Pokštininkas B. Dvarionas: „Einam pas mergų, kaimyne”

Baigiantis metams buvo prisiminti du iškilūs muzikos korifėjai: kompozitoriai, vasaromis gyvenę Palangoje, kūrę, bendravę ir palikę ženklų pėdsaką muzikos istorijoje. Kalbu apie J. Bendorių ir B. Dvarioną.
Atmintis
Apie savo kaimyną B. Dvarioną ir jo šeimą esu rašiusi tada, kada Dvarionų šeimos panteonas priglaudė Aldonos ir Balio dukterį Aldoną Dvarionaitę. Skulptoriaus R. Midvikio suprojektuotame paminkliniame akmenyje – šių iškilių žmonių gyvenimo kūrybinį palikimą ženklinanti atmintis. Kuo bus įprasmintas žymios pianistės, pedagogės, profesorės Aldonos Dvarionaitės amžino poilsio vieta – tada dar nežinojau. Šiandieną man į pagalbą atskubėjo, kaip ir prieš 13 metų, ilgametė Dvarionų šeimos draugė Kostancija Strikienė: „Iš to paties paminklo, su penkline žyminčioj plokštėj, tarp tėvų, pačiam vidury“, – vardijo ponia Kostancija.
Ant B. Dvariono namo sienos, (Birutės al. 6) to paties skulptoriaus R. Midvikio granitinėje steloje su iškaltu B. Dvariono bareljefu užrašyta, jog 1958-1972 m. čia gyveno ir kūrė TSRS liaudies artistas kompozitorius B. Dvarionas. Lietuvos kultūros ir vertybių registre namui suteiktas valstybės saugomo objekto statusas. Sodyba priklauso dirigentui, pianistui, pedagogui B. Dvarionui (1904-06-19 – 1972-08-23). Po B. Dvariono mirties namas priklauso jo šeimai. Šią informaciją gali sužinoti kiekvienas, sustojęs namo fasadinėje pusėje.
Kaukės
Kai Dvarionų kieme klestėjo „renesansas“, buvau dar vaikas. Šiandieną mano atmintyje pasiliko tik patys gražiausi ir tauriausi prisiminimai, kurie užsifiksavo mano atmintyje ir aš juos saugau kaip brangiausią savo vaikystės bei jaunystės prisiminimą (gyvenimas už tvoros buvo gerokai įdomesnis nei šiapus). Prabėgus virtinei metų galvoju, jog mano tėvai (tėvas – žvejys, mama – namų šeimininkė) visada tarp šių žymių žmonių gerai jautėsi. Žmonių santykiai turėjo labai gražų statusą: esi kaimynas. Kiekvienas gyvenome savo gyvenimus, netrukdydami vienas kitam, o tarpusavio santykiai buvo paprasti ir nuoširdūs. Šiandieną, žvelgdama į fasadinę Dvarionų namo pusę svarstau, kodėl taip greitai visi užmiršo kitą namo pusę. Kodėl mes bijome parodyti tikrą Balio Dvariono, legendinio Lietuvos muzikos mecenato buveinę, kurioje (lyg peiliu supjaustyta) matosi mūsų gyvenimo realybė. Užsidėjus kaukes patogiau gyventi?
Sodas
Pamenu, vieną rudenį mūsų kiemo bernai įsisuko į Dvarionų obelis (kitame kieme –vaisiai skanesni). Matomai, neblogai obelis pakratė, kad sugebėjo dar ir medžio šaką nulaužti. Labai gerai atsimenu ponios Aldonos skundą (galėję obuoliauti į valias, bet kuo kaltas medis?). Ir kompozitorius mėgo vaikštinėti po sodą, žiūrėti į obelis (retai kokį vaisių nusiskindavo). Vėliau tame sode visiškai nuogi peteliškes vaikydamiesi lakstė Jurgio Dvariono vaikai. Šiandieną išpjautų obelų vietoje stovi „nemenkas“ namelis, aplink jį vaikšto nepažįstami žmonės, o visų kaimynų pastangos (Uogintų, Dvarionų, Gudaičių) neleisti, kad būtų suniokotas tautos paveldas nuėjo šuniui ant uodegos (ministerijose sėdi galingesni dėdės).
Lakinis rankinukas
Mano viešnagės Lietuvoje metu mano vyriausioji sesuo Laima Mikuckienė, prisiminusi Dvarionus sakė, kad šie buvę labai geri mums, vaikams. Iš sesers atsiminimų išplaukė atsitikimas, kada ji su tėvu, genėdama rąstus Uogintų kieme, įsikirto į koją. Mama ją įsisodino į vaikišką vežimėlį ir nuvežė į polikliniką.
„Buvo baisu. Vežimas mažas, kojos velkasi, bet viskas gerai baigėsi. Kirtį kojoj susiuvo. Sužinojusi apie nelaimę, Dvarionienė atnešė man ir padovanojo rudą lakinį rankinuką (su zuikelio sagtim), prikrautą pilną saldainių. Praėjo daugiau nei 50 metų, o, atrodo, kaip šiandien“, – braukdama ašarą kalbėjo sesuo. Pasak L. Mikuckienės, B. Dvarionas buvo didelis pokštininkas. Ji gerai atsimena, kaip pamatęs mano tėvą per tvorą šaukdavęs: „Einam pas mergų, kaimyne“.
Aplankiusi savo tėvų namų kiemą, nusijuokiau (taip juokiasi pajacai). Nei mokykloje, nei studijų metais nesimokiau A. Baranausko poemos „Anykščių šilelis“ (nepatiko, nors ir dvejetus gaudavau). Dabar teks išmokti. Buvusiame menininkų Mekos gyventojų miške dygsta dar vienas „bildingas“, ir tik viena pušelė „nuplikusi likus...” Ji – pagrindinė liudininkė.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Kelionė dviračiu po Palangą: ką galima pamatyti vos per vieną dieną?
2022 10 05 | Rubrika: Miestas
Nors už lango krenta rudeniniai lapai, tačiau vasariška šiluma dar neketina trauktis ir kviečia gamtos grožiu žavėtis ir važiuojant dviračiu.
Palangos turizmo informacijos centras kviečia švęsti Pasaulinę turizmo dieną
2021 09 16 | Rubrika: Miestas
Rugsėjo 27-ąją visame pasaulyje minima Pasaulinė turizmo diena. Šių metų Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos paskelbta Pasaulinės turizmo dienos tema – „Turizmas – pokyčių ir augimo veiksnys“.
Tik trečdalis savivaldybių bent penktadalį socialinei paramai nepanaudotų lėšų skiria socialinių darbuotojų atlyginimams, teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Pasak jos, trijų miestų – Birštono, Biržų ir Molėtų – valdžia papildomai finansiškai visai neparėmė šių darbuotojų, tuo metu maždaug penktadalį likusių lėšų jiems skyrė...
Koch Marshall Trio (JAV)
2018 04 14 | Rubrika: Ką ir kur veikti Palangoje
Kartu paprasti ir sudėtingi Neverauskų šeimos gyvenimo vingiai
2016 04 04 | Rubrika: Nuomonės
Antanas Neverauskas 1923 m. pradėjo tarnybą Povilo Plechovičiaus kavalerijos pulke. Tarnavo trejus metus. Visi kavalerijos kariai buvo gerai apmokyti, o P. Plechavičius buvo tautos žmogus, labai atsidavęs Lietuvai. Jis kariams skiepijo meilę tėvynei ir Lietuvai. Tėvas pas jį prižiūrėjo ne tik savo, bet ir pulko vado arklį. Abu – ir tėvas, ir Povilas Plechavičius –buvo kilę...
Palangos moksleiviai mokosi savivaldos
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 01 20 | Rubrika: O man ne dzin
Turbūt ne tik moksleiviams, bet ir suaugusiems kyla klausimas: kas yra toji moksleivių savivalda? Ir ar Palangos moksleiviai joje dalyvauja? Į šiuos klausimus labai gražiai atsako Giedrė Urnikytė straipsnyje „Palangos moksleiviai – lyderiaujantys bei motyvuoti“, publikuotame laikraščio „Aš esu kultūra“ antrajame numeryje, kurio...
Pokštininkas B. Dvarionas: „Einam pas mergų, kaimyne”
Irena VALUŽĖ, 2014 01 13 | Rubrika: Miestas
Baigiantis metams buvo prisiminti du iškilūs muzikos korifėjai: kompozitoriai, vasaromis gyvenę Palangoje, kūrę, bendravę ir palikę ženklų pėdsaką muzikos istorijoje. Kalbu apie J. Bendorių ir B. Dvarioną.
Tobulėjimui erdvės dar yra 2
Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2012 02 23 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis
Ar kas prieš 9 metus galėjo numatyti, kad 900 metrų ilgio J.Basanavičiaus gatvė taps per ankšta Stintų šventei? Beveik mėnesį šalies žiniasklaidoje platintos būsimos šventės naujienos, televizijos laidose nuolat šmėkščiojusio miesto mero kvietimai atvykti į Palangą davė savo vaisių. Galima drąsiai teigti, kad kurortas žiemą tiek...
Palanga jau kvėpuoja vasaros ritmu
Dalia JURGAITYTĖ, 2009 05 16 | Rubrika: Miestas
Vakar centrinėje miesto aikštėje, griaudint Palangos pučiamųjų orkestro garsams bei eitynėmis link tilto, kurortas vėl pasiskelbė esanti mūsų šalies tūkstantmečio Vasaros sostinė. Miesto vadovas Vytautas Stalmokas iškilmingoje ceremonijoje pasveikino atvykusius į šventę svečius, palinkėjo smagiai pailsėti bei papramogauti.
Nijolės Mačiulaitienės jubiliejui
Palangos m. savivaldybės informacija, 2009 02 14 | Rubrika: Miestas
Mes atsparios likimui. Ir einam tik širdies teklausydamos balso – Per grumstus ir per gruodą – be skundo, o kartais – ir į ugnį, Užmerkę akis... Ir svarstom, ar laimė neaplenkė mūsų slenksčio, Ar ji nesumaišė daugiaaukščių vienodų namų... Ir gyvenimą priimam visą – nuo saulėto birželio ligi graudžiai Boluojančio gruodžio, su žiedais ir žaizdom, ir viską nuplaunančiu Kovo lietum... Mes...