Jūrinė energetika telkia savivaldą, mokslą ir verslą
Daugiau nei 100 dalyvių gruodžio 7 d. susitiks Klaipėdoje diskutuoti apie jūrinės vėjo energetikos atveriamas galimybes pajūrio miestams ir regionui. Forumas „Pokyčių vėjas“ išskirtinai svarbus pasitinkant jau kitąmet planuojamą pirmojo Lietuvoje jūrinio vėjo parko vystytojo konkursą.
Bendras vardiklis – regiono augimas
Forumą organizuoja Lietuvos jūrinis klasteris, asociacija „Klaipėdos regionas“, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas bei Klaipėdos universitetas. „Skirtingos „Pokyčių vėjo“ partnerių veiklos kryptys padeda užtikrinti šio renginio įvairiapusiškumą ir įžvalgų įvairovę. Forumu siekiame inicijuoti aktyvesnį dialogą tarp valdžios ir savivaldos institucijų, mokslo centrų bei industrijos atstovų pasitinkant pirmojo jūrinio parko statybą Lietuvoje ir identifikuojant šio projekto vertes skirtingiems sektoriams. Nors pranešimų temų spektras labai platus, bendras visų jų vardiklis – Klaipėdos regiono augimas“, – kalbėjo Klaipėdos mokslo ir technologijų parko plėtros vadovas Andrius Sutnikas.
Forumą Klaipėdos universitete atidarys Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas ir Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas drauge su renginio šeimininku rektoriumi prof. dr. Artūru Razbadausku. Jūrinio vėjo energetika besidominčiai auditorijai pirmąkart prisistatys šį rudenį veiklą LR Seime pradėjusi Jūrinių reikalų komisija, vadovaujama Seimo nario prof. Valdo Rakučio.
Pirmojo 700 MW galios jūrinio vėjo parko statybos pasiruošimo etapus nušvies Lietuvos energetikos agentūros Vėjo energetikos Baltijos jūroje vystymo skyriaus vadovas Roman Bykov, Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto projektų vadovas Nerijus Blažauskas. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vaidmenį šio projekto kontekste identifikuos Džiugas Šaulys, o „Klaipėda ID“ investicinės aplinkos projektų vadovė Virginija Ketlerienė forume kalbės apie miesto pasiruošimą.
Dalyvaus atsinaujinančios energetikos lyderiai
Svarbus forumo dėmuo – verslas, siekiantis įsitraukti į projektą ir jo kuriamas vertės grandines. Klaipėdoje veikiančioms industrijoms atstovaus AB „Vakarų laivų gamykla“ Vėjo energetikos grupės vadovas Mindaugas Beresnevičius ir AB „Klaipėdos nafta“ SGD Komercijos vadovė Jurgita Šilinskaitė-Venslovienė, pristatysianti šiandienos energetikos iššūkių kupiną situaciją ir verslo žingsnius siekiant transformuoti juos į naujas galimybes.
Pirmasis Lietuvoje jūrinio vėjo parkas pradės veikti 2028 m. ir dabartiniame etape nemažai visuomenės daliai greičiausiai dar sunku įsivaizduoti, kaip toks projektas paveiks mus, mūsų verslo ir socialinę aplinką. Tad čia itin vertingos patirtys tų, kurie jau eilę metų eina vėjo energetikos projektų įgyvendinimo keliu“, - pažymi A. Sutnikas.
Lietuvai vertingų įžvalgų iš tarptautinio vystytojo perspektyvos į forumą atveš atsinaujinančios energetikos įmonė „RWE Renewables“, šiemet tapusi ir Lietuvos jūrinio klasterio nare. Vokietijoje įkurta bendrovė yra pirmaujanti atsinaujinančios energetikos srityje bei antroje vietoje pagal valdomų jūros vėjo parkų skaičių pasaulyje, kurių šiandien yra net 18-ka. Iki 2030 m. „RWE Renewables“ siekia padidinti jai globaliu mastu priklausančius jūrinės energetikos pajėgumus nuo 3 GW iki 8 GW.
„RWE Renewables“ viceprezidentė jūrinės vėjo energetikos plėtrai Baltijos šalyse Anu Eslas įsitikinusi, kad jūrinė vėjo energetika Lietuvai – tai ne tik kelias į energetinę nepriklausomybę, bet ir galimybė tapti elektros energiją eksportuojančia šalimi. „Negana to, tai svarbus žingsnis sudarantis prielaidas mažinti elektros energijos kainas vartotojams, tuo pačiu sukuriantis galimybes vystytis vietiniams verslams ir visai industrijai. Visa tai atveria potencialą reikšmingam ekonomikos skatinimui ir patrauklių darbo vietų kūrimui Baltijos šalyse“, – kalbėjo „Pokyčių vėjo“ forumo viešnia A.Eslas.
Apie įsitraukimą į vertės grandines ir galimybes smulkiajam ir vidutiniam verslui forume kalbės Lenkijoje veikianti įmonė „Janicki“, viena „RWE Renewables“ partnerių. Platesnę perspektyvą apie kaimyninėje šalyje vykstančius procesus pateiks Pamario vaivadijos Ekonominės plėtros departamento ir šiame regione veikiančios vėjo energetikos Baltijos jūroje platformos atstovė dr. Karolina Lipinska.
Įtvirtins partnerystę su mokslo centrais
Mokslui šis itin Lietuvai reikšmingo infrastruktūros projektas taip pat svarbus, atveriantis naujų galimybių, nes vystytojams bus aktualūs įvairaus pobūdžio tyrimai, reikės tinkamai paruoštų specialistų – planuojama, kad parko atsiradimas sukurs mažiausiai 1 300 naujų darbo vietų. Verslas tam jau ruošia palankią dirvą, stiprindamas ryšius su mokslo ir būsimų darbuotojų ruošimo centrais Klaipėdoje.
Reikšmingu forumo „Pokyčių vėjas“ akcentu taps „RWE Renewables“ partnerystės dokumento su keturiomis mokslo ir švietimo institucijomis pasirašymas, įtvirtinsiantis bendradarbiavimą su Klaipėdos universitetu, Lietuvos aukštąja jūreivystės mokykla, Klaipėdos valstybine kolegija ir Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centru.
Į renginį jau užsiregistravo 120 dalyvių. Norinčiuosius prisijungti organizatoriai kviečia suskubti užsitikrinti vietas Klaipėdos universiteto „Aula Magna“ salėje: https://bit.ly/3gRHFGD
Renginys nemokamas.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Apsaugoti vaiką, padėti suaugusiesiems atpažinti netinkamą elgesį su juo, skatinti priimti pagalbą – vaiko teisių gynėjai šiame lauke veikia penkti metai.
Krikščionių profsąjunga pradeda 0,6 proc. gyventojų pajamų mokesčio viešinimo kampaniją, kuria siekiama telkti finansinį fondą,padėti įvairių profesijų krikščionims Lietuvoje, patirsiantiems mobingą, patyčias, diskriminaciją ar teisinį persekiojimą dėl savo įsitikinimų.
Jūrinė energetika telkia savivaldą, mokslą ir verslą
2022 12 02 | Rubrika: Miestas
Daugiau nei 100 dalyvių gruodžio 7 d. susitiks Klaipėdoje diskutuoti apie jūrinės vėjo energetikos atveriamas galimybes pajūrio miestams ir regionui.
Anglijoje valdę valymo paslaugų verslą, kuriame sukosi beveik 100 darbuotojų, Erika ir Laimonas Adomaičiai grįžo į Lietuvą ir šalia Telšių įkūrė svečių namus – vienas iš kambarių stebina erotikos detalėmis.
Užimtumo tarnyba: iš esmės keisis sąlygos norintiems kurti verslą
2022 06 16 | Rubrika: Miestas
Savarankiško užimtumo rėmimą nuo liepos 1 d. keičia į skaitmeninės, žaliosios ir žiedinės ekonomikos tikslus orientuota parama verslui kurti.
Daugėjant susirgimų koronavirusu Savivaldybė telkia savanorius bei ragina visuomenę elgtis atsakingai
Linas JEGELEVIČIUS, 2020 10 29 | Rubrika: Miestas
Visoje šalyje gerokai išaugus COVID-19 pandemijos mastams ir gresiant naujam karantinui, Palangos miesto savivaldybė ieško savanorių, galinčių padėti teikti paslaugas izoliuotiems ar su sergančiais kontaktą turėjusiems asmenims. Taip pat primena visuomenei – koronaviruso grėsmės akivaizdoje elkimės atsakingai, saugokime save bei artimuosius.
Pasiūlymai Jums plėtojant smulkųjį verslą
2020 08 07 | Rubrika: Verslas pinigai
Kiekvienas, norintis turėti savo verslą, privalo nuo kažko pradėti. Reikia sukurti pavadinimą, nuspręsti ką ir kaip darysite, kaip pritrauksite klientų, subursite žmones, kiek investuosite. Daugelis sprendimų išties nėra lengvi, reikia nemažai planuoti, apgalvoti, neretai rizikuojama ką nors prarasti. Turbūt kiekvienam naujam verslininkui praverstų bent keletas patarimų, kaip jį...
Absolventams – seminaras apie verslą
2013 09 02 | Rubrika: O man ne dzin
Praėjusią savaitę Klaipėdos teritorinės darbo biržos Palangos Jaunimo darbo centre vyko renginių ciklo absolventams „Būk matomas“ seminaras tema „Verslo ABC: bendrovės (įmonės) ir jų mokestinės procedūros“.
Gintarinių dirbinių populiarumas blėsta, rusai gelbsti verslą
Alfredas PUMPULIS, 2011 08 08 | Rubrika: Verslas pinigai
Visokiausi niekučiai, pradedant statulėlėmis, baigiant tūkstančio litų vertės gintariniais karoliais, derybos dėl kelių centų, vagystės. J.Basanavičiaus gatvėje ar šalia jos prekiaujantiems smulkiesiems verslininkams tai yra įprasta rutina. Šiems žmonėms nebaisus joks lietus ar uraganas. Suvenyrų pardavinėjimas jiems dažniausiai yra vienintelis pajamų šaltinis.
Kas valdo savivaldą?
Dovydas BAJORAS, 2011 01 25 | Rubrika: Miestas
Savivaldos reikšmė akcentuojama ir Europos vietos savivaldos chartijoje (1999m.) LR Konstitucijoje, kituose įstatymuose, tačiau kiek iš tikrųjų savivalda yra nepriklausoma ir pajėgi spręsti savo problemas, nuo ko tai priklauso? Ar kas ketverius metus renkami savivaldybių tarybų nariai gali įgyvendinti savo pažadus esant dabartinei sistemai?