Seimas nepritarė siūlymui taikyti neterminuotą lengvatinį PVM tarifą maitinimo sektoriui

Sekmadienį Seime po pateikimo nebuvo pritarta Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių siūlymui lengvatinį 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms taikyti neterminuotai.

Už įstatymo projektą balsavo 39, prieš 43, susilaikė 22 Seimo nariai.

Projektą pristatęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas pažymėjo, kad identišką projektą prieš keletą metų Seimui teikė dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė bei buvęs parlamentaras Mykolas Majauskas.

„Dar 2020-ųjų metų balandį premjerė kartu su buvusiu kolega Mykolu Majausku registravo identišką įstatymo projektą, kuris siūlė neribotą laiką taikyti PVM lengvatą maitinimo paslaugas teikiančiam sektoriui“, – įstatymo projektą pristatinėdamas teigė L. Savickas.

„Nepraėjus nė keturiems metams premjerė išsižada savo pačios įstatymo projekto, negirdėdama ir savo kolegų, valdančiųjų atstovų, kurie 2022-aisiais teikė Seimui siūlymų šią lengvatą pratęsti dar pusmetį“, – stebėjosi jis ir apeliuodamas į valdančiuosius ragini išlikti nuosekliais.

I. Šimonytė sureagavo į L. Savicko teiginius, cituodama buvusios Vyriausybės išvadas. Pasak jos, Sauliaus Skvernelio Ministrų kabinetas įvertino, kad išskirti vieną – šiuo atveju, maitinimo – sektorių pagrindo nėra. Todėl politikė teiravosi L. Savicko, iš kur bus paimtos lėšos, reikalingos pratęsti lengvatą neribotam laikui.

„Mane domintų štai toks klausimas (...): jeigu vertinsime, kad 170 mln. mažiau pajamų surinktų biudžetas dėl šios lengvatos pratęsimo, pasakykite labai konkrečiai – kokias išlaidas būsimajame biudžete jūs pasiūlysite sumažinti arba kokias pajamas pasiūlysite padidinti tam, kad valstybei nereikėtų daugiau skolintis?“ – klausė I. Šimonytė.

„Situacija akivaizdžiai rodo, kad šis sektorius – net ir po pandemijos praėjus tiek daug laiko – vis dar susiduria su didžiuliais sunkumais“, – premjerei argumentavo demokratas.

„Lyginant šių metų pirmą pusmetį, sumokėta tik 4 mln. eurų mažiau, nei sumokėta 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu. Jau šios netektys praktiškai yra amortizuotos. Tai nėra netektys, apie kurias turime kalbėti – viso labo, 4 mln.“ – pridūrė jis.

Siūlymo rengėjai pažymėjo, kad įstatymo projektu buvo siekiama mažinti šešėlį, didinti PVM mokėtojų skaičių, kurti naujas darbo vietas, skatinti vartojimą ir turizmo atsigavimą, išsaugoti maitinimo sektoriaus patrauklumą ir užtikrinti darbo užmokesčio augimą. Tarp įstatymo projektą rengusių parlamentarų, be demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių taip pat yra ir „darbietis“ Vytautas Gapšys.

Šiuo metu PVM lengvata maitinimo įstaigoms numatoma iki 2023 metų pabaigos.

Įstatymo iniciatoriai pažymi, kad nuolatinis lengvatinis PVM tarifas maitinimo sektoriui nesukuria valstybei papildomų nuostolių, kadangi jo potencialų netekimą kompensuoja iš „šešėlio ištrauktos lėšos“ – didėjantis socialinio draudimo įmokų, gyventojų pajamų, pelno mokesčio surinkimas.

Praeitų metų pabaigoje Seimas priėmė sprendimus, kuriais buvo numatyta neribotam laikui taikyti PVM lengvatą apgyvendinimo paslaugų įmonėms, meno ir kultūros įstaigų lankymui, spausdintoms ir elektroninėms knygoms.

Demokratams „Vardan Lietuvos“ siūlant neterminuotą lengvatinį PVM tarifą maitinimo sektoriui, parlamento Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė yra išreiškęs abejonę lengvatos pratęsimo perspektyva. Jis akcentavo, kad tarp iniciatorių netgi nėra koalicijai priklausiančių narių parašų, nors lengvatos „amžinumo“ siekianti Viešbučių ir restoranų asociacija jų ieškojo.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat tikino neketinanti pritarti Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ siūlymui taikyti neterminuota lengvatinį PVM tarifą maitinimo sektoriui. Ji tikina nepritarusi lengvatos pratęsimui jau praėjusiais metais, o šiemet siūlo nedaryti „Švilpiko dienos“ ir nepritarti iniciatyvai.

Ignas Dobrovolskas

ELTA