Į šėliones įsuks diskoteka „Halloween“

Diskotekų populiarumas nuo seno neblėsta. Jos mėgiamos buvo jau prieš daugelį metų, mėgsta jas jaunimas ir dabar.Diskotekoms nereikia net ir progų, užtenka ir prasidedančio savaitgalio, tačiau kai „užklumpa“ kokia proga, diskoteka tampa dar spalvingesnė ir išskirtinesnė, nes įprastai tuomet pasirenkama tam tikra tematika.

Švęs Šventojoje
Penktadienį Palangos kultūros ir jaunimo centras drauge su aktyviu Šventosios jaunimu penktadienį (lapkričio 4 d.) 16.30 val. organizuoja diskoteką pavadinimu „Halloween“.
Renginys įvyks Šventojoje buvusio kino teatro „Eldija“ foje (Šventosios g. 1.). kaip teigia organizatoriai, dalyviai bus kviečiami ne tik pašokti, bet ir išmėginti jėgas įvairiuose žaidimuose ir teminėse rungtyse.
Dažnai helovinas vertinamas neigiamai, dažnai argumentuojama, kad tai nėra lietuviška šventė, tad jos minėti nereikėtų, juolab, kad švenčiama Visų Šventųjų dienos išvakarėse. Panašiausia į Heloviną lietuvių šventė yra Užgavėnės. Būtent tą dieną siaučia persirengėliai ir taip siekiama išvyti žiemą.
Šventosios kultūrinės veiklos vadybininkė Monika Jarulytė, paklausta, ar diskotekos tema nesukėlė prieštaravimų, tikino, kad įvairių klausimų būta, tačiau mintis buvo priimta palankiai. „Nemanau, kad tai blogai. Visgi įvairios šventės, netgi ir nesavos, mums teikia pakankamai daug naudos. Taip pažįstame kitas kultūras. Visgi kartais reikia į viską pažvelgti ir liberaliau“, – įsitikinusi pašnekovė.
Ar diskotekos nėra šiek tiek praradusios populiarumo, M. Jarulytė sakė, kad sunku būtų taip vertinti, visgi jaunimas jas mėgsta. Juolab, kad renginių, skirtų jaunimui, nėra jau taip daug. „Šįkart pasiūliau jaunimui pašėlti tematiniame vakarėlyje, į tai sureagavo Šventosios mokyklos mokinių taryba. Diskotekų Šventojoje mokiniai neorganizuoja, tačiau tai yra, ko gero, labai gaji tradicija, kurios tikriausiai niekas nepajėgus pakeisti“, – sakė Monika.
Kalbinti jaunuoliai tikino, jog diskotekos tikrai yra vertinamos tarp jaunuolių ir jas, kai būna organizuojamos, mielai lankomos. Visgi tai proga smagiai pabūti su bendraamžiais, o ir pažinti kitus.

Šventės kilmė
Iš kur gi atsirado tradicija švęsti Heloviną? Svarstoma, jog veikiausiai šiandien švenčiamo Helovino pagrindinis šaltinis − tai keltiška Sauino šventė. Keltų naujieji metai prasidėdavo lapkričio 1 d. O šventė, kuri prasidėdavo Naujųjų metų išvakarėse, būdavo rengiama keltų mirties viešpaties Samhaino garbei. Ši šventė pažymėdavo šalčio, tamsos ir gedimo sezono pradžią. Natūraliai ją pradėta asocijuoti su žmogaus mirtimi. Keltai tikėjo, kad Samhainas tą vakarą leisdavo mirusiųjų sieloms sugrįžti į savo namus. Samhaino šventės vakare žmonės užgesindavo savo namų židinius. Druidai iš ąžuolo (jiems švento medžio) šakų sukraudavo milžinišką naujųjų metų laužą. Jame jie degindavo paaukotus gyvūnus. Tada kiekviena šeima nuo to laužo vėl užkurdavo savo šeimos židinį. Šventės metu žmonės kartais vilkėdavo specialiais kostiumais, pagamintais iš gyvulių odos ir galvų. Iš paaukotų gyvulių liekanų jie spėdavo ateinančių metų ateitį.
Tradicija persirenginėti įvairiais kostiumais atsirado Airijoje ar Škotijoje maždaug XIX a. JAV ji išplito XX a. pradžioje. Ketvirtajame dešimtmetyje JAV parduotuvėse jau pasirodė pirmieji masinės gamybos šventiniai kostiumai.
Tradiciškai kostiumai imituoja antgamtines, dažniausiai baisias būtybes – vaiduokliai, skeletai, raganos, velniai. Naujesniais laikais įkvėpimo semiamasi ir iš fantastikos kūrinių – „Svetimas“, „Grobuonis“ ir panašiai. Taip pat iš superherojų komiksų, siaubo filmų ir kt.
Helouvyno išvakarėse dažnai rengiami kostiumų vakarėliai.

Pokštas arba vaišės?
Dar vienas panašumas – lapkričio 5 d. Didžiojoje Britanijoje švenčiama laužų naktis, kuri mini 1605 m. Guy Fawkes suorganizuotą, bet neįvykdytą sąmokslą susprogdinti Parlamento rūmus. Tą dieną kaukėmis prisidengę jaunuoliai, nešini Guy Fawkes baidyklėmis, prašydavo pinigų. Tačiau, kaip jau minėta, airių į Ameriką atvežti papročiai greitai buvo pamiršti beveik visoje Didžiojoje Britanijoje. Be to, amerikiečiai nežinojo, kas per vienas buvo Guy Fawkes ir kodėl jie turėtų prašyti pinigų, prisidengę jo vardu. Pramoga „pokštas arba vaišės“ rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta tik 1939 m.
Vaišių arba pokšto paprotys, manoma, kilo ne iš Keltų, bet iš vieno IX amžiuje buvusio papročio, kai lapkričio 2 dieną krikščionys ėjo iš namų į namus, prašydami „sielos pyragėlių“, pagamintų iš kvadratinių duonos gabalėlių su razinomis. Kuo daugiau jų žmonės gaudavo, tuo daugiau maldų jie prižadėdavo už pyragų davėjų mirusius artimuosius. Tuo metu buvo manoma, kad mirusieji lieka tarp žemės ir dangaus ir net nepažįstamojo malda gali padėti sielai pasiekti dangų.