Pokštininkas B. Dvarionas: „Einam pas mergų, kaimyne”

Irena VALUŽĖ, 2014-01-13
Peržiūrėta
1873
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Pokštininkas B. Dvarionas: „Einam pas mergų, kaimyne”

Baigiantis metams  buvo prisiminti du iškilūs muzikos korifėjai: kompozitoriai, vasaromis gyvenę Palangoje, kūrę, bendravę ir palikę ženklų pėdsaką muzikos istorijoje. Kalbu apie J. Bendorių ir B. Dvarioną.

Atmintis
Apie savo kaimyną B. Dvarioną ir jo šeimą esu rašiusi tada,  kada Dvarionų šeimos panteonas priglaudė  Aldonos ir Balio dukterį Aldoną Dvarionaitę. Skulptoriaus R. Midvikio suprojektuotame  paminkliniame akmenyje – šių iškilių žmonių gyvenimo kūrybinį palikimą ženklinanti atmintis. Kuo bus įprasmintas žymios pianistės, pedagogės, profesorės Aldonos Dvarionaitės amžino poilsio vieta – tada dar nežinojau. Šiandieną man į pagalbą atskubėjo, kaip ir prieš 13 metų, ilgametė Dvarionų šeimos draugė Kostancija Strikienė: „Iš to paties paminklo, su penkline žyminčioj plokštėj, tarp tėvų, pačiam vidury“, – vardijo ponia Kostancija.
Ant B. Dvariono namo sienos, (Birutės al. 6) to paties skulptoriaus R. Midvikio granitinėje steloje su iškaltu B. Dvariono bareljefu užrašyta, jog 1958-1972 m. čia gyveno ir kūrė TSRS liaudies artistas kompozitorius B. Dvarionas. Lietuvos kultūros ir vertybių registre namui suteiktas valstybės saugomo objekto statusas. Sodyba priklauso dirigentui, pianistui, pedagogui B. Dvarionui (1904-06-19 – 1972-08-23). Po B. Dvariono mirties namas priklauso jo šeimai. Šią informaciją gali sužinoti kiekvienas, sustojęs namo fasadinėje pusėje.

Kaukės
Kai Dvarionų kieme klestėjo „renesansas“, buvau dar vaikas. Šiandieną mano atmintyje pasiliko tik patys gražiausi ir tauriausi prisiminimai, kurie užsifiksavo mano atmintyje ir aš juos saugau kaip brangiausią savo vaikystės bei jaunystės prisiminimą (gyvenimas už tvoros buvo gerokai įdomesnis nei šiapus). Prabėgus virtinei metų galvoju, jog mano tėvai (tėvas – žvejys, mama – namų šeimininkė) visada tarp šių žymių žmonių gerai jautėsi. Žmonių santykiai turėjo labai gražų statusą: esi kaimynas. Kiekvienas gyvenome savo gyvenimus, netrukdydami vienas kitam, o tarpusavio santykiai buvo paprasti ir nuoširdūs. Šiandieną, žvelgdama į fasadinę Dvarionų namo pusę svarstau, kodėl taip greitai visi užmiršo kitą namo pusę. Kodėl mes bijome parodyti tikrą Balio Dvariono, legendinio Lietuvos muzikos mecenato buveinę, kurioje (lyg peiliu supjaustyta)  matosi mūsų gyvenimo realybė. Užsidėjus kaukes patogiau gyventi?

Sodas
Pamenu, vieną rudenį mūsų kiemo bernai įsisuko į Dvarionų obelis (kitame kieme –vaisiai skanesni). Matomai, neblogai obelis pakratė, kad sugebėjo dar ir medžio šaką nulaužti. Labai gerai atsimenu ponios Aldonos skundą (galėję obuoliauti į valias, bet kuo kaltas medis?). Ir kompozitorius mėgo vaikštinėti po sodą, žiūrėti į obelis (retai kokį vaisių nusiskindavo). Vėliau tame sode visiškai nuogi peteliškes vaikydamiesi lakstė Jurgio Dvariono vaikai. Šiandieną išpjautų obelų vietoje stovi „nemenkas“ namelis, aplink jį vaikšto nepažįstami žmonės, o visų kaimynų pastangos (Uogintų, Dvarionų, Gudaičių) neleisti, kad būtų suniokotas tautos paveldas nuėjo šuniui ant uodegos (ministerijose sėdi galingesni dėdės).

Lakinis rankinukas
Mano viešnagės Lietuvoje metu mano vyriausioji sesuo Laima Mikuckienė, prisiminusi Dvarionus sakė, kad šie buvę labai geri mums, vaikams. Iš sesers atsiminimų išplaukė atsitikimas, kada ji  su tėvu, genėdama rąstus Uogintų kieme,  įsikirto į koją. Mama ją įsisodino į vaikišką vežimėlį ir nuvežė į polikliniką.
„Buvo baisu. Vežimas mažas, kojos velkasi, bet viskas gerai baigėsi. Kirtį kojoj susiuvo. Sužinojusi apie nelaimę, Dvarionienė atnešė man ir padovanojo rudą lakinį rankinuką (su zuikelio sagtim), prikrautą pilną saldainių. Praėjo daugiau nei 50 metų, o, atrodo, kaip šiandien“, – braukdama ašarą kalbėjo sesuo. Pasak L. Mikuckienės, B. Dvarionas buvo didelis pokštininkas. Ji gerai atsimena, kaip pamatęs mano tėvą per tvorą šaukdavęs: „Einam pas mergų, kaimyne“.
Aplankiusi savo tėvų namų kiemą, nusijuokiau (taip juokiasi pajacai). Nei mokykloje, nei studijų metais nesimokiau A. Baranausko poemos „Anykščių šilelis“ (nepatiko, nors ir dvejetus gaudavau). Dabar teks išmokti. Buvusiame menininkų Mekos gyventojų miške dygsta dar vienas „bildingas“, ir tik viena pušelė „nuplikusi likus...” Ji – pagrindinė liudininkė.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Sausio 27 d., penktadienį, kviečiame paminėti Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną ir atidengti atminimo lentą kurorte stovėjusioms sinagogoms.


Praėjusieji 2021-ieji metai Palangos kultūriniam gyvenimui buvo išskirtiniai – be kitų renginių, kurortas minėjo Palangos grąžinimo Lietuvai 100-metį, žymaus menininko Antano Mončio 100-ąsias gimimo metines. Šiuos įvykius metų pabaigoje vainikavo aukščiausias įvertinimas Palangai – Auksinė krivūlė už kultūros puoselėjimą. 


Menas kaip individualybės, tautybės ir modernumo ekspresija“ – šia Juozo Keliuočio citata „Individualistų“ grupė atidarė savo pirmąją dailės parodą ir šią veiklą, neprarasdama aktualumo, tęsia jau 27-tus metus.


Kartais pareigingai stoviu gatvėje ant šaligatvio laukdama, kada pro mano nosį prašvilps autobusas, ir aš saugiai galėsiu pereiti gatvę. Tačiau kartais, nė neatsigręždama, skuodžiu į kitą gatvės pusę. Žinau, kad taip rizikuoju savo gyvybe... Šis nutrūktgalviškasjausmas - suspėsi ar nesuspėsi - atsirado visai nesenai, ir tai yra rizikinga: gali nebesuspėti...


Besibaigiant vasarai šalia Šventosios esančioje „Raganės“ stovykloje vyko didžiausia Lietuvoje tarptautinė vasaros sporto stovykla. Lietuvos karate kyokushin federacijos organizuojamojoje tarptautinėje stovykloje per tris pamainas savo jėgas išbandė ir kvalifikaciją kėlė 600 kyokushin karate sportininkų.


Rudens pabaigoje duris atvers naujoji kurorto autobusų stotis  1

Palangos m. savivaldybės informacija, 2014 07 31 | Rubrika: Miestas

Vasario 21-ąją prasidėję ilgai laukti naujos Palangos autobusų stoties statybų darbai spėriai juda į priekį – tuo gali įsitikinti kiekvienas, pravažiuojantis pro šalia Klaipėdos plento esančią statybvietę, kur jau iškilo pastatas su peronais. Kaip tikino statytojai ir užsakovai, darbai vyksta pagal grafiką, ir, tikėtina, jau lapkričio mėnesį palangiškiai ir miesto...


Baigiantis metams  buvo prisiminti du iškilūs muzikos korifėjai: kompozitoriai, vasaromis gyvenę Palangoje, kūrę, bendravę ir palikę ženklų pėdsaką muzikos istorijoje. Kalbu apie J. Bendorių ir B. Dvarioną.


Sekmadienį prie Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios esanti Vytauto gatvės atkarpa bei klebonijos kiemas buvo pilni automobilių. Į trečią kartą Keliaujančiųjų ir vairuotojų dienos proga surengtą transporto priemonių laiminimo akciją nepaisydami permainingo oro ir šuorais nupilančio lietaus suvažiavo gausybė žmonių.


Fotografijų paroda... laiptinėje

„Palangos tilto“ informacija, 2010 03 17 | Rubrika: Miestas

Praėjusį savaitgalį palangiškius bei kurorto svečius pasigrožėti fotoaparatu užfiksuotais pajūrio vaizdais pakvietė asociacijos „Palangos fotoklubas 750“ fotografas Arvydas Gačionis.


Nijolės Mačiulaitienės jubiliejui

Palangos m. savivaldybės informacija, 2009 02 14 | Rubrika: Miestas

Mes atsparios likimui. Ir einam tik širdies teklausydamos balso – Per grumstus ir per gruodą – be skundo, o kartais – ir į ugnį, Užmerkę akis... Ir svarstom, ar laimė neaplenkė mūsų slenksčio, Ar ji nesumaišė daugiaaukščių vienodų namų... Ir gyvenimą priimam visą – nuo saulėto birželio ligi graudžiai Boluojančio gruodžio, su žiedais ir žaizdom, ir viską nuplaunančiu Kovo lietum... Mes...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius