Nelaimė grįžtant iš pajūrio: vaikai šaukiasi pagalbos

Vienos šeimos gyvenimas vos per akimirką visiškai apsivertė. Lapkričio 16 d. namo iš pajūrio grįžtančiam vairuotojui sutriko sveikata ir jis su žmona pateko į lemtingą avariją. Daugiau niekas nenukentėjo, tačiau pora patyrė daugybinių lūžių ir jų vaikai dabar prašo visuomenės pagalbos.

Vaikai Jonas ir Gabrielė kreipėsi dėl paramos, kad jų tėvai galėtų sėkmingai grįžti namo po skaudžios automobilio avarijos. 

„Šiuos žodžius rašome drebančiomis rankomis, stovėdami ligoninės koridoriuje Lietuvoje. 

Prieš kelias savaites mūsų tėvai – Rūta ir Danas Gaškauskai – važiavo namo iš pajūrio miesto Klaipėdos. Galinėje sėdynėje buvo jų mažas šuniukas Luna. Iki mūsų gimtojo miesto buvo likę vos keli kilometrai, kai per akimirką viskas pasikeitė. 

Važiuojant tėčiui staiga smarkiai pablogėjo sveikata. Jis prarado automobilio kontrolę ir patyrė avariją. Nebuvo kitų automobilių, nebuvo jokios kino filmams būdingos dramos – tik vienas šeimos automobilis, kuris nulėkė nuo kelio ir taip niekada nepasiekė namų.

Luna žuvo vietoje“, – rašoma viešame kreipimesi www.whydonate.com puslapyje. 

Vaikų teigimu, jų tėvai buvo išvežti į skirtingas ligonines, abu – kritinės būklės. 

„Nuo tos akimirkos mūsų gyvenimas susitraukė iki laukiamųjų, gydytojų skambučių ir nuolatinės baimės prarasti vieną ar abu tėvus“, – teigė jie. 

Papasakojo, kokie jų tėvai buvo iki nelaimės 

Pasak Jono ir Gabrielės, iki šios avarijos tėvai nebuvo dar viena „tragiška istorija iš naujienų“. 

„Jie buvo tiesiog du paprasti žmonės, visą gyvenimą sunkiai dirbę, padėję kitiems ir bandę išsilaikyti, keldamiesi vėl ir vėl po kiekvieno smūgio, kol juos vėl nubloškė naujos problemos – mūsų tėčiui buvo diagnozuotas vėžys. 

Tėtis Danas anksčiau buvo verslininkas, dirbęs ilgas valandas, kad šeima būtų finansiškai stabili. Kai 2016 metais jo sveikata pradėjo sparčiai blogėti ir į gyvenimą atėjo vėžys, viskas pasikeitė. Operacijos, gydymai ir nesibaigiantys vizitai ligoninėse pamažu išstūmė jį iš verslo pasaulio. Kurį laiką jis buvo namuose – rūpinosi namais, sodu ir aplinka, stengėsi būti naudingas net tada, kai kūnas vis labiau silpo. 

Vėliau, šiek tiek sustiprėjęs, jis susirado paprastesnį darbą statybų įmonėje – vežiojo žaliavas į statybvietes. Tai buvo darbas, leidęs prisidėti, be anksčiau patirto streso ir atsakomybės“, – pasakojo vaikai. 

Taip pat nurodė, kad dėl ligos tėtis buvo oficialiai pripažintas neįgaliu. Daugelis šeimų, tęsė istoriją Jonas ir Gabrielė, tokiu atveju būtų bandę taupyti „ateičiai“. 

„Mūsų tėvai viską leido tam, kad galėtų išgyventi ir funkcionuoti dabar: vaistams, ligoninėms, kelionėms į gydymus. Nebuvo jokių santaupų, jokių investicijų, jokio gyvybės draudimo“, – atviravo jie. 

Jie labai didžiavosi ir savo motina, kuri iki nelaimės turėjo nedidelę namų kepyklėlę „Šmiki Šmaki“ ir kepdavo tortus ar pyragus kitų šeimų šventėms. 

„Jie visada susitvarkydavo – iki avarijos nakties“, – tikino vaikai. 

Ką avarija padarė tėčiui 

Vaikai papasakojo, kokios pasekmes dėl avarijos patyrė tėtis Danas. 

„Smūgis sukėlė: daugybinius kraujavimus smegenyse ir subarachnoidinį kraujavimą; kaklo lūžį C5–C6 lygyje su plyšusiais raiščiais; sunkų nugaros smegenų pažeidimą; daugybinius krūtinės ir juosmens stuburo lūžius; papildomus mentės ir vidaus organų sužalojimus. 

Išvertus iš medicininės kalbos: mūsų tėvas kovoja už gyvybę ir net jei jis išgyvens, gydytojai mums pasakė, kad jis daugiau niekada nevaikščios, negalės judinti rankų ir pats kvėpuoti ar kalbėti. 

Šiuo metu jis yra reanimacijoje, palaikomas aparatų ir vaistų. Kiekvieną dieną gydytojai daro viską, ką gali; kiekvieną dieną mes užduodame tuos pačius klausimus ir girdime tą patį atsakymą: „Mes nežinome, koks bus jo neurologinis rezultatas. Reikia laukti.“, – teigė Jonas ir Gabrielė. 

Ką avarija padarė mamai 

Taip pat papasakojo, kaip avarija paveikė jų motiną. 

„Mūsų mamos Rūtos kūnas taip pat buvo sunkiai sužalotas. 

Smūgio pasekmės: daugybiniai šonkaulių lūžiai abiejose krūtinės pusėse – sveikų liko vos keli; sutrupintas krūtinkaulis; sumušti plaučiai ir gyvybei pavojingi kvėpavimo sutrikimai; oras ir kraujas krūtinės ląstoje, dėl ko reikėjo drenavimo vamzdelių; rankos kaulų lūžiai, kuriems prireikė operacijos ir metalinių fiksatorių; stuburo lūžiai. 

Ji pabudo prijungta prie vamzdelių ir aparatų, kovodama dėl kiekvieno įkvėpimo. Ji negali laisvai judėti, negali naudotis ranka, o kiekvienas mažas judesys sukelia skausmą. Priešakyje jos laukia ilgas operacijų, reabilitacijos ir mokymosi gyventi iš naujo kelias – kūne, kuris niekada nebebus toks pats“, – apgailestavo vaikai. 

Prašo finansinės pagalbos 

Vis dėlto Jonas ir Gabrielė nurodė, kad jie negalės pabėgti ir nuo finansinės realybės, todėl kreipėsi į visuomenę, kad galėtų surinkti pinigų, kurie būtų panaudoti tėvų gydymui ir priežiūrai. Vaikai atviravo, kad jų šeima nėra turtinga, tėvai neturėjo santaupų ar draudimų. 

„Mūsų tėvai neturėjo santaupų. Viskas buvo skirta vėžio gydymui, kasdienėms sąskaitoms ir mažos kepyklėlės bei namų išlaikymui. 

Automobilis buvo apdraustas tik privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl jokios išmokos, galinčios padėti atkurti gyvenimą, nebus. Nebuvo nei gyvybės, nei nuo nelaimingų atsitikimų draudimo. 

Jų kartu sukurti namai vis dar turi būti šildomi, prižiūrimi ir apmokami – net kai jie guli ligoninių lovose“, – pasakojo vaikai. 

Sužinoti daugiau ir paaukoti galite paspaudę ČIA.

Parengė Jogintė Užusienytė-Četkauskienė

DELFI