis neatsiskaito iki nustatytos dienos, tuomet skola perduodama išieškojimui, o informacija apie skolas perduodama kreditų biurui. Tačiau kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu būdu ragina skolininkus atsiskaityti – siunčia laiškus ir trumpąsias žinutes, skambina ir kviečia atsiskaityti gražiuoju. Yra bendrovių, kurios po dešimties metų nusprendžia pagaliau pateikti kredito biurui informaciją apie savo skolininkus ir vienu metu paskelbia apie visas skolas, susikaupusias per daug metų“, – aiškina „Creditinfo Lietuva“ teisininkė.
Kredito biuro duomenys rodo, kad bendra skolininkų Lietuvoje vėluojama sumokėti suma siekia 392,6 mln. eurų – tai yra beveik pusė sumos, kuri šių metų Lietuvos biudžete papildomai skirta koronaviruso pandemijos padarinių suvaldymui. Vieno skolininko vidutinė skolos suma Lietuvoje sudaro 1490 eurų, tačiau į skolininkų sąrašus gali patekti tiek keletą centų skolingi asmenys, tiek negrąžinę dešimčių ir šimtų tūkstančių eurų. O didžiausia vieno asmens nepadengta suma Lietuvoje siekia 4,6 mln. eurų. Todėl kredito biuro teisininkė pataria kreditoriams prieš sudarant sutartį su nauju klientu visada patikrinti, kokia yra jo finansinė disciplina, ar jis visada laiku atsiskaito su kitomis bendrovėmis.
Skolininkų duomenų analizė rodo, kad moterys įprastai savo finansinius įsipareigojimus vertina atsakingiau. „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, net 69 proc. bendros skolos sumos Lietuvoje negrąžina būtent vyrai, o 31 proc. skolų atitenka moterims. Vidutiniškai 3 mėnesiais greičiau moterys grąžina savo skolas: vyrų pradelstų dienų skaičius vidutiniškai sudaro 1870, moterų – 1765 dienas.
Atsižvelgiant į tai, daugiau moterų (53 proc.) nei vyrų (44 proc.) gauna aukščiausią A kreditingumo reitingą. Atitinkamai, žemiausią E reitingą pelno daugiau vyrų (11 proc.) nei moterų (7 proc.). Į „Creditinfo Lietuva“ informacines sistemas įmonės įkelia informaciją apie visus Lietuvos gyventojus, kurie aktyviai naudojasi finansinėmis paslaugomis.
„Bet kuriuo atveju kredito įstaigos kiekvieną klientą vertina individualiai, todėl raginame gyventojus bent kartą per metus pasidomėti, ar jie neturi įsiskolinimų, kokia informacija apie juos gali būti prieinama potencialiems kreditoriams“, – pataria kredito biuro teisininkė.
Straipsniui naudotas Attentum.lt pranešimas
 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius