Kurorto kaštonus naikina kaštoninės keršakandės

Nors visi medžiai kurorte dar puošiasi žaluma, tuo negali pasigirti kaštonai. Jų lapai jau buvo parudę vasaros metu. Kas nutiko Palangos kaštonams? Ar kaštonai „serga“ tik kurorte? Kaip teigė Aplinkos apsaugos ministerijos biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius, kaštonus dar prieš kelis metus užpuolė kaštoninės keršakandės. „Šie mikro drugiai mūsų krašte yra atsiradę neseniai, todėl dar aiškinamasi, kaip tinkamai su jais susidoroti ir padėti kaštonams išlikti“, - kalbėjo S. Paltanavičius.

Apsaugoti kaštonus nuo drugių – du būdai?

Anot biologo, kaštonas į Lietuvą buvo įvežtas iš Balkanų, apželdinimo tikslams, todėl jų taip gausu parkuose ar pakelėse. Palangoje šių medžių taip pat yra daug, todėl valdžia turės tinkamai reaguoti, kad kaštonai kurorte neišnyktų. „Mes jau esame visiems pranešę apie šią kaštonų „ligą“, todėl kiekvienos savivaldybės reikalas bus juos išsaugoti“, - kalbėjo S. Paltanavičius.

Anot jo, norint apsaugoti kaštonus nuo šių mikro drugių yra du tinkami būdai. Pirmasis – kaštonams naudoti preparatus, kurie kainuoja nuo 20 iki 40 eurų vienam medžiui. Augalininkystės tarnyba reglamentuoja, koks preparatas kokiai rūšiai yra skirtas. Tačiau pasak Valstybinės augalininkystės tarnybos prie ŽŪM augalų apsaugos produktų registracijos skyriaus vedėjo Jono Grigaliūno, specialiai kaštonui nėra įregistruotas joks preparatas. „Galima daryti tyrimus apie kaštonus užpuolusio vabzdžio vystimąsi ir bandyti pritaikyti kitą panašų preparatą kaštonams nupurkšti, tačiau neaišku, ar jis veiks“, - kalbėjo J. Grigaliūnas.

Kitas būdas išsaugoti kaštonus būtų deginimas kaštonų lapų, kad susinaikintų keršakandės lėliukės. „Kaštonų lapų deginimas turėtų vykti ne anksčiau kaip gegužės mėnesį, nes lėliukės žiemoja iki pavasario ir tada būtų tinkamiausias metas lapus sudeginti. Jie turi būti sudedami į maišus ir išvežami deginti“, - informavo aplinkos apsaugos ministerijos biologinės įvairovės skyriaus vedėjas S. Paltanavičius.

Keršakandė Lietuvoje atsirado 2002 metais, o nuo 2005 metų masiškai pradėjo plisti Kaune, Vilniuje. „Dabar ji praktiškai apėmė visą   Lietuvą“, – anksčiau žiniasklaidai teigė dr. Povilas Ivinskis, Vilniaus universiteto (VU) Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vedėjas.

Meras kalba apie apklausą

„Manau, kad aplinkos ministerija turėtų informuoti kiekvieną savivaldybę, kaip naikinti šiuos kenkėjus. Jie teigia, kad reikia deginti, tačiau juk negalima lapų deginti bet kur, reikia susitarimo ir su kitomis instancijomis. Nes už deginimus galima susilaukti ir baudų“, - kalbėjo Palangos miesto savivaldybės komunalinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Vizgirdas.

Palangos miesto meras Vytautas Stalmokas mano, kad reiktų padaryti apklausą, kuria būtų aiškinamasi, ar žmonės bei aplinkinės savivaldybės prisidėtų prie lapų deginimo. „Jei iš tiesų kaštonai gali išnykti, tai, žinoma, imsimės reikalingų priemonių, bet norėtumėme gauti specialistų patarimų, kaip tai daryti“, - kalbėjo Palangos meras.

Kaip sakė S. Paltanavičius, kad išgelbėtumėm kaštonus nuo kenkėjų yra ne vienų metų darbas. „Kiekvieną pavasarį reiktų deginti kaštonų lapus, tačiau tai turėtų apsiimti ne viena savivaldybė, o visos. Nes jeigu Palanga degins, o Kretinga – ne, tuomet galimas atvejis, jog deginimas bus bevertis, nes mikro drugiai gali skraidyti nuo vieno medžio ant kito. Todėl ši problema turi būti aktuali visai Lietuvai“, - pasakojo S. Paltanavičius.

Laukiama nurodymų

V. Vizgirdo manymu, aplinkos apsaugos ministerija turėtų imtis rimtesnių priemonių informuojant savivaldybes apie šią problemą. „Jei būtų išsiųstas raštiškas patvirtinimas, jog kaštonai tikrai gali išnykti ir savivaldybės būtų įpareigotos deginti kaštonų lapus, tuomet visi tai ir darytų, tačiau, kai nėra tikslių nurodymų, niekas nieko ir nedaro“, - kalbėjo Palangos miesto savivaldybės komunalinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas V. Vizgirdas

Pasak mokslininkų, jei nebus imtasi jokių priemonių, kaštonai Lietuvoje po kelerių metų gali visai išnykti.