Gyventojai jau gali pasitikrinti būsimas NT mokestines vertes

Butų, gyvenamųjų namų ir kitų statinių savininkai jau gali sužinoti būsimas savo valdomo nekilnojamojo turto (NT) mokestines vertes. Masinį visos šalies nekilnojamojo turto (NT) vertinimą atlikęs Registrų centras atkreipia dėmesį, kad nuo kitų metų įsigaliosiančios naujos statinių mokestinės vertės bus aktualios mokant NT mokestį už 2026 ir vėlesnius metus, tačiau mokant mokestį už 2025 m. dar bus naudojamos senosios mokestinės vertės.

„Registrų centras kasmet atlieka masinį visos šalies NT vertinimą ir nustato statinių bei žemės sklypų vidutines rinkos vertes. Pagal šiuo metu galiojančias tvarkas šios vertės kas penkerius metus būdavo prilyginamos mokestinėms vertėms ir naudojamos mokesčiams apskaičiuoti. – kalba Registrų centro Registrų tvarkymo direktorius Kazys Maksvytis. – Nuo kitų metų sausio 1 d. įsigalios naujos statinių – butų, gyvenamųjų namų ir kitų – mokestinės vertės, kurias gyventojai jau dabar gali pasitikrinti Registrų centro interneto svetainėje“.

Registrų centro interneto svetainėje adresu  www.registrucentras.lt/masvert/paieska-un kiekvienas norintis jau gali pamatyti statinių mokestines vertes – tiek šiuo metu galiojančias, tiek būsimas. Paskutinį kartą statinių mokestinės vertės keitėsi 2021 metų sausio 1 d.

„Šiuo metu galiojančios statinių mokestinės vertės  gyventojams dar bus aktualios šių metų pabaigoje, kai Valstybinei mokesčių inspekcijai reikės teikti deklaracijas už šiuos metus. Būsimos statinių mokestinės vertės bus reikalingos mokant NT mokesčius ateityje“, – akcentuoja K. Maksvytis ir primena, kad pagal įsigaliosiančius įstatymo pakeitimus statinių mokestinės vertės keisis nebe kas penkerius metus, o kas trejus.

Patikrinti savo turimo NT mokestinę vertę galima specialioje aplikacijoje Registrų centro svetainėje – paieškai reikalingas NT objekto unikalus numeris, kurį nesunkiai galima sužinoti atlikus NT objekto paiešką  pagal adresą.

Kaip keitėsi mokestinės vertės?

Registrų centro vertintojai, atlikę visos šalies NT masinį vertinimą, iš viso įvertino 6,3 mln. NT objektų, kurių preliminari vidutinė vertė siekia 196 mlrd. eurų. Iš jų tik statinių įvertinta 3,7 mln. objektų, jų bendra vidutinė rinkos vertė siekia 147 mlrd. eurų. Palyginti su ankstesniu mokestiniu laikotarpiu, t.y. 2021 m. sausio 1 diena, statinių vidutinė rinkos vertė išaugo maždaug 90 procentų.

Per 5 metų laikotarpį butų vertė išaugo maždaug du kartus. Didžiausias (apie 120 proc.) augimas fiksuojamas Palangos, Kauno miestų ir Birštono savivaldybėse, mažiausias (apie 40-50 proc.) padidėjimas matomas Kalvarijos, Kelmės, Jurbarko, Pakruojo, Joniškio, Skuodo rajonų ir Pagėgių savivaldybėse.

Panašus bendras mokestinės vertės augimas stebimas ir gyvenamųjų namų segmente. Čia didžiausias vertės augimas fiksuotas Neringos, Kauno miesto, Klaipėdos rajono ir Birštono savivaldybėse, mažiausias – Kalvarijos, Jurbarko, Kelmės,  Šakių, Vilkaviškio ir Joniškio rajonų savivaldybėse.

„Mokestinių verčių augimas tiesiogiai susijęs su nekilnojamojo turto kainų augimu, kurį pastaraisiais metais Lietuvoje lėmė auganti paklausa, didėjančios gyventojų pajamos, palankios paskolų sąlygos, infliacija, statybų kaštų didėjimas ir kiti veiksniai. Dėl visų šių priežasčių didžiausias kainų augimas fiksuotas didmiesčiuose, o regionuose – nuosaikesnis“, – teigia Registrų centro Registrų tvarkymo direktorius K. Maksvytis.

Iš kitų NT grupių administracinių ir gydymo statinių mokestinės vertės per 5 metus paaugo vidutiniškai 87 proc., garažų – 90 proc., kultūros ir mokslo statinių – 79 proc., poilsio ir sporto statiniai – 104 proc., sodų pastatai – 62 proc., komerciniai ir specialiųjų paslaugų statiniai – 70 procentų.

Kas yra nekilnojamojo turto masinis vertinimas?

Masinis nekilnojamojo turto vertinimas – nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai, naudojant Nekilnojamojo turto registro, kitų valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų bei rinkos duomenis, taikant statistines duomenų analizės ir vertinimo technologijas, sudaromi nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės nustatymo modeliai, pagal kuriuos, vadovaujantis šiuo įstatymu, įvertinami Nekilnojamojo turto kadastro objektai ir parengiama bendra tam tikros teritorijos masinio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita.

Nustatant vidutines rinkos vertes įtakos turi statinio ir žemės buvimo vieta, naudojimo paskirtis, kadastriniais matavimais užfiksuoti ir Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti kadastro duomenys bei kiti veiksniai. Tačiau neatsižvelgiama į NT vertės padidėjimą ar sumažėjimą dėl laikino aplinkos pagerinimo ar pabloginimo, NT valdymo formos, naudojimo, valdymo ir disponavimo juo apribojimų, suplanavimo, stiliaus, dizaino, vidaus apdailos ir kitų individualių turto savybių.

Masinio vertinimo būdas leidžia per santykinai trumpą laiką, vienodais principais ir nedideliais kaštais įvertinti didelį turto objektų kiekį. Vidutinės rinkos vertės yra aktualios ne tik NT mokesčių apskaičiavimui, bet ir gyventojams, pavyzdžiui, įgijus NT paveldėjimo ar dovanojimo atveju privalomi mokėti mokesčiai apskaičiuojami remiantis vidutinėmis rinkos vertėmis. Vidutinės rinkos vertės taip pat naudojamos valstybės valdomo turto pardavimo ir nuomos kainoms nustatyti; naudojamos sprendžiant socialinės paramos suteikimo klausimus; jų pagrindu nustatomi regionai, kuriuose teikiama finansinė paskata jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą.

Mindaugas Samkus