Sunkmečio prispausti žmonės traukia į užsienį

Prieš akis užsitrenkiančios durys – esi bedarbis. Tūkstantinės eilės Darbo biržoje bei jokios prošvaistės rasti darbą ir užsitikrinti stabilias pajamas. Tokios realybės vedini lietuviai vis dar tikisi užsienyje atrasti jei ne aukso kasyklas, tai bent galimybę nelikti alkanam.

Pakliūva į spąstus

Sunkmečio prispausti žmonės vis dažniau dairosi į užsienį – įstabios praturtėjimo istorijos, gausybė pažįstamų žmonių, dirbančių ir užsidirbančių, veikia tarsi masalas. Dirbti norinčių žmonių gausa vilioja ir apgavikus. Vis dažniau tenka išgirsti apie prekybos žmonėmis faktus. Naivūs ar tiesiog sunkmečio genami lietuviai pakliūva į spąstus – praranda ne tik paskutinius pinigus, dokumentus, bet ir sveikatą. Likusieji tėvynėje taip pat neretai įsivelia į ilgas ir bevaises paieškas – neaišku, kur ir su kuo išvykusius artimuosius net ir kaimyninėse šalyse surasti kartais tiesiog neįmanoma. Laisva darbo rinka ir galimybės lengvai keliauti po Šengeno erdvės valstybes netgi atlieka „meškos paslaugą“. Dingusių be žinios Europoje paieška tylomis vadinama adatos ieškojimu šieno kupetoje.

Daugybė viliojančių skelbimų

Pervertus spaudos leidinius, panaršius interneto svetainėse, akys raibsta nuo įvairiausių pasiūlymų – tarsi niekur kitur jokios krizės nėra ir darbų apstu visur, išskyrus Lietuvą. Žadami nerealūs atlygiai už nekvalifikuotą darbą, kartais – nemokamas maitinimas ar pastogė, visi dokumentų tvarkymai, pagalba išvykstant ir pasitikimas sutartoje šalyje. Štai taip atrodo šiuo metu itin skaitomi skelbimai laikraščiuose ir skelbimų svetainėse internete. Anglija, Airija, Norvegija, Švedija, Graikija – štai pagrindinės kryptys „būsimiems darbuotojams“. Tačiau viskas, anaiptol, nėra taip gražu. Manipuliacija pasitikėjimu, vergiškas darbas už grašius, prostitucija, akiplėšiškos vagystės ir prekyba žmonėmis – tai tik dalis to, ką gali patirti į sukčių pinkles pakliuvęs neatidus, neatsargus ir naiviai pasitikintis žmogus.

Nori užsidirbti – daug dirbk

Vienoje internetinių svetainių jau antrą mėnesį publikuojamas Algirdo skelbimas siūlo darbą Jungtinėje Karalystėje. Vienintelis reikalavimas – fizinė ištvermė. Vyras, atsiliepęs į skambutį ir manydamas, jog kalba su potencialiu darbuotoju, papasakojo tai, ko nėra skelbime. „Darbas Anglijos ūkiuose, mažiausiai 40-50 valandų darbo. Per savaitę – mažiausiai 3000 litų. Nakvynė, pasitikimas ir nuvežimas – garantuoti“, - tiek rašoma skelbime. Vyras pasakojo, jog iš tiesų darbas rimtas, sunkus. „Ne mažiau 50 valandų per savaitę. Ūkis didelis, tektų daryti viską – ir braškes skinti, ir brokolių, kopūstų, kitų daržovių derlių nurinkti. Iš balso sprendžiu, kad esate jauna – ar „patempsite“? Darbo tempas didelis, norint užsidirbti papildomai, reikia dirbti greitai. Už gyvenimą namelyje su kitais darbuotojais sumokėsi keliolika svarų per savaitę. Ūkininkas retkarčiais duoda ir maisto. Dirbama ne ilgiau nei porą mėnesių – po to žmonės pervargsta, atvažiuoja kiti. Darbo yra ir vyrams, ir moterims“, - sparčiai bėrė žodžius vyras. Jo žodžiais, pats pradėjo lygiai taip pat – daug dirbęs tame ūkyje, vėliau „užkopė karjeros laiptais“ – pats renka grupes ir veža į Angliją. Kiek jam tektų sumokėti už tarpininkavimą, nežinia – viskas sutariama sukertant rankomis, akis į akį.

Kriminaliniai tinklai

Galbūt šis darbas realus, galbūt užsidirbti įmanoma, tačiau būtent toks patyrusių „žvejų“ įtikinėjimas, atsakymų į visus klausimus turėjimas ir diplomatiškas pokalbis gali tebūti priedanga, masalas. Lietuvoje būta atvejų, kai į užsienį išsiruošę žmonės pakliuvo netgi į kriminaline veikla užsiimančių asmenų būrį. Auka verčiama „dirbti“ juodžiausius darbus, o įkliuvus prisiimti kaltę už visus. Tokie „pėstininkais“ vadinami beteisiai žmonės yra puiki galimybė išsisukti nuo teisėsaugos. Merginos, kurioms dažniausiai siūlomas itin gerai apmokamas padavėjų bei kambarinių darbas, dažnai patenka į sutenerių rankas. Išvešėjęs nedarbas ir į neviltį puolusių žmonių gausa – puiki dirva sukčiams. Nors ir anksčiau prekyba žmonėmis buvo itin opus klausimas, dabar dar dažniau galima pakliūti į nesąžiningų žmonių akiratį. Juk tų, kurie siūlė tikrą darbą užsienyje, dabar yra gerokai mažiau – vis dėlto krizė apkarpė darbo vietų skaičių net „aukso kraštais“ vadinamose valstybėse.

Samdo savus darbuotojus

Suomijoje maždaug penkmetį gyvenanti Raimonda teigė, jog ūkininkai iš tiesų sustabdė atvykėlių uždarbiauti srautą. „Kai anksčiau per vasarą ūkininkas kviesdavosi apie pusšimtį žmonių, dabar jų priima kone perpus mažiau. Tačiau ir tie dažniausiai patys suomiai, kurių be darbo likusių ir čia apstu“, - teigė ji. Tad tikėti, jog niekas nepasikeitė ir siūlomi darbai, užmokesčiai nepakito – per naivu.

Paradoksalu, tačiau ne vienas ūkininkas Lietuvoje skundžiasi, jog neatranda norinčių dirbti. Pasirodo, tą patį darbą dirbti gimtinėje – gėda ir nesmagu, tačiau net juodžiausių darbų imtis svetur – vilioja.

Perspėja pareigūnai

Palangos policijos komisariatas perspėja palangiškius – pinklės rezgamos intensyviai. „Dažnai fiziniai ir juridiniai asmenys, siūlantys įdarbinti, slepia savo asmens tapatybę, neturi Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotos licencijos įdarbinti ar tarpininkauti įdarbinant asmenis kitose šalyse. Dažnai siūlomas nerealus apmokėjimas už nekvalifikuotą darbą, todėl gali daugėti asmenų, išvykstančių pagal tokius skelbimus bei galinčių tapti prekybos žmonėmis aukomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 ir 157 straipsniai) arba išnaudojamų priverstiniam darbui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147(1) straipsnis). Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu, pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, įdarbinti ar tarpininkauti įdarbinant licencijos išduodamos tik juridiniams asmenims“, - skelbiama paviešintame pranešime spaudai.

Pareigūnai prašo gavus informacijos apie asmenis, išvykstančius ar išvykusius pagal tokius skelbimus ir nukentėjusius užsienio šalyse, nedelsiant kreiptis į policijos komisariatą telefonu 112 arba informuoti elektroniniu paštu prekybazmonemis@policija.lt, į Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos Prekybos žmonėmis tyrimo skyrių, kuris kaupia ir analizuoja tokią informaciją. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2719936.