Lietuvos pajūris greitai primins „Gelbėtojų“ serialą

Klaipėda ir kiti Lietuvos pajūrio kurortai ruošiasi didžiajam vasaros paplūdimių sezono startui. Kol laukiama, kada gi pagaliau termometro stulpeliai pasieks tokią ribą, kai paplūdimiai bus nugulti poilsiautojų, pagrindinių mūsų šalies pajūrio kurortų gelbėtojų vadai rikiuoja savo kariaunas. Šiemet gelbėtojų atrankos primena ne tik „Gelbėtojų“ serialą, bet ir tam tikrą strategiją: kurortai konkuruoja dėl geriausių plaukikų siūlydami didesnius atlyginimus, priedus, nemokamą nakvynę, moderniausią techniką ir kitas privilegijas.

Tiek Klaipėdos, tiek Neringos, tiek Palangos ir Šventosios gelbėtojų vadovams pastarosios dienos – itin karštos ir įtemptos: vyksta gelbėtojų atrankos, mokymai, ruošiama technika, reikalinga poilsiui infrastruktūra, paplūdimiai pritaikomi ir neįgaliųjų poreikiams.

Kiek daugiau nei po savaitės minėtuose paplūdimių ruožuose jau budės per 130 gelbėtojų.

Įdomu ir tai, kad pajūryje gelbėtojais dirbti šiemet nori ne tik būrys vietinių žinomų plaukikų, bet ir Kauno, Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių ir Druskininkų įvairiose plaukimo varžybose dalyvaujantys atstovai.

Klaipėdoje organizuoti atrankas ir surinkti gelbėtojus vasaros sezonui nėra didelio vargo, tačiau Neringos ir Palangos atstovams gelbėtojų atrankas šįkart teko organizuoti Kaune.

Norint į pajūrį pritraukti kitų miestų atstovus, gelbėtojų vadovams tenka pasitelkti ir motyvacines sistemas: padėti rasti pigesnę nakvynę ar net nemokamą apgyvendinimą, susitarti dėl nuolaidų maitinimo įstaigose bei sporto klubuose, skatinti ir prie algos skiriamais priedais.

Palangiškiai – pirmieji 

Palangoje oficialiai gelbėtojų sezonas jau prasidėjo gegužės 15 dieną.

„Jau dirba Palangos centrinė gelbėtojų stotis. Būtent mūsų trumpasis telefono numeris 1509 reaguoja į iškvietimus visą parą. O nuo birželio 1 dienos dirbs devyniolika postų Palangos ir Šventosios paplūdimiuose“, – pasakojo Palangos gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas.

Anot jo, tiek Palangos, tiek Šventosios paplūdimiuose vasaros sezono metu – nuo birželio 1 ir rugsėjo 15 dienos – budės apie 48–50 gelbėtojų:

„Aš visada sakau: nė vienas, net geriausias plaukikas, neaplenkia vandens motociklo, nė vienas bėgikas neaplenkia keturračio ar džipo. Technika – labai svarbu, kartais ir kelios sutaupytos sekundės gali padėti išgelbėti žmogaus gyvybę.“

„Į vieną vietą pretendavo vidutiniškai du kandidatai. Iš 150 norinčiųjų po griežtos atrankos Kaune liko 78 geriausieji. Iš jų dar vyks atranka. Reikia suprasti ir tai, kad visada išlaikomas rezervas – tam atvejui, jei kas susirgtų ar prireiktų poilsio dienų.

Baseine kandidatai turėjo įrodyti, kad vandenyje jaučiasi kaip žuvys. Buvo normatyvas: plaukti kuo greičiau 50 metrų, panėrimas, svorio ištraukimas. Svarbiausia – loginis mąstymas, reagavimas į situaciją, stebėjimas ir pirmoji pagalba“, – pabrėžė J. Pirožnikas.

Viena didžiausių motyvacijų siekiant šiemet Palangoje pritraukti gerus plaukikus, anot J. Pirožniko, – solidus atlyginimas, kuris pranoksta ne tik Klaipėdos, bet ir Neringos gelbėtojų atlyginimą.

„Siūlome nemažą atlyginimą. „Ant popieriaus“ – 1458 eurai. Dauguma gelbėtojų – studentai. Pagrindas – 18–21 metų amžiaus. Jaunimui, kuriam neretai tai būna pirmasis gyvenimo darbas, – užtenka. Dauguma – patenkinti.

Turime ir keletą vyresnių vyrų. Tarp pusšimčio vyrų šiemet darbuosis ir šešios merginos, kurios nebūtinai bus priskirtos tik moterų paplūdimiui“, – pasakojo J. Pirožnikas.

Kovoja su „Facebook“ peržiūromis 

Palangos gelbėtojai gali pasigirti solidžiu technikos arsenalu.

„Turime 7 visureigius, 8 keturračius bei 8 vandens motociklus. Rengiant gelbėtojų atrankas tarp prioritetų buvo ir tai, kad būsimasis gelbėtojas turėtų B kategorijos vairavimo teises, kad mokėtų vairuoti keturratį.

Aš visada sakau: nė vienas, net geriausias plaukikas, neaplenkia vandens motociklo, nė vienas bėgikas neaplenkia keturračio ar džipo. Technika – labai svarbu, kartais ir kelios sutaupytos sekundės gali padėti išgelbėti žmogaus gyvybę“, – sakė J. Pirožnikas.

Anot jo, moderni technika reikalauja ir didelės atsakomybės. J. Pirožnikas pripažįsta, kad dirbant su jaunimu (dauguma gelbėtojų – studentai) tenka taikyti griežtą discipliną. Viena iš pagrindinių problemų – išmanieji telefonai.

„Pas mus tokia tvarka: prasidėjo darbas, ateina, pasirašo, gauna inventorių ir savo telefoną turi palikti. Deja, senbuviai gelbėtojai kartais bando gudrauti – atneša seną, neveikiantį aparatą, o savo „paslapčia“ nusineša į postą, kad galėtų leisti laiką socialiniuose tinkluose. Jei tokį pagauname – jis iškart praranda priedus prie algos. Budrumas paplūdimyje negali būti mainomas į „Facebook“ peržiūras“, – griežtai nukirto J. Pirožnikas.

Palangos gelbėtojai aktyvųjį budėjimo sezoną tęs iki pat rugpjūčio 31-osios, o centrinė stotis lankytojų saugumu rūpinsis iki rugsėjo vidurio.

Klaipėda išlaiko branduolį 

Klaipėdos gelbėtojai paplūdimiuose budėti pradės nuo birželio 1 dienos ir jų darbas tradiciškai tęsis iki rugsėjo 15 dienos.

„Mums sezonui reikia 50 gelbėtojų, bet jau dabar turime atrinkę 60, tarp kurių – ir 14 metų patirtį sukaupę veteranai. Rezervas būtinas, nes visada kas nors atkrinta – randa kitą darbą ar pasikeičia planai.

Birželio 1-ąją startuojame septyniuose pagrindiniuose postuose Melnragėje, Giruliuose, Centriniame paplūdimyje, Smiltynėje, vėliau dar vienas postas prisidės birželio viduryje Pirmojoje Melnragėje“, – „Vakarų ekspresui“ sakė Klaipėdos paplūdimių gelbėtojams vadovaujantis Aleksandras Siakki.

Nors „popierinis“ atlyginimas Klaipėdoje kiek kuklesnis nei pas kaimynus palangiškius, motyvacija ir techninis arsenalas niekuo nenusileidžia.

Kalbėdamas apie finansus, Klaipėdos gelbėtojų vadas išlieka konkretus. Nors uždirbtos sumos priklauso nuo pareigų, bazinis užmokestis visiems naujokams yra vienodas.

„Atlyginimas „ant popieriaus“ – 1350 eurų. Nesvarbu, ar tu dirbi dešimt metų, ar pirmus – gelbėtojui užmokestis tas pats. Tik vyriausieji gelbėtojai gauna šiek tiek daugiau. Palanga siūlo šiek tiek daugiau nei mes, bet mes turime savo pranašumų“, – sako tarnybos vadovas.

Šiemet gelbėtojais Klaipėdos paplūdimiuose panoro dirbti „legionieriai“ iš Šiaulių, Kauno ir net Vilniaus. Jiems suteikiamas bendrabutis, o pati tarnyba pasirūpina visaverčiu paruošimu.

A. Siakki džiaugiasi, kad pavyksta išlaikyti komandos branduolį.

„Apie 60 proc. pas mus – senbuviai. Turime gelbėtoją, kuris dirba jau keturiolika metų. Tai žmonės, kurie žino kiekvieną duobę ir kiekvieną srovę. Naujokų – apie 40 proc., bet po mūsų kursų baseine ir paplūdimyje jie greitai įsilieja į ritmą.“

Įsigijo specialią priekabą 

Šiemet Klaipėdos gelbėtojai į paplūdimius išvažiuos ne tik su tradiciniais vandens motociklais, bet ir su naujove, skirta nukentėjusiųjų transportavimui smėliu.

„Turime 4 vandens motociklus ir 4 keturračius. Šią vasarą įsigijome specialią priekabą nukentėjusiųjų transportavimui krantu. Jei žmogui pasidaro bloga ar jis susižaloja ten, kur sunku privažiuoti, paguldome į priekabą ir saugiai nugabename iki greitosios pagalbos“, – techninius sprendimus vardija A. Siakki.

Anot Klaipėdos gelbėtojų vadovo, baseinų bumas Klaipėdoje padarė savo – gelbėtojų fizinis pasirengimas pastaraisiais metais pastebimai šoktelėjo. A. Siakki pabrėžia, kad į gelbėtojų tarnybą nepateks tas, kuris vandenyje jaučiasi netvirtai.

„Norint tapti gelbėtoju, reikia 50 metrų nuplaukti greičiau nei per 45 sekundes, o 200 metrų – greičiau nei per 5 minutes. Taip pat privaloma panerti ir nuplaukti 20 metrų po vandeniu. Šiemet ateina tikrai geri plaukikai, profesionalai“, – džiaugiasi A. Siakki.

Klaipėdos gelbėtojai – ne tik paplūdimių sargai, bet ir išties aukšto lygio sportininkai. Pernai Europos čempionate tarp 22 šalių jie užėmė garbingą 13-ąją vietą, o šiemet ambicijos – dar didesnės.

„Lapkričio pabaigoje Pietų Afrikos Respublikoje vyks pasaulio gelbėtojų čempionatas. Planuojame ten dalyvauti, dabar intensyviai ieškome rėmėjų. Tai ne tik plaukimas – ten ir transportavimas, ir darbas su manekenais, ir kliūčių ruožai. Tai prestižas visai šaliai“, – planais dalijosi A. Siakki.

Atnaujinama infrastruktūra 

Kol termometrų stulpeliai dar tik bando stiebtis aukštyn, Klaipėdos pajūryje jau aidi plaktukai ir burzgia technika.

„Klaipėdos paplūdimių“ direktorius Žigintas Narmontas neslepia – šis sezonas uostamiesčio poilsiautojams bus kitoks. Naujos spalvos, modernūs gelbėtojų postai ir dar daugiau dėmesio tiems, kuriems jūra iki šiol buvo sunkiai pasiekiama.

Vaikščiodami Melnragės ar Girulių smėliu, šiemet išvysite atsinaujinusį vaizdą. Persirengimo kabinos ne tik perdažytos – jos tapo ryškesnės ir lengviau pastebimos. Tačiau didžiausia naujiena – gelbėtojų postai, kurie dabar primena modernius namelius ant kojų.

„Pakeitėme persirengimo kabinų spalvą, jas jau baigiam išdėlioti. Jau anksčiau atnaujinome ir medinius pėsčiųjų takus. Taip pat pagaminome naujus gelbėtojų postus – tokius pakeltus nuo smėlio, pusantro du metrus į viršų. Tai bus kaip nameliai, iškelti virš paplūdimio, kad gelbėtojams atsivertų geresnė panorama“, – pasakoja Ž. Narmontas.

Tokie postai jau stovi Pirmojoje Melnragėje, Centriniame paplūdimyje bei Giruliuose. Be to, kapitalinis remontas pasiekė ir pagrindinę gelbėtojų stotį Antrojoje Melnragėje.

„Atnaujiname fasadą, stogą perdengiame, viduje pasitvarkysime, nes būklė jau buvo prasta“, – kalbėjo Ž. Narmontas.

Anot jo, Klaipėda tęsia ambicingą planą – padaryti pajūrį prieinamą kiekvienam. Šiemet mobilių takų tinklas, skirtas asmenims, turintiems negalią, ar tėvams su vežimėliais, bus dar platesnis.

„Mobilūs takai bus nutiesti visuose pagrindiniuose mūsų pliažuose. Tai tokie guminiai-plastikiniai rulonai, kuriuos išvyniojus galima patogiai privažiuoti nuo persirengimo kabinų iki pat vandens. Pernai tai buvo naujovė Centriniame paplūdimyje, o šiemet tai bus standartas visose pagrindinėse prieigose“, – aiškino direktorius.

Saugumui didinti pasitelkiamos ne tik gelbėtojų pajėgos, bet ir papildomi ženklai.

„Ant smėlio bus papildomos raudonos vėliavos, kai maudytis bus pavojinga. Jos stovės ne tik prie postų, bet ir visame paplūdimio ruože, kad žmonės geriau matytų perspėjimus. Pernai Klaipėdos gelbėtojai iš mirties nagų ištraukė 22 žmones, užpernai – 23.

Beveik 99 proc. skendimų įvyksta ten, kur stovi ženklas „Maudytis draudžiama“. Žmonės tiesiog nepaiso įspėjimų, lipa į vandenį prie duobių, todėl šiemet būsime dar griežtesni. Tikimės, kad tai padės išvengti nelaimių“, – viliasi Ž. Narmontas.

Talkina ir ugniagesių savanorystė 

Neringos paplūdimių gelbėtojai taip pat intensyviai ruošiasi artėjančiam poilsiautojų antplūdžiui. Gelbėtojų sezonas Neringos paplūdimiuose šiemet prasidės birželio 6-ąją.

„Iš viso mums reikia apie 32–34 žmonių visai Neringai. Rengėme atrankas ir Vilniuje, ir Kaune. Neringiškių gelbėtojų turime apie dešimt, tad pagrindas – atvykstantys iš kitų miestų: Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Pakruojo“, – skaičius vardijo Neringos gelbėtojų vadovas Gintaras Kuprys.

Pasak jo, jaunimą vilioja galimybė vasarą praleisti prestižiniame kurorte. Tarnyba pasirūpina ir gelbėtojų buitimi – atvykstantiems suteikiamas nemokamas apgyvendinimas.

„Atlyginimas yra kažkur apie 1400 eurų „ant popieriaus“. Žinoma, visada norėtųsi didesnio, bet pas mus žmonės važiuoja ir dėl pačios Neringos, dėl pareigos jausmo. Turime partnerystę su ugniagesių mokykla – jų savanoriai pas mus atlieka praktiką, dirba Nidos centrinėje stotyje, o vėliau savanoriauja.

Tai puiki pagalba, nes jie jau ateina su plaukimo įgūdžiais ir fiziniu pasirengimu“, – pasakojo G. Kuprys.

Jis įspėja, kad ramiausia paprastai būna birželį, o didžiausi iššūkiai prasideda įšilus vandeniui.

„Liepa ir rugpjūtis – pats darbymetis. Atšyla vanduo, pakyla bangos, atsiranda stiprios srovės, o ir žmonių srautas pasiekia piką. Tada gelbėtojai dirba maksimaliu pajėgumu“, – pabrėžė Neringos gelbėtojų vadas.

G. Kuprys džiaugiasi, kad į Neringos paplūdimius grįžta nemažai senbuvių, o tai palengvina pasiruošimą sezonui.

Nepaisant viso pasirengimo ir daugybės saugumo priemonių, paplūdimio gelbėtojai įspėja poilsiautojus: kiekvieno gyvybė pirmiausia priklauso nuo jų pačių požiūrio ir atsakomybės jausmo.

Paulius Matulevičius 

"Vakarų ekspresas"