Esė „Mano uostas – tyla“ buvo pastebėta

Palangos tiltas, 2018-06-01
Peržiūrėta
2137
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Konkurso laureatai Deivydas Kryževičius,LauritaVagener su lietuvių kalbos mokytoja.
Konkurso laureatai Deivydas Kryževičius,LauritaVagener su lietuvių kalbos mokytoja.

Gegužės 24 dieną Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto kiemelyje vyko filosofinių įžvalgų konkurso „Mano uostas“ baigiamasis renginys ir laureatų apdovanojimo šventė, į kurią buvo pakviesti ir du Palangos senosios gimnazijos mokiniai LauritaVagener (IID) ir Deividas Kryževičius (IID). Abu tapo šio konkurso laureatais.
Jų darbus vertino Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Rimantas Balsys, Filosofijos ir kultūrologijos katedros ir kultūrologijos katedros vedėja dr. Ernesta Molotokienė, asociacijos „Mediėros“ prezidentė Andželika Rimkuvienė. L. Vagener esė „Mano uostas – tyla“ buvo aukštai įvertintas už gebėjimą išplėsti sąmonės ribas ir uosto erdvėje atrasti žmogaus būties atitikmenis. Esė autorės mąstymą komisijos nariai net lygino su filosofo K. Jungo mintijimu.
Taip pat itin palankiai buvo įvertintos D. Kryževičiaus meninės fotografijos. Komisijos nariai sakė, kad geras fotografas prie objekto turi būti nei per arti, nei per toli ir atsidurti prie jo reikiamu laiku. Deividas kaip tik pakluso šiems reikalavimams. Pristatydamas savo fotografijas, jaunasis fotomenininkas atskleidė tai, kad kiekvienas žmogus, net mažytė mergaitė, gali tapti uostu pasiklydusiam laivui ar vietos nerandančiai žmogaus sielai. Jo darbai buvo palyginti su paties M. K. Čiurlionio drobėmis. Visiems konkurso dalyviams ErnestaMolotokienė palinkėjo gyvenime turėti ekstravagantišką draugę– filosofiją. Mokiniai sulaukė ne tik teigiamų vertinimo komisijos įvertinimų, bet ir gavo gausių įmonės „Klaipėdos uostas“, konkurso rėmėjos, dovanų. Be to, jie buvo pakviesti kartu su savo šeimos nariais nemokamai paplaukioti Baltijos jūroje.

Lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Jūratė GALINAUSKIENĖ


Mano uostas – tyla
(Ištraukos)

Filosofinių įžvalgų konkursui „Mano uostas“

Mano uostas tai nėra įprasta prieplauka Lietuvos jūros pakrantėje. Jis neprimena ne tik garsiojo industrinio Roterdamo, bet net ir Šventosios uosto likučių. Aš savo uostą, kurį skalauja galingos jūros bangos, labiau suvokiu kaip pačią save. Jo dalys įprasmina mano charakterio savybes, pomėgius, troškimus. Mano uoste atsiskleidžia mano vidinis „aš” – pasąmonės galia, mintys. Juk mintimis sukūriau, pastačiau ir įrengiau savo uostą. Visa tai – dešiniojo smegenų pusrutulio darbas. Vaizduotės, minčių bei idėjų galia. Todėl savajame uoste galiu jaustis ir elgtis nevaržomai.
Atplaukusi į savo uostą, pirmiausia pamatau siaurą, bet ilgą molą. Prie jo švartuojasi daugybė laivų su įvairiais kroviniais. Visi tie laivai tik papildo mano kol kas dar mažytį uostą. Burlaiviai ir garlaiviai man atplukdo vis daugiau ir daugiau patirties, žinių, išminties. Kiekvienas laivas turi savo ypatingą krovinį, kuris keičia mano gyvenimą ir net pačią mane. Molas, sumažindamas bangavimą ir apsaugodamas uostą nuo ledonešio ir įvairių sąnašų, suteikia geresnes sąlygas priimti laivus į savo uostą. Tai man padeda judėti toliau. Jeigu mano įlanka būtų pilna sąnašų ar užšalusi, mano bangos neturėtų kaip skverbtis į viršų, judėti. Joms nebūtų vietos. Nebūtų ir man. Todėl molas man labai svarbus savo asmenybei saugoti ir tausoti.
Atsidūrusi sausumoje, seku žvyro takeliu švyturio link. Jis nelabai aukštas (maždaug dešimties metrų), įprastų spalvų (raudonos ir baltos). Jo šviesos spalva ne kaip kitų švyturių – mėlyna. Būtent tokią šviesą aš matau kiekvieną kartą plaukdama savo uosto link, tokia šviesa mane lydi iki pat sausumos. Švyturys man yra pati svarbiausia uosto dalis. Jis man padeda rasti geriausią variantą, išeitį, sprendimą. Jis, rodydamas kelią atplaukiantiems laivams, kartu rodo man palankiausią kryptį. Jis man padeda apsispręsti sudėtingose situacijose, parodo šviesiausią ir tiesiausią taką. Galų gale apšviečia mane pačią, kai aplink būna niūru, tamsu. Jis man padeda įžvelgti net menkiausias smulkmenas, kurios man, pasirodo, reiškia labai daug. Švyturys – mano šviesos ir energijos šaltinis. Kiekvieną kartą užlipusi į jį galiu pasisemti tiek energijos, kiek man reikia. Tada galime spinduliuoti kartu, o tai darydami mes lyg kviečiame dar daugiau laivų į mūsų uostą. Be švyturio uostas, teritorija aplink jį ir jūra būtų tamsi, pasiklysti galėtų kiekvienas. Bet jis – mūsų savotiškas žemėlapis, kuris rodo tikslų kelią ten, kur turime keliauti.
Dabar jau įsivaizduoju savo geriausius draugus, einančius su manimi toliau mano statomo laivo link. Matau, kaip juokiamės, kalbam apie visiškus niekus, kurie man visgi reiškia labai daug. Staiga prisimenu, kaip su jais neseniai sėdėjom prie ošiančios jūros, valgėm makaronus ir tiesiog kalbėjomės, krėtėm nesąmones, klausėmės jūros vandens kalbos, žiūrėjom į pusmėnulį, žvaigždes. Kai kuriais momentais tylėjome. Buvo taip gera. Prisimenu Justino Marcinkevičiaus žodžius iš „Dienoraščio be datų”: „Yra žmonių, su kuriais gera tylėti. Tartum žaidžiantys vaikai esame pasislėpę už vieno krūmokšnio – gyvenimo. Ir tai mus suartina, padaro situacijos bendrininkais. Vertinu tokią tylą, mintyse dėkoju už ją savo „tylinčiam pašnekovui”. Gamta irgi pilna tokio iškalbingo tylėjimo. Ne visada jį girdim ir suprantam, kartais jį užtemdo ir nustelbia vidinis mūsų triukšmas. O kitą sykį mus taip gražiai prakalbina koks nors saulėlydis, žvaigždėtas dangus ar paukščio lėkimas prieš vėją. Tartum būtų kažkokia bendra buvimo kalba viskam, kas yra. <....> Dainuoti galima ir be žodžių“.

Laurita Vagener, II D klasė, Palangos senoji gimnazija

 

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Daugeliui pažįstama Svetlana Tučkė (buvusi Grigorian – L.J.), Palangos miesto savivaldybės Tarybos narė, su vyru Luku, kurį ji vadina „vyro idealu“, sūpuoja judviejų meilės vaisių – dukrytę. Ingutę! Mergytė šiandien, rugsėjo  20 d., švenčia savo pirmąjį mėnesį Žemės planetoje.  „Kai tik sužinojau, kad laukiuosi, o ir lytis tapo aiški, natūraliai pajutau, kad norėsiu savo dukrytei...


Šventosios uostas gyvena užbaigtuvių nuotaikomis – įgyvendintas žvejybos infrastruktūros sukūrimo darbų etapas.


Maršrutinio taksi M31 „Klaipėda-Palanga-Palangos oro uostas“ tvarkaraščiai skelbiami  Tvarkaraščių puslapyje . 


Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas rugsėjo 2 d. pranešė apie vagystę vieno iš Palangos prekybos centro automobilių stovėjimo aikšelėje.


Rugsėjo 6 dieną Palangos oro uostas užsidarys pusantro mėnesio truksiančiai rekonstrukcijai, kurios metu bus atnaujintas kilimo-tūpimo, taip pat riedėjimo takas ir peronas, modernizuoti inžineriniai tinklai, apšvietimo sistemos, įdiegti energiją taupantys ir aplinką tausojantys sprendimai.


Saugodama kurorto gyventojus nuo galimos grėsmės, Palangos miesto Savivaldybė priėmė sprendimą, pagal kurį nuo pirmadienio uždrausta apgyvendinti svečius tiek viešbučiuose, tiek privačiuose būstuose.


Palangos oro uostas keisis, bet nedaug

"Palangos tilto" informacija, 2019 02 03 | Rubrika: Verslas pinigai

Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Marius Gelžinis interviu Delfi.lt papasakojo, kaip ruošiamasi rekonstruoti tris egzistuojančius oro uostus Lietuvoje, kur galėtų būti Nacionalinis oro uostas, su kokiomis oro linijų bendrovėmis ir dėl kokių krypčių yra kalbamasi bei kokią įtaką skrydžiams padarys „Brexit“.


Gegužės 24 dieną Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto kiemelyje vyko filosofinių įžvalgų konkurso „Mano uostas“ baigiamasis renginys ir laureatų apdovanojimo šventė, į kurią buvo pakviesti ir du Palangos senosios gimnazijos mokiniai LauritaVagener (IID) ir Deividas Kryževičius (IID). Abu tapo šio konkurso laureatais.


Palangos oro uostas liepos mėnesį buvo ketvirtas pagal keleivių augimątarp mažųjų Europos oro uostų, rodo prieš kelias dienas paskelbti naujausi Tarptautinės oro uostų tarybos„ACI Europe“ duomenys. Vertinantšių metųliepos, palyginti su tuo pačiu 2015 metų mėnesiu, duomenis, oro uostas fiksavo 55,6 proc. keleivių skaičiaus augimą (26,6 tūkst.) ir nusileido tik trims...


Oro uostas laukia naujo vadovo

„Palangos tilto“ informacija, 2009 11 20 | Rubrika: Miestas

Vakar susisiekimo ministerija pagaliau paskelbė konkursą valstybinės įmonės „Tarptautinis Palangos oro uostas“ direktoriaus pareigoms užimti. Ši įmonė be direktoriaus liko spalio 2-ąją savo noru iš posto pasitraukus ilgamečiam jos vadovui Leonui Kvietkauskui.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius