Medžius tausojanti Palangos architektūra – pasaulinėje Venecijos bienalėje

Ateinančių metų pasaulinio garso Venecijos architektūros bienalėje Lietuvos paviljone planuojami pristatyti net trys Palangos architektūros pavyzdžiai, iliustruojantys gamtos ir architektūrinių sprendimų dermę. Iš viso į Veneciją kitąmet keliautų apie dešimt pasakojimų apie kitokią, tausojančią Lietuvos architektūrą ir žmogaus kruopštų požiūrį į aplinką, o būtent – į užstatyti numatomoje teritorijoje augančius medžius. 

Apie tai šiandien pranešė Savivaldybėje apsilankęs Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas, architektas Gintaras Balčytis. Būtent šios Sąjungos parengtas projektas „Medžių architektūra: iš vietos šaknų virsta“ dalyvavo Lietuvos kultūros tarybos konkurse „Nacionalinis paviljonas Venecijos architektūros bienalėje“ ir buvo pripažintas laimėtoju.

Kaip pasakojo svečias, projektą rengusiems architektams idėją, apie ką kalbėti pasaulinėje parodoje, padiktavo sukrečiantis vandalizmo ir nepagarbos aplinkai atvejis, kai Vilniuje nekilnojamojo turto vystytojai nukirto ir sunaikino statybvietės teritorijoje augusį šimtametį ąžuolą.

Ar galima su gamta ir augančiu medžiu elgtis kitaip?

Būtent todėl Venecijos plenerui rengiamas ir nacionaliniame Lietuvos paviljone būsiąs pristatytas sumanymas pasakos ir akcentuos išskirtinį architektūros bei gamtos santykį  kaip gerąją architektūros praktiką, ypač globalinio klimato atšilimo fone, kai būtent medžiai atlieka ir atliks vieną iš klimato vėsinimo funkcijų.

Ekspozicijos Venecijoje pagrindą sudarys dešimt originalių praėjusio, esamo ir būsimo laikotarpio Lietuvos architektūros kūrinių, kurių idėja grindžiama augančių medžių ir architektūros derme ar kaimynyste. Net trys šios idėjos pavyzdžiai pasakos apie Palangą. 

Pasaulinei parodai jos autoriai atrinko mūsų parodų paviljoną „Kupeta“, Vasaros skaityklą ir poilsio namus „Žilvinas“.

1968 metais architekto A.Čepio suprojektuota „Kupeta“ – puikus pavyzdys, kaip buvo atsižvelgta į paviljono atsiradimo vietoje augusius medžius ir jie buvo išsaugoti, sutalpinant pušis pastato vidiniame kieme.

To paties architekto suprojektuota Vasaros skaitykla  – išskirtinės estetikos pavyzdys, pajūrio bangas simbolizuojančios statinio formos ir įgyvendintas architektūrinis sumanymas brandžius kurorto medžius įtalpinti į patį pastatą.

Trečiasis pavyzdys iš Palangos – buvę poilsio namai, o dabar viešbutis „Žilvinas“, kurio architektas A.Lėckas  pačius pastatus pavertė savotiškais medžiais miške, o pagrindinė statinių dalis yra pakelta virš žemės ir tarsi užkelta ant kamieno.

Bienalėje bus pristatyti visų objektų maketai, kurie bus tik 100 kartų sumažintos statinių kopijos. Taip pat apie atrinktus architektūros pavyzdžius bei Lietuvos vietoves, kur yra šie pastatai, bus parengta vaizdinė ir garsinė medžiaga, specialūs pasakojimai.  Tad Palanga ateinančiais metais turėtų būti pristatyta ir garsiojoje Venecijoje, kur vykstančias meno ir architektūros bienalės sulaukia išskirtinio viso pasaulio kūrėjų ir įspūdingų čia apsilankiusių turistų srautų.

Džiugu, kad gražūs Palangos architektūros pavyzdžiai bus matomi garsiajame Italijos mieste ant vandens. Liūdina, kad šiuolaikiai kai, kurie nekilnojamojo turto vystytojai kaimynystėje augančius medžius vertina mažiau, nei galimus išspausti kvadratinius metrus.