Kazys Alminas savo gyvenime matė ir patyrė daug: sovietmetį, pasipriešinimą, Sąjūdį, nepriklausomos Lietuvos kūrimą. Jo kelyje visada svarbūs buvo mokslas, muzika, visuomeninė veikla ir žmonės. „Dabar esu tik buvęs (juokiasi)... Buvęs universiteto dėstytojas, buvęs mokslininkas, buvęs sovietmečio rezistentas, buvęs aktyvus politikas, buvęs orkestrų dirigentas, buvęs knygų leidėjas, buvęs pasaulietinio Šv. Kazimiero ordino, kuriame yra susibūrę Lietuvos šviesuoliai, savo veikla padedantys Dangiškajam globėjui globoti, kurti ir saugoti Lietuvą, komtūras (įgulos vadas) ir taip toliau,“ – sakė ponas Kazys „Palangos tiltui.“
„Svarbiausias mano gyvenimo etapas, be abejonės, yra tas laikotarpis, kai savo aktyvia sovietmečio rezistencine bei Sąjūdžio veikla prisidėjau prie Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo,“ – pabrėžė.
–Kas jums padėjo išlikti tvirtam sunkiausiais gyvenimo momentais?
–Visiškai pritariu Antuanui de sent Egziuperi, jog Žemėje yra vienintelė tikra vertybė – žmogaus ryšys su žmogumi. Iš jos išplaukia visos kitos vertybės. Džiaugiuosi galėjęs bendrauti su vienais šviesiausių Lietuvos žmonių, pradedant mano broliu Leandru, sovietmečio politiniu kaliniu, kuris būdamas ir Palangos Kultūros skyriaus vedėju raiškiai prisidėjo prie Palangos tautinio ir kultūrino atgimimo. Didžiuojuosi, kad teko būti bendražygiu su Mečislovu Jurevičiumi, dukart politiniu kaliniu, Kryžių kalno prie Šiaulių, į kurį buvo atvykęs ir Šv. Popiežius Jonas Paulius II, atkūrėju. Dabar Mečislovui Jurevičiui Vatikane vyksta beatifikacijos procesas paskelbti jį Palaimintuoju. Daugelį metų man teko būti ir dukart politinės kalinės palangiškės Jadvygos Bieliauskienės (iš Palangos gimnazijos ji pirmą kartą buvo areštuota ir nuteista 25 metams nelaisvės) įkurtos Lietuvos nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos pirmuoju pavaduotoju bei Šiaulių šios brolijos pirmininku. Turėtų būti, manau, Palangoje jos vardu pavadinta gatvė. Svarbus mano gyvenime buvo ir bendravimas su dar viena šviesuole palangiške Valerija Dauginiene, kurios tėvai dirbo pas grafą Tiškevičių. Netekusi klausos dar jaunystėje, ji nepalūžo – padedant Tėvui Stanislovui iš Paberžės, ji tapo ryškia dailininke, poete. Ji iliustravo ir vieną mano poezijos knygutę. Visi Valerijos jautriausi eilėraščiai yra apie Palangą... O man iš visų didžiausias apdovanojimas – yra Lietuvos sugrąžinimas į pasaulio valstybių žemėlapį...
–Palanga per Jūsų gyvenimą ne kartą keitėsi. Kokią ją prisimenate iš savo jaunystės ir kokie šiandienos miesto pokyčiai Jums atrodo prasmingiausi?
–Taip Palanga labai pasikeitė ir nuolat keičiasi... Prisimenu sovietmečio viešuosius tualetus – priteršta, prirašinėta nešvankybių, prišiukšlinta. Nepadėdavo jokie draudimai, baudos. Dar tada, kai brolis Leandras dirbo Kultūros skyriaus vedėju, sugalvojo po tualetų išvalymų pridėti ten daug vazonėlių su žydinčiomis gėlėmis... Po to niekas ten nebeteršė, nebešiukšlino... Aplinka keičia žmogų! Tiek materialioji, tiek žmogiškoji. Sakoma – kaip šauksi, taip ir atsilieps. Jokioje pasaulio parduotuvėje neišgirstum iš pardavėjo taip kaip Palangos „Senukuose“, belaukiant kol jis už prekystalio pakels galvą ir pažvelgs, žodžių: „A pyksti ka nešneki?“. Dabar ten dirba jaunesni, kitaip bendraujantys... Mano jaunystėje rusai sakydavo, jog puikus tas jų Palangos kurortas, tik jame lietuvių per daug... Dabar Palanga tikrai yra Lietuvos kurortas – ne tik su skambančiomis lietuvių bei žemaičių kalbomis, bet ir su tautine kultūra, nuostabia Zitos Baniulaitytės bei Dianos Šeduikienės „Mėguva“, seniausias tradicijas turinčiu aukščiausio lygio profesionaliu Vyganto Rekašiaus vadovaujamu pučiamųjų orkestru, Edmundo Jucevičiaus skambiu Kameriniu choru. Didžiulį įspūdį man paliko palangiškių sukurta oratorija „Mončys“! Koks nuostabus buvo M. K. Čiurlionio „Jūros“ klausymasis, siekiant valdžios pagarbos Kultūrai Lietuvoje! Gražių namų bei gatvių yra ir kituose Lietuvos miestuose. Palangos savitumas – kultūroje!
Palanga turi ir aktyvią miesto administraciją ir merą. Mero darbas man panašus į fortepijono derintojo... Jei fortepijonas gerai suderintas, juo malonu groti ir atlikėjams (palangiškiams), smagu klausytojams (Palangos svečiams). Tada skamba harmonija! Man baugu, kad neateitų to fortepijono derinti koks nors mėgėjas be klausos...Dabar visaip būna, tai matome visame pasaulyje.
Kas prasmingiausia? Jaunimo taurusis muzikavimas! Jis skatina mąstyseną, naujovių ieškojimą ir suradimą, gerina žmoniškuosius santykius. Pagal atliktus tyrimus – visų Nobelio premijų laureatų bendras bruožas – jie visi jaunystėje mokėsi groti ar klausėsi klasikinės muzikos! Manau, jog netolimoje ateityje tarp Nobelio premijos laureatų bus ir palangiškių!
–Kai šiandien atsigręžiate į nueitą kelią, kas suteikia daugiausia jausmo, kad laikas buvo nugyventas prasmingai?
–Tų prasmingų akimirkų buvo nemažai. Per pirmąjį Sąjūdžio suvažiavimą iš visų mūsų liejosi džiaugsmas, skambėjo lietuviškos dainos. Žiūriu – du žydų tautybės sąjūdininkai tyli – lietuviškai nemoka dainuoti. Grįžęs į Šiaulius sukviečiau visus man žinomus žydų tautybės žmones ir pasiūliau įkurti Žydų kultūros draugiją. Atgimti turi visos tautos! Draugija tebegyvuoja! Pirmą kartą sukviečiau Šiauliuose tremtinius bei politinius kalinius ir įkūrėme Tremtinių klubą, kuris tebegyvuoja ir šiandien, išaugęs į galingą organizaciją. Sukviečiau Šiaulių žemaičius ir įkūrėme Žemaičių kultūros draugiją „Saulaukis“. Tebegyvuoja. Mano iniciatyva buvo išleisti „Žemaičio pasai“, kaip Žemaičių kultūros draugijos nario bilietai, Žemaitiški litai, kurie buvo apyvartoje uždarose mugėse ir dabar yra tapę numizmatine vertybe. Jie buvo išleisti tam, kad paskubinti jau nepriklausomos Lietuvos valdžią kuo greičiau pakeisti sovietinius rublius lietuviškais litais. Organizavau pirmąją Šiauliuose Lietuvos visuomenės ir kariuomenės dieną Vilniaus ir Rūdės gatvių sankryžoje, pirmąsias Laisvės dienos (rugpjūčio 31 d.) šventes. Visiškai ramiai priimu teiginį, jog sodo sodintojas dažnai pamirštamas, bet sodintojui visada išlieka džiaugsmas, jog tas sodas vis džiugina savo vaisiais naujas kartas...
–Jūsų karta patyrė laikotarpių, kai kantrybė, ištvermė ir gebėjimas nepasiduoti buvo būtini. Ko iš šios patirties galėtų pasimokyti šiandieninis, nuolat skubantis žmogus?
–Gebėjimas nepasiduoti yra pernelyg romantiška sąvoka. Visi mes esame ir pasidavę, ir atsilaikę. Aš nesu buvęs nei spaliukas, nei pionierius, nei komjaunuolis, nei sovietinis partinis. Bet esu buvęs kolaborantas. Aš buvau vyriausiuoju orkestrų dirigentu Žemaičių festivaliuose Plateliuose, kai sovietinė valdžia juos specialiai organizuodavo tam, kad tą dieną žmonės nevyktų į Žemaičių Kalvarijos atlaidus. Tačiau kai po kratų namuose KGB (!) man siūlė profesoriaus pareigas Šiaulių pedagoginiame institute su sąlyga, jeigu aš parašysiu viešą „buržuazinius nacionalistus“, t. y. laisvės siekiančius mano draugus, smerkiantį straipsnį, tai nei kiek neabejodamas atsisakiau. Prarastas darbas aukštojoje mokykloje ir viešai priklijuota „antitarybininko“ etiketė užgrūdino ir paskatino veikti net rizikuojant gyvybe...
Ko pasimokyti šiandienos skubančiam žmogui? Pasitikrinti tikslą į kurį skubama... Galima skubėti susikrauti daug pinigų ir pasiekti patį prabangiausią karstą! Ir galima kurti Lietuvą, vakarais pamąstant – kiek per praėjusią dieną pasikeitė tėvynė, jos visuomenė nuo mano žodžių, kūrybos, darbų, žmoniškųjų santykių... Ar tai liks kitose kartose?..
–Atsitraukus nuo darbų ir visuomeninių rūpesčių, kas šiandien Jums suteikia daugiausia džiaugsmo? Koks jūsų laisvalaikis?
–Vienas iš džiaugsmų – saulėlydžio grožis pajūryje! Nueinu juo vakarais po 5000 žingsnių ir stebiu kaip horizonto paveikslas nuolat kinta. Jį kuria pats nuostabiausias Dailininkas! Dar patinka glamonėtis su vandeniu Palangos baseine. Plaukdamas aš maloniai glostau vandenį, o jis mane... Taip ir nepajuntu jau nuplaukęs 300 metrų... Tie kurie plaukia skubėdami, to malonumo nepajaučia... O labiausiai patinka tauriosios Muzikos koncertai Kurhauze! Tikras garsas, be mikrofonų, puiki akustika! Kurhauzas ypatingas – tai ne Koncertų salė, kurioje dažnai nuo milžiniško garso nepadeda apsisaugoti net ausų kamštukai...
–Jeigu galėtumėte kreiptis į jaunuolį, kuris Lietuvą kurs po kelių dešimtmečių, ką norėtumėte jam pasakyti?
–Nesiekti lygintis su kompiuterio išmanumu, o būti Žmogumi! Svarbu suvokti tai kas yra laikina, ir kas išlieka tūkstantmečiais. Vertybės nesensta. Ar gali dabar papildyti Konfucijų, Imanuelį Kantą, Stasį Šalkauskį? Svarbu kurti Lietuvoje Kultūrą, kad būtų verta tą Lietuvą pasiaukojamai ginti! Be Kultūros negali veikti jokia įmonė, funkcionuoti valstybė, išlikti žmonija... Drąsus jaunuolis yra tas, kuris geriančių ar narkotikus vartojančių draugų būryje išdrįsta išlikti blaiviu! Stiprus yra ne tas, kuris pakelia didelius svorius, smūgiuoja dideliais kumščiais ar įmeta tuščią kamuolį į kiaurą krepšį, bet tas, šalia kurio silpnesniam būti yra saugu ir jauku. Tai jau yra brandžios asmenybės požymis. Jeigu to nebus suvokta, bus nauji karai, naikinantys kultūrą, ekonomiką ir žmoniškumą...
Ir dar. Dabartinis jaunimas neišvengiamai valdys Palangą, Lietuvą, spręs tarptautines problemas. Mes, Lietuvos Laisvės kovų dalyviai, demokratijos nesukūrėme, tik atvėrėme laisvę jai kurti. Taip kaip vieną kartą nusiprausęs visą gyvenimą švarus nebūsi, taip kuriamą demokratiją reikia nuolat valyti nuo jos apnašų. Nėra tokio melo kuriuo kas nors nepatikėtų! Svarbu, kad jaunimas jau dabar sugebėtų skirti galimų pasirinkimų pasekmes. Yra toks augalas žalčialunkis – išvaizdus, gražiai žydi, patraukliai kvepia, tačiau jo uogos labai nuodingos. O tų žalčialunkaičių ir Sosnovskio barščių Lietuvoje oi kaip veisiasi... Yra ir kitokių augalų, pavyzdžiui, rugys. Jis ne toks išvaizdus kaip žalčialunkis ar Sosnovskio barštis, bet sveikas, patikimas, daugelį šimtmečių patikimai maitinantis Lietuvos žmones. Tegu jaunimo pasirinkimu Lietuva ir jos piliečiai išlieka sveiki!
Nuotraukose:
„Man labai svarbi ta nuotrauka, kurioje aš vežu Mečislovą Jurevičių susitikti su Šv, Popiežiumi Jonu Pauliumi II Šiaulių Kryžių kalne. Ši Ričardo Dailidės nuotrauka, apkeliavo daug tarptautinių parodų“,- sako Kayzs Alminas.
Kazys Alminas. Asmeninio albumo nuotrauka
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentuodami portale www.palangostiltas.lt, gerbkite kitus diskusijos dalyvius. Draudžiama skelbti grasinimus, neapykantą kurstančius ar šmeižikiškus teiginius, viešinti kitų asmenų duomenis ir platinti reklamą. Redakcija turi teisę pašalinti netinkamus komentarus ir apriboti taisykles pažeidžiančių vartotojų galimybę komentuoti. Už komentaro turinį atsako jį paskelbęs asmuo.
Komentarų kol kas nėra.