V. Landsbergis: „Lietuvoje dar tvyro nemažai baudžiauninko mentaliteto...“

TS-LKD patriarchas europarlamentaras Vytautas Landsbergis sako, kad Europa išsigimsta, ES yra Rusijos didelėje įtakoje, jog „yra didelė tikimybė“, kad Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas – Rusijos „projektas“, o konservatoriams ateinančiuose rinkimuose gali tekti „sumokėti“ už tai, kad trūko „susikalbėjimo“ su žmonėmis, daugelis žmonių yra pratę prie pažadų, o lietuvius, kaip ir Vakarų Europos gyventojus, valdo konsumerizmas – karštligiškas noras turėti kuo daugiau materialinių vertybių.
– Bet ar noras gyventi gražiau ir labiau pasiturinčiai yra smerktinas?
– Visur turi būti tam tikra riba. Lietuvių bėda ta, kad gyvendami ne per blogiausiai, negali nusiraminti, kad artimiausias kaimynas gyvena geriau. Dėl to, kai kaimyno vasarnamis sudega, neretas lietuvis ir pasako: „Nedidelis daiktas, bet malonu, kad taip nutiko. „Deja, tokį požiūrį į gyvenimą rodo daug lietuvių. Švelniai tariant, toks požiūris – prastokas. Bet būtent nuo jo labai daug kas priklauso: ryšys šeimoje, požiūris į kitą žmogų ir taip toliau. Taip kyla pavydas, kuris nuodija ir pakerta gyvenimą.
– Nuo pat krizės pradžios Europos Sąjungoje buvo šnekama apie taupymą, o Lietuva neretai buvo pateikiama taupymo pavyzdžiu kitoms Europos Sąjungos šalims. Kodėl staiga išsižadama taupymo politikos? Ar yra alternatyva „išpūstoms“ Europos ekonomikoms?
– Taupymas daugelyje šalių buvo būtina priemonė išvengti bankroto. Europos Sąjungoje yra ne viena šalis, kurios gamyba yra gera, bet išlaidaujama labai gausiai.
– Ar kalbate apie Graikiją? Ar manote, kad ji turėtų būti išmesta iš euro zonos?
– Akivaizdu, kad Graikija išlaidavo ir net dabar nori išlaidauti, siekdama, kad Europos Sąjunga apmokėtų jos visas sąskaitas. ES sprendžia didelę dilemą: ar tempti Graikiją, kuri yra pati kalta dėl visų savo bėdų, paskui save, ar gelbėti ją, į prasiskolinusią šalį pumpuojant kitų Europos Sąjungos valstybių pinigus.
Laimei, kad man netenka daryti sprendimų dėl Graikijos. Bet kuriuo atveju, jie nieko gero kol kas nežada nei Graikijai, nei Europos Sąjungai.
ES, ko gero, jau padarė klaidą į Graikiją sukišdama šimtus milijardų. Graikijoje iki šiol beveik niekas nemoka mokesčių. Apgaudinėjant savo valstybę, vėliau ar anksčiau tenka skaudžiai mokėti.
– Suvokiu, kad jums sunku kritikuoti bendrapartietį premjerą dėl griežtos taupymo politikos. Bet vis tik ar vertėjo daryti ką nors kitaip?
– Aš nesu ekspertas. Labai lengva kalbėti ir žarstytis patarimais ir kritika. Jeigu būčiau buvęs valdžioje ir būčiau gavęs ekspertų duomenis, gal būčiau priėmęs kitus sprendimus.
Vis tik ši Lietuvos vyriausybė, kuri yra peikiama savo politinių oponentų, padarė didžiausią darbą: neleido šaliai atsidurti tokioje padėtyje kaip Graikija.
Man keista, kad dabar niekas nenori girdėti, kad prieš šią vyriausybę buvusi socialdemokratų vyriausybė, artėjant 2008-ųjų Seimo rinkimams, pakėlė pensijas, kitas socialines išmokas, nors tam nebuvo pinigų biudžete.
– Ar nestebina jūsų Darbo partijos lyderiavimas daugelyje viešosios nuomonės apklausų? Kodėl lietuvių palankumo jai neveikia vykstantis teismas dėl galimai neskaidrios partijos buhalterijos, jos lyderio V. Uspaskicho slapstymasis nuo teisėsaugos pareigūnų Rusijoje?
– Deja, Lietuvoje dar tvyro ir nemažai baudžiauninko mentaliteto: „Geras ponas mumis pasirūpins ir padės...“
Akivaizdu, kad šios partijos vadyba yra labai gerai sutvarkyta ir nukreipta į žmonių smegenų plovimą. Deja, jis veikia. Kas seka V. Uspaskicho politinę karjerą, ko gero, įsidėmėjo visus jo lozungus. Vienas populiariausių yra šis: „Aš pasidariau pinigų, dabar padarysiu jums visiems...“
Ne mažai daliai žmonių patinka tokia retorika. Pigus populizmas, bet efektyvus ir veikia kaip gerai veikiančios propagandos dalis.
Kalbant apie Darbo partijos lyderį, aš jau labai seniai svarstau, kad yra labai didelė tikimybė, kad už jo – vienokia ar kitokia forma – stovi Rusija. Kitaip tariant, jis – jos galimas projektas Lietuvai.
Vienu metu atrodė, kad V. Uspaskichas jau yra nurašytas kaip politikas, bet, pasirodo, kad jis yra remiamas įvairiuose sluoksniuose, vėl nemažai daliai tapo malonus veidas.
Jau matome, kad V. Uspaskichas jau matuojasi premjero kėdę vyriausybėje. Galima manyti, kad tai yra dalis jo viešųjų ryšių, bet pasirašyta opozicinių partijų sutartis dėl bendros strategijos per rinkimus ir bendros koalicijos formavimo liudija, kad grobį dar miške tos partijos jau pasidalijo, dalintojas yra tas žmogus.
Tad kažin, ar juos domina pokalbiai dėl galimos valdžios dalijimosi su kitais.
– Gal nelabai populiarų A. Kubilių prieš rinkimus būtų geriau pakeisti populiaria Seimo pirmininke I. Degutiene?
– O kas iš to? Taip tik kyla visokios intrigos. Kalbėkime realiai. Buvo partijos rinkimai, kuriuose dalyvavo šie abu žmonės, ir žinome, kas juos laimėjo. Mūsų partija vien dėl to yra geresnė, kad surengė demokratiškus rinkimus, kas įrodo, jog nėra vieno žmogaus partija kaip kai kurios kitos Lietuvoje. Kai partijos pirmininkai ilgus metus renkami iš vieno kandidato, yra pavojus, kad jie, susimušę rankomis, pasidalins medžioklės plotus ir įves kokią nors diktatūrą.
Akivaizdu, kad partijos vėliavą į rinkimus neš A. Kubilius. Netrukus sužinosime, kiek žmonių suprato jo ir jo vyriausybės ketinimus, o kiek – ne.
– Ar palaikote Visagino atominės elektrinės statybos projektą? Ar jums kyla kokių nors neaiškumų dėl jo?
– Negaliu būti absoliučiai tikras, kad jame viskas aišku.
Bet kelias yra pasirinktas, nors daug kas, aišku pirmiausia „Gazprom“, už kurio stovi Kremlius, stengiasi mus išmušti iš to kelio.
Labai greitai pamatysime, kiek Seime yra „Gazpromo“. Esminis dalykas yra toks: ar mes liekame pakabinti ant jo kabliuko, ar mes išsiveržiame iš jo glėbio.
Nuo mūsų noro ar nenoro statyti atominę elektrinę Visagine, visai nepriklauso, kaip kiti teigia, atominių elektrinių mūsų pašonėje statybos.
Esmė ta, kad daugelis, net ir tų elektrinių statytojai mūsų pašonėje, ilgai netikėjo, kad Lietuvos ketinimas pasistatyti savo atominę elektrinę gali būti realizuotas.
Rusija pajėgė atmušti Pietų Korėją kaip galimą Visagino AE statytoją, bet nepajėgė atmušti Japonijos, nes už Hitachi stovi Japonija ir Amerika.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
irena 2012-06-12 03:37 (viskagaliu@gmail.com / IP: 86.38.12.236)
ar Palangoj nebeliko palangiskiu, kad visur Landsbergis? Nusipirks Palangoj nama, sutvarkys vietinius politikus, pasatatys NSO stoti ir gales Palangos Taryba kraustytis i ja priiminet marsieciu sveikinimus, o pats imsis tvarkyt Palanga pagal save. Kai palangiskiai baudziauninkai prades lankstytis ir nusiiminet kepures pries ji, tvarka padarytaTaip pat skaitykite
Nors debesys virš Palangos miesto ligoninės senai jau kaupėsi, bet žinia, kad, Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL), su kuria Palangos miesto savivaldybė turi sutartį dėl paslaugų teikimo, nuo rugsėjo 10 dienos Palangos ligoninėje naikina terapijos, intensyvios terapijos ir net skubios pagalbos skyrių, paliekant joje tik slaugos skyrių, kurorto valdžiai bei miestelėnams trenkė kaip...
Mandatų naujoje miesto Taryboje siekia 194 kandidatai, priklausantys 9 partijoms, mero posto – 8 kandidatai
Linas JEGELEVIČIUS, 2023 01 17 | Rubrika: Miestas
Devynioms politinėms partijoms priklausantys 194 asmenys sieks 21 mandato naujoje, 2023-2027 metų, Palangos miesto savivaldybės Taryboje. Link rinkimų finišo kovo 5-ąją išskubėjo ir 8 kandidatai į Palangos merus. Pagal abėcėlę jie yra šie: Svetlana Grigorian (Lietuvos socialdemokratų partija, jos rinkimų sąraše Palangoje – 26 kandidatai), Genoveita Krasauskienė („Laisvė ir teisingumas“, jos...
Lietuvai išgyvenant dvi krizes – nelegalios migracijos ir koronaviruso pandemijos – Palangos miesto meras konservatorius Šarūnas Vaitkus pasigenda didesnio susikalbėjimo tarpusavyje, susitelkimo, kad ir centrinės bei vietos valdžių. Kartu jis pastebi, kad, nors dabartinėje situacijoje lengvų sprendimų būti negali, jie iš Vyriausybės pusės galėtų būti ryžtingesni.
21-erių metų Marius Žostautas, prekybos centro „Maxima“ Palangos centre kasininkas-pardavėjas, pateko į didžiausio šalies maisto prekybos tinklo sausio herojų vienuoliktuką – už paslaugumą ir dėmesį klientams. Viena palangiškė nepatingėjo apie jai patikusį „Maxima“ darbuotoją parašyti jam padėką ir nusiųsti ją „Maxima“ vadovybei į...
Nesunku pastebėti, kad kiekvieno iš mūsų namai susideda iš tūkstančių detalių, tačiau kartais tereikia tik atnaujinti labai nedidelę jų dalį, kad susidarytų vaizdas, jog nuo šiol gyvensite visiškai naujuose namuose. Nieko keistai ir tai, kad didelei daliai žmonių kyla klausimų, kaip dažnai turėtų būti keičiamas vienas ar kitas elementas, o taip pat – kam...
„Iškabink akį tam, kas atsimena praeitį...ir abi akis tam, kuris ją pamiršta“
2020 08 03 | Rubrika: Kultūra
Nuo rugpjūčio 6 d., ketvirtadienio, A. Mončio muziejuje (S. Daukanto g. 16, Palanga) veiks vizualaus meno kūrėjo, Nacionalinės premijos laureato Kęstučio Grigaliūno kūrybos paroda „Iškabink akį tam, kas atsimena praeitį... ir abi akis tam, kuris ją pamiršta“.
Kuris poetas artimesnis – ar tas, kuris tą patį pasako paprastai, ar tas, kuris paklaidina?
Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2013 12 02 | Rubrika: Miestas
Tokią aikštingą ir atšiaurią žiemą ypač sunerimę buvo Lietuvos upių pakrančių gyventojai, – kuo arčiau upės, tuo labiau niaukstėsi: „ Kiaurą parą privalome stebėti upės elgseną, ledų sangrūdas, kad požeminės srovės, „kunkulai“ neišstumtų ledų į krantą, o tada... o tada... ne tik turtui gali būti „amen“. Upė upei nelygi. O gal kitaip...
V. Landsbergis: „Lietuvoje dar tvyro nemažai baudžiauninko mentaliteto...“ 1
Linas JEGELEVIČIUS, 2012 06 11 | Rubrika: Miestas
TS-LKD patriarchas europarlamentaras Vytautas Landsbergis sako, kad Europa išsigimsta, ES yra Rusijos didelėje įtakoje, jog „yra didelė tikimybė“, kad Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas – Rusijos „projektas“, o konservatoriams ateinančiuose rinkimuose gali tekti „sumokėti“ už tai, kad trūko „susikalbėjimo“ su žmonėmis...
Naujametinis noras – gyventi gražiau, turtingiau ir prasmingiau
Agnė LEKAVIČIENĖ, Alfredas PUMPULIS, 2011 12 30 | Rubrika: Miestas
Besibaigiantys 2011 metai dėl užsitęsusios krizės buvo sudėtingi didžiajai daliai lietuvių, tačiau viltis gyventi geriau teberusena kiekvieno širdyje. Pasikeitusi miesto valdžia, o kartu su ja ir miesto veidas – įrodymas, jog nuoširdžiu darbu galima ir kalnus nuversti.
Po suteiktos antros galimybės gyventi – noras dar daugiau nuveikti
Rasa GEDVILAITĖ, 2011 05 12 | Rubrika: Miestas
Marijona Jurgaitytė-Žiūraitienė – aktyvi palangiškė, besidžiaugianti gyvenimu ir laiką besistengianti išnaudoti kuo efektyviau. „Aš nesu palangiškė, tačiau čia gyvenu jau 16 metų. Palangoje apsigyvenau labai prastos sveikatos būdama“, - atskleidė miestelėnė, pasidžiaugusi, jog iki šiol laimingai gyvena. Rašanti eilėraščius moteris kupina kūrybinių minčių, jau ruošiami eilėraščiai antrajai...