Palangai – pensininkų miesto ateitis

Palangos gyventojai sensta ir jų gerokai mažėja. Tokį nerimą keliantį faktą atskleidė neseniai paskelbti Lietuvos statistikos departamento duomenys.
Užpernai atlikto šalies visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, 2012 metų pradžioje Palangoje gyveno 15 tūkstančių 538 žmonės. Tai yra 233 žmonėmis mažiau nei 2011 metų pradžioje. Regis, toks vos pusantro procento gyventojų nubyrėjimas nėra reikšmingas.
Tačiau, Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius 8 metus Palangoje gyventojų sumažėjo beveik 1200. Kai vos keliolika tūkstančių gyventojų skaičiuojančiame mieste per palyginti neilgą laiką išnyksta daugiau nei vienas tūkstantis žmonių – kurortui nieko gero nežadanti žinia.
Jei Palanga tokia pačia sparta nyks ir ateityje, turint galvoje vis didėjančius emigracijos mastus, po kokių 20 metų neturėsime nė 10 tūkstančių gyventojų, o mūsų savivaldybės taryba nuo dabar turimo 21 nario privalės sumažėti iki 17 politikų.
Kad tokia mūsų miesto perspektyva ne iš piršto laužta, įrodo kitų statistinių duomenų analizė. Praėjusių metų pradžioje Palangoje gyveno 2136 vaikai iki 14 metų. Tuo tarpu 60 metų ir vyresnio amžiaus žmonių turėjome beveik du kartus daugiau – 4159.
Maža to, per 8 paskutinius metus vaikų skaičius sumažėjo daugiau nei 3 procentais, o vyresnio amžiaus žmonių padaugėjo net 6,2 proc. Tai reiškia, kad ateityje Palangos gyventojų mirtingumas, kuris iki šiol ir taip yra gerokai didesnis nei gimstamumas, dar labiau didės.
Nuo 2005 iki 2011 metų Palangoje mirė 233 žmonėmis daugiau nei gimė, o iš miesto kitur gyventi išvyko 604 palangiškiais daugiau nei per tą patį laikotarpį atvyko gyventi į kurortą. Juo labiau, kad į Palangą gyventi atvyksta daugiau vyresnio amžiaus žmonių, o išvyksta darbingi žmonės. Dėl šios priežasties mieste mažėja gyventojų nuo 15 iki 59 metų.
Miesto savivaldybė šiuos grėsmingus skaičius ginčija. Štai, Civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, praėjusių metų pradžioje kartu su prie savivaldybės prisiregistravusiais nuolatinio būsto neturinčiais asmenimis Palangoje savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę 17 tūkst. 842 žmonės.
Iš kur toks didžiulis 2034 žmonių skirtumas palyginti su oficialia statistika? Statistikos departamentas įrodinėja, kad jų turimas Palangos gyventojų skaičius yra realus. Jis paremtas visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, tikslintas su „Sodros“, mokesčių inspekcijos, sveikatos priežiūros įstaigų duomenų bazėmis.
Anot statistikos specialistų, surašymo metu nemažai Palangoje aptiktų asmenų tvirtino, kad jie realiai gyvena kitose savivaldybėse. Kurorte savo gyvenamąją vietą yra deklaravę ir dirbti į užsienį išvykę palangiškiai, kurių paskutiniais metais yra daug. Neužmirškime ir į aukštąsias mokyklas įstojusių abiturientų, kurie lieka prisiregistravę tėvų namuose, tačiau savo mieste nebegyvena ir ateityje čia nebesugrįš. Dėl įvairių priežasčių Palangoje gyvenamąją vietą yra deklaravę kurorte būstą poilsiui įsigiję kitų miestų gyventojai.
Tad labiau tikėtini yra Statistikos departamento pateikti duomenys. Juo labiau, kad jiems, o ne formaliai gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų skaičiui paskutiniu metu pirmenybę ima teikti ir šalies Vyriausybė. Štai, neseniai visu rimtumu iškilo ginčas ar Panevėžį galima laikyti 100 tūkst. gyventojų turinčiu didmiesčiu, kuriam priklausytų kiek kitokios biudžeto formavimo taisyklės. Aukštaitijos sostinėje gyvenamąją vietą yra deklaravę apie 105 tūkst. žmonių, tačiau Statistikos departamento duomenimis, realiai čia gyvena vos 98 tūkstančiai.
Kokiais skaičiais betikėtume, akivaizdu, kad Palangos gyventojų sparčiai mažėja.
Kodėl Palangoje neužsilaiko gabus jaunimas, kodėl vos tik baigę vidurines mokyklas palangiškiai dumia iš čia kur akys mato? Mieste lieka tik aptarnavimo sferoje darbą radę, ar niekur nepritapę, jokių perspektyvų neturintys jaunuoliai, kurie be darbo ir sėdi šiokias tokias pajamas turintiems tėvams ant sprando. Geriausiu atveju tokie Palangoje užsilikę vakarykščiai abiturientai laimės (t.y. darbo, pragyvenimo) ieško užsienyje. Blogiausiu – apsivogę papildo kalėjimų gyventojų gretas.
Kad kurortas netaptų pensininkų miestu, kad gimtame mieste ilgiau išsilaikytų gabus jaunimas būtina kuo skubiau mąstyti apie Klaipėdos universiteto ar kitų šalies aukštųjų mokyklų fakultetų steigimą Palangoje. Reikia skatinti prestižinių darbo vietų kūrimąsi, kurios į mūsų miestą viliotų gabius ir protingus žmones. Tai bus įmanoma tik tuomet, kai mūsų mieste atsiras mokslinių tyrimų centrų filialai, aukštų technologijų reikalaujančios įmonės.
Tai įgyvendinti galima. Kodėl Klaipėdos universitetui negalėtume atiduoti uždarytos vidurinės mokyklos pastatą prie Rąžės upės? Jame įsikurtų koks nors universiteto fakultetas, o dalis patalpų galėtų būti skiriama studentų bendrabučiui. Mieste atsiradęs akademinio jaunimo būrys iš karto pajaunintų kurorto veidą.
Valdžios užmiršti pažadai buvusioje kariškių bazės teritorijoje priešais oro uostą atlikti detalųjį planą, šioje vietoje numatantį lengvosios pramonės ir ekologiškos gamybos įmones. Joms leidus statyti žinybinius butus į Palangą dirbti ir gyventi atvažiuotų būrys specialistų, kurie papildytų iki šiol mieste esantį menką inteligentijos sluoksnį. Kartu didėtų ir Palangos gyventojų skaičius.
Nedarant šių žingsnių, miesto valdžiai ateitį vertinant tik rinkimų kadencijų laikotarpiais, Palanga ilgainiui virs į didelę pensininkų koloniją ar taps panaši į Bulgarijos kurortinius miestelius, kurie žiemai yra uždaromi.