KUL pradėtos dar saugesnės skydliaukės operacijos

Palangos tiltas, 2025-05-08
Peržiūrėta
161
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

KUL pradėtos dar saugesnės skydliaukės operacijos

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) pradeda naują etapą skydliaukės chirurgijoje. Suburta profesionali chirurgų komanda, kuri atliekant skydliaukės operacijas nuo šiol taiko intraoperacinį neuromonitoringą. Tai modernus metodas, kuris leidžia realiu laiku stebėti gerklų nervų būklę ir taip užtikrina didesnį pacientų saugumą bei sumažina komplikacijų riziką. Ši technologija labai svarbi sudėtingais atvejais, kai skydliaukės anatomija yra pakitusi dėl ankstesnių intervencijų ar onkologinių ligų.

Pažangiausia technologija

„Neuromonitoringo įrankis patyrusių chirurgų rankose – kokybinis ir kiekybinis šuolis radikaliai gydant skydliaukės ligas. Naujai įdiegtas metodas užtikrina, kad net sudėtingiausios skydliaukės operacijos būtų atliekamos maksimaliai tiksliai, išsaugant svarbiausias paciento funkcijas: balsą, kvėpavimą, gyvenimo kokybę. Tai modernus, įrodymais grįstas sprendimas, kuris atitinka aukščiausius tarptautinius standartus ir tampa nauju mūsų darbo etalonu“, – sakė KUL Chirurgijos klinikos vadovas prof. dr. Linas Venclauskas.

Skydliaukės operacijas KUL atlieka patyrusi chirurgų komanda: dr. Vitalijus Eismontas, dr. Jonas Jurgaitis, Giedrius Kuprys, Vaidas Turskis ir Mindaugas Stravinskas. Sprendžiant dėl gydymo taktikos aktyviai įsitraukia ir gydytojai endokrinologai.

Maksimalus saugumas

Pasak gydytojo chirurgo V. Eismonto, neuromonitoringas suteikia galimybę operuojant stebėti gerklų grįžtamųjų nervų veiklą. Jų pažeidimas gali sukelti balso pokyčius ar net praradimą.

„Skydliaukės nervai yra labai ploni, vos kelių milimetrų, todėl juos sunku matyti operacijos metu. Pasitelkę neuromonitoringą galime tiksliai identifikuoti nervo lokalizaciją, išgirsti jo signalą, stebėti veiklos kreivę monitoriuje ir taip apsaugoti šią vietą. Gauname momentinę informaciją apie nervų funkciją, kuri leidžia greitai reaguoti, jei kyla rizika pažeidimui. Tai ypač svarbu pacientams, kuriems anksčiau buvo atliktos skydliaukės operacijos ar diagnozuotas onkologinis procesas“, – sakė medikas.

V. Eismonto teigimu, naujas metodas apsaugo nuo rimtų komplikacijų. Pažeidus nervą, pakinta balso tonas, o pažeidus abu nervus – žmogus gali netekti balso ar net susidurti su kvėpavimo sutrikimais. Neuromonitoringo technologija reikšmingai mažina tokių komplikacijų riziką, ypač kai navikas pakeičia normalią anatominę struktūrą ar spaudžia aplinkinius audinius.

Gydytojas chirurgas J.Jurgaitis pridūrė, kad naujoji technologija padeda ne tik greičiau surasti grįžtamuosius gerklų nervus, bet ir juos išsaugoti.

„Tai tarsi navigacija chirurgui. Neuromonitoringas ypatingai svarbus sudėtingais atvejais – pavyzdžiui, kai pacientas serga onkologine liga ir nervas gali būti įspaustas, pasislinkęs, o anatominė struktūra stipriai pakitusi. Kai nervo padėtis netipinė, šis metodas tampa nepakeičiamu įrankiu“, – antrino J.Jurgaitis.

Pasak chirurgo, ši technologija svarbi ir tiems pacientams, kurių profesija tiesiogiai susijusi su balsu – dainininkams, mokytojams, aktoriams. Viršutinio gerklų nervo išsaugojimas reiškia išsaugotą balso tonaciją.

Visa pagalba vienoje vietoje

Gydytojas endokrinologas Arūnas Pangonis džiaugiasi, kad KUL endokrininėmis ligomis sergantiems pacientams nuo šiol gali pasiūlyti visapusišką pagalbą, taikant moderniausius gydymo metodus.

„Esame endokrininių ligų gydymo centras Vakarų Lietuvoje. Neuromonitoringo įdiegimas – svarbus žingsnis gydant skydliaukės ligas radikaliai. Daliai pacientų operacija yra vienintelis būdas pasveikti. Pagrindinės indikacijos operacijai – labai aktyvi skydliaukė, nepasiduodanti medikamentiniam gydymui, įtariamas ar patvirtintas piktybinis navikas bei didelės strumos, sukeliančios kvėpavimo ar rijimo sutrikimus“, – sakė gydytojas endokrinologas, atkreipdamas dėmesį, kad sprendimą dėl chirurginio gydymo priima daugiadalykinė specialistų komanda, o kiekvienas atvejis – individualus.

A. Pangonis priminė, kad skydliaukės ligos – vienos labiausiai paplitusių visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Skydliaukės sutrikimai prasideda be aiškiai juntamų simptomų ir gali veikti beveik visas kūno funkcijas.

„Skydliaukė yra vidaus sekrecijos liauka, kurioje gaminami hormonai, reguliuojantys medžiagų apykaitą, augimą ir vystymąsi bei kūno temperatūrą. Kai skydliaukė funkcionuoja tinkamai, ji palaiko kraujyje normaliai medžiagų apykaitai reikalingą hormonų lygį ir taip užtikrina svarbiausių organų veiklą. Negydant skydliaukės sutrikimų kyla pavojus sveikatai – gali padidėti cholesterolio kiekis kraujyje, išauga rizika susirgti širdies ligomis, taip pat gali sutrikti kaulų medžiagų apykaita“, – sakė medikas.

KUL – vienintelė gydymo įstaiga Vakarų Lietuvoje, kurioje dėl skydliaukės ligų taikoma tiek tiksli ir pažangi diagnostika, tiek terapinis ir chirurginis gydymas. Čia suteikiama visa reikalinga pagalba vienoje vietoje: nuo diagnozės iki moderniausio gydymo.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) pradeda naują etapą skydliaukės chirurgijoje. Suburta profesionali chirurgų komanda, kuri atliekant skydliaukės operacijas nuo šiol taiko intraoperacinį neuromonitoringą.


Justė Jocytė reabilitaciją tęsia Palangoje. Talentingoji krepšininkė džiaugiasi, kad praėjus mėnesiui po klubo operacijos ramentai padėti į šalį ir ji jau gali išeiti pasivaikščioti, net iš vietos mesti į krepšį. 



Savaitgalį gausiai į populiariausią šalies kurortą susirinkę poilsiautojai tapo nekasdieninės ugniagesių operacijos liudytojais.


Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti pacientai neturi mokėti už kojų venų operacijas. Kad ir koks operacijos metodas yra pritaikomas, už šias paslaugas sumoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, todėl pacientui už jas papildomai mokėti nereikia. 


Klaipėdos universiteto ligoninėje – dar vienas proveržis chirurgijos srityje. Įstaigai artėjant prie 900-osios robotinės operacijos, žengiamas naujas žingsnis – pradėtos robotinės operacijos asistuojant dirbtiniam intelektui.


Laurynas Šerelis, Palangos naujakurys, ir transporto/logistikos įmonės UAB „Arsatrans“ savininkas ir direkorius, jau keletą metų intensyviai užsiima ištvermės sportu, dalyvvauja tiratlono varžybose. Tačiau naujausias vyro iššūkis pakelia antakius: Laurynas ruošiasi nubėgti 100 kilometrų – ir net daugiau – nuo Latvijos bei Lietuvos...


Palangoje baigti pėsčiųjų perėjų apšvietimo montavimo darbai – nuo šiol mieste tamsiu paros metu 24 perėjos bus ne tik geriau apšviestos, bet ir išryškintos baltesne, nei bendras gatvių apšvietimas, spalva. Dar vienas sprendimas, atkreipsiantis vairuotojų dėmesį į tai, kad artėjama prie pėsčiųjų perėjos – beveik prie visų šių...


Ne tik Kretingos ligoninės gydytojų, bet ir kretingiškių pasitikėjimą įgavęs gydytojas traumatologas ortopedas, pabrėžęs, jog ir atroskopuotojas Nerijus Gerulskis labai laukiamas pajūryje. Kaip pats patikino, toks bendradarbiavimas naudingas visiems, anksčiau lankęsis kartą per savaitę, dabar atvyksta du kartus, pas laukiančius pacientus. „Šiandien dar kol kas nei vienam nepatariau...


Triukšmingai pradėtos dešimtosios 1000 kilometrų lenktynės

„Palangos tilto“ informacija, 2009 07 19 | Rubrika: Miestas

Ketvirtadienio rytą J.Basanavičiaus gatvėje ir paplūdimiuose buvo, kaip reta, tuštoka: palangiškių ir poilsiautojų dėmesį prikaustė Vytauto gatvė, į kurią triukšmingu motorų gaudesiu viliojo jubiliejinių „Omnitel 1000 km lenktynių“ dalyvių paradas.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius