Palangoje greitoji vasarą į iškvietimus vyko 2313 kartų: pagalbos prireikė ir 247 vaikams bei paaugliams

Per tris 2026 metų vasaros mėnesius greitosios medicinos pagalbos (GMP) brigados Palangoje į iškvietimus vyko 2313 kartų. Dažniausiai medikų pagalbos prireikė dėl lėtinių ligų paūmėjimų, traumų, sužalojimų ir širdies veiklos sutrikimų. Nors vasarą kurorte pagalbos poreikis išauga, palyginti su ankstesniais metais, iškvietimų skaičius mažėjo. „Ankstesniais metais rugpjūtį GMP pagalbos prireikdavo dažniau nei liepą, o šiemet šie mėnesiai buvo beveik vienodai intensyvūs,“ – Greitosios medicinos pagalbos tarnybos viešųjų ryšių specialistas Tomas Bagdonas sakė „Palangos tiltui.“

Pasak T. Bagdono, GMP darbo intensyvumas Palangoje vasarą glaudžiai susijęs su tuo, kiek žmonių tuo metu poilsiauja kurorte. Šiemet daugiausia iškvietimų sulaukta liepą, tačiau rugpjūčio skaičius nuo jos beveik nesiskyrė.

„Bendrai per tris šių metų vasaros mėnesius GMP Palangoje vyko 2313 kartų – birželį 687, liepą – 814, rugpjūtį – 812. Labiausiai iškvietimų dinamika susijusi su poilsiautojų skaičiaus kitimu kas mėnesį. Lyginant su ankstesniais metais, pastebimas nežymus, bet mažėjantis kvietimų skaičius – tokios tendencijos fiksuojamos ne tik Palangoje, tačiau ir visoje Lietuvoje. 2025 m. vasarą GMP Palangoje į kvietimus vyko 2342 kartus, dar metais anksčiau – 2700 kartų“, – teigė T. Bagdonas.

Šios vasaros statistikoje tarnybos atstovas išskyrė ir pasikeitusį iškvietimų pasiskirstymą. Ankstesniais metais rugpjūtį GMP pagalbos prireikdavo dažniau nei liepą, o šiemet šie mėnesiai buvo beveik vienodai intensyvūs.

„Šios vasaros kvietimų ypatumas – liepą ir rugpjūtį buvo bemaž vienodas kvietimų skaičius, apie 800, kai ankstesniais metais rugpjūtis visada lenkdavo liepą. Galima tik paspėlioti, kad galbūt šią vasarą liepą ir rugpjūtį gyventojai kitaip dėliojosi atostogų kalendorių?“ – svarstė pašnekovas.

Vasarą kurorte medikams tenka padėti tiek lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms, tiek patyrusiems įvairių traumų ar staiga pasijutusiems blogai. Iškvietimo priežastis ne visada būna iš karto aiški pačiam pacientui ar šalia esantiems artimiesiems.

„Dažniausiai GMP buvo kviečiama dėl lėtinių ligų paūmėjimų, įvairių traumų ir sužalojimų bei širdies veiklos sutrikimų. Taip pat pasitaiko iškvietimų dėl ūmiai pablogėjusios sveikatos būklės, kai žmogus pats ar jo artimieji negali įvertinti, kiek situacija yra rimta ir kokios medicinos pagalbos reikia“, – aiškino T. Bagdonas.

Tarp traumų dažnesni įvairūs griuvimai, sumušimai ir kiti sužalojimai. Dėl galimų širdies veiklos sutrikimų greitoji dažnai kviečiama pajutus krūtinės skausmą, dusulį, širdies ritmo sutrikimus ar kitus nerimą keliančius simptomus.

Tarnybos atstovas pabrėžė, kad vien pats GMP iškvietimas dar nereiškia, jog žmogaus gyvybei gresia pavojus. Atvykusių medikų užduotis – profesionaliai įvertinti situaciją ir nuspręsti, kokios pagalbos reikia.

„Svarbu suprasti, kad GMP iškvietimas nebūtinai reiškia gyvybei pavojingą būklę. Žmonės neretai kviečia greitąją pagalbą susidūrę su staigiais ar neįprastais simptomais, kurių negali tinkamai įvertinti. Todėl kiekvienu atveju GMP brigada įvertina paciento būklę ir sprendžia, kokia pagalba reikalinga bei kur ją tikslingiausia suteikti“, – sakė T. Bagdonas.

GMP brigadoms tenka reaguoti ir į itin skubius, sudėtingus iškvietimus. Tokiose situacijose nuo greito ir koordinuoto medikų darbo gali priklausyti žmogaus gyvybė.

Pasak pašnekovo, viena skaudžiausių pastarosios vasaros nelaimių įvyko jūroje, prie Palangos tilto.

„Vienas iš skaudesnių pastarosios vasaros atvejų – rugpjūčio 15 d. prie Palangos tilto įvykusi nelaimė, kai skendo šeima iš Lenkijos. Į įvykio vietą buvo iškviestos GMP brigados, kurios kartu su kitomis specialiosiomis tarnybomis teikė pagalbą nukentėjusiesiems. Deja, nepaisant suteiktos pagalbos ir medikų pastangų, nelaimė tragiškai baigėsi 17-mečio jaunuolio mirtimi“, – pasakojo T. Bagdonas.

Tokie iškvietimai GMP darbuotojams itin sudėtingi: per labai trumpą laiką reikia įvertinti nukentėjusiųjų būklę ir pradėti teikti būtiną pagalbą. Be to, dažnai vienu metu tenka padėti keliems žmonėms ir glaudžiai koordinuoti veiksmus su kitomis tarnybomis.

T. Bagdonas pažymėjo, kad ši nelaimė dar kartą primena, kaip greitai gali išsivystyti pavojinga situacija vandenyje. Todėl būtina laikytis saugaus elgesio taisyklių ir įvertinti savo bei artimųjų saugumą.

Vasaros sezonu Palangoje GMP pajėgos buvo sustiprintos, atsižvelgiant į išaugantį gyventojų ir miesto svečių skaičių. Taip siekta užtikrinti, kad intensyviausiu laikotarpiu medikai galėtų operatyviai reaguoti į iškvietimus ir prireikus vienu metu padėti daugiau pacientų.

Konkretaus tik vasaros sezonu dirbusių specialistų skaičiaus ir jų pareigybių tarnybos atstovas pateiktame atsakyme nenurodė. Tačiau jis akcentavo, kad pagalbos prieinamumas užtikrinamas pasitelkiant ne vien Palangoje dirbančius medikus.

„Svarbu pažymėti, kad pagalbos prieinamumas užtikrinamas ne tik Palangos padalinio pajėgomis. Prireikus papildomai pasitelkiamos Klaipėdos, Kretingos ir kitų aplinkinių rajonų laisvos GMP brigados. Toks pajėgų pasitelkimas leidžia lanksčiai reaguoti į išaugusį iškvietimų skaičių ar sudėtingesnes situacijas ir užtikrinti nepertraukiamą GMP paslaugų teikimą“, – teigė T. Bagdonas.

Atskirą vasaros iškvietimų dalį sudarė pagalba vaikams ir paaugliams. Medikams teko reaguoti į jų patirtas traumas, nelaimingus atsitikimus ir staigius sveikatos sutrikimus.

„2026 m. vasaros laikotarpiu GMP buvo kviesta suteikti pagalbą 247 vaikams ir paaugliams iki 18 metų. Kiekvienas iškvietimas vaikui yra vertinamas individualiai, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę ir situacijos aplinkybes. GMP brigadų užduotis tokiais atvejais – kuo skubiau įvertinti vaiko būklę, suteikti reikalingą medicinos pagalbą ir, kai būtina, užtikrinti saugų jo transportavimą į gydymo įstaigą“, – aiškino tarnybos atstovas.

Pasak T. Bagdono, vaikų ir paauglių sveikatos sutrikimų aplinkybės vasarą būna įvairios. Todėl suaugusiųjų dėmesys ir laiku priimtas sprendimas kreiptis pagalbos yra itin reikšmingi.

„Vasaros metu vaikų ir paauglių sveikatos sutrikimai susiję su įvairiomis aplinkybėmis – traumomis, nelaimingais atsitikimais, staigiais sveikatos sutrikimais ar kitomis ūmiomis būklėmis. Ypač svarbu, kad vaikų atveju tėvai ar kiti juos prižiūrintys suaugusieji, pastebėję nerimą keliančius simptomus ar įvykus nelaimei, nedelstų kreiptis pagalbos“, – pabrėžė T. Bagdonas.