Lietuvos jūrų muziejus: išskirtinė vandenų pasaulio pažinimo sala (FOTO GALERIJA)

Nika Aukštaitytė

Jau 47-erius metus Lietuvos jūrų muziejus yra vienas lankomiausių šalies kultūros objektų ir nuolat atsinaujinantis jūros pažinimo centras. Smiltynėje susilieja ne tik jūros ir marių horizontai – čia atsiveria ir ištisa žmogaus ryšio su jūra istorija. Muziejaus erdvėse pagrindinis dėmesys skiriamas Lietuvos jūriniam paveldui, atskleidžiama tiek artimiausios Baltijos jūros, tiek tolimųjų tropinių vandenų gamta bei ekologija.

Muziejaus direktorė Olga Žalienė pabrėžia, kad svarbiausias muziejaus tikslas – ne tik saugoti ir tyrinėti jūrinį paveldą, bet ir kurti gyvą, kasdienį santykį tarp žmogaus ir jūros pasaulio. Kasmet muziejuje apsilanko daugiau nei pusė milijono lankytojų iš Lietuvos ir užsienio. Nuolat modernizuojamos ekspozicijos, edukacijos ir renginiai muziejų daro vienu patraukliausių jūros pažinimo centrų Baltijos regione.

Istorinis fortas, virtęs šiuolaikiniu muziejumi

Lietuvos jūrų muziejus 1979 m. įkurtas istoriniame Nerijos forte – architektūriniame objekte, kuris suteikė muziejui savitą išraišką ir unikalų charakterį. Per kelis rekonstrukcijos etapus forto erdvės buvo pritaikytos šiuolaikinėms ekspozicijoms, o muziejus įgijo šiuolaikinio jūros pažinimo centro veidą.

Šiuo metu baigiamas įgyvendinti naujausias projektas – administracinio pastato atnaujinimas. Jame įrengiamos modernios saugyklos, restauravimo dirbtuvės ir viešos ekspozicinės erdvės, stiprinančios muziejaus mokslinį ir kultūrinį potencialą.

Jūrų pasaulis, atsiveriantis lankytojui

Muziejaus teritorija apima net 13 hektarų – tai ištisas jūrų pasaulio kvartalas, kuriame galima patirti įvairiausias keliones po vandenynus ir ekosistemas. Po rekonstrukcijos duris atvėręs modernus akvariumas pristato 24 akvariumus, supažindinančius su Baltijos jūros, gėlo vandens, Šiaurės ir tropinių jūrų gyvūnija.

Vienas ryškiausių akvariumo akcentų – 18 metrų ilgio akrilo tunelis, suteikiantis jausmą, lyg vaikščiotum tikru jūros dugnu. Virš galvų plaukiojantys trijų metrų ilgio eršketai – archaiškos žuvys, kurios Žemėje gyveno dar dinozaurų laikais – palieka nepamirštamą įspūdį.

Visai kitą nuotaiką kuria Humbolto pingvinų būrys. Šie žaismingi, smalsūs ir triukšmingi jūriniai paukščiai pasitinka lankytojus tiek sausumoje, tiek žaismingai nardydami vandenyje, matomi pro cokolinio aukšto baseino langus.

Ne mažiau dėmesio sulaukia ir muziejaus didžiausias žinduolis – šiaurinis jūrų liūtas Fortas. Lankytojai kviečiami stebėti ir jo, ir kitų muziejaus gyvūnų edukacinius maitinimus, kurių metu pasakojama apie biologiją, elgseną ir natūralias buveines. Muziejuje gyvena ir pilkieji Baltijos jūros bei Rytų Atlanto paprastieji ruoniai.

Pavasarį, kai pajūryje randami nusilpę Baltijos pilkųjų ruonių jaunikliai, jie gydomi naujajame Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre. Čia taip pat veikia savaiminio pažinimo ekspozicija „Keičiuosi aš – keičiasi jūra“, skatinanti ekologinį sąmoningumą ir atsakingą santykį su aplinka.

Jūrą gali pajausti ir... sausumoje

Muziejaus lauko erdvės vasaros sezonu tampa tikru atradimų parku. Čia nemokamai galima apžiūrėti tradicinę Kuršių marių burvaltę – kurėną, žvejybinius laivus, tralerį „Dubingiai“, taip pat – Lietuvoje mėgėjo sukurtą povandeninį laivą „Lituanika–01“, kuris tapo vienu iš netikėčiausių ir labiausiai lankytojus intriguojančių muziejaus eksponatų.

Prieš trejus metus muziejus pristatė įspūdingą laivą-muziejų M52 „Sūduvis“. Jį aplankyti paprasta – laivas prišvartuotas Klaipėdos centre, Dangėje, tad į Smiltynę keltis nereikia. Šis kartu su NATO flotile Baltijos jūrą išminavęs laivas nustebina ne tik savo istorija, bet ir faktu, kad jis... medinis.

Delfinariumas – emocinis muziejaus centras

Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumas – vienintelis toks Baltijos rytinėje pakrantėje. Jo istorija prasidėjo 1994 m., o šiandien čia ištisus metus rengiami delfinų ir kaliforninių jūrų liūtų pasirodymai. Tai ne tik pramoga, bet ir edukacija – lankytojams pristatoma gyvūnų biologija, elgsena, supažindinama su jūrų ekologijos problemomis.

Svarbi delfinariumo veiklos kryptis – delfinų terapija. Ši programa tapo reikšminga socialine ir medicinine iniciatyva, teikiama šeimoms, vaikams ir suaugusiesiems, turintiems raidos ar emocinių sunkumų. Terapija padeda gerinti emocinę būseną, lavinti socialinius įgūdžius ir kurti ryšį su gyvūnais.

Alfonso Mažūno, Neringos Girdvainienės, Evaldo Lasio ir Pavel Kulikov nuotr.