Sunkmečio prispausti žmonės traukia į užsienį
Prieš akis užsitrenkiančios durys – esi bedarbis. Tūkstantinės eilės Darbo biržoje bei jokios prošvaistės rasti darbą ir užsitikrinti stabilias pajamas. Tokios realybės vedini lietuviai vis dar tikisi užsienyje atrasti jei ne aukso kasyklas, tai bent galimybę nelikti alkanam.
Pakliūva į spąstus
Sunkmečio prispausti žmonės vis dažniau dairosi į užsienį – įstabios praturtėjimo istorijos, gausybė pažįstamų žmonių, dirbančių ir užsidirbančių, veikia tarsi masalas. Dirbti norinčių žmonių gausa vilioja ir apgavikus. Vis dažniau tenka išgirsti apie prekybos žmonėmis faktus. Naivūs ar tiesiog sunkmečio genami lietuviai pakliūva į spąstus – praranda ne tik paskutinius pinigus, dokumentus, bet ir sveikatą. Likusieji tėvynėje taip pat neretai įsivelia į ilgas ir bevaises paieškas – neaišku, kur ir su kuo išvykusius artimuosius net ir kaimyninėse šalyse surasti kartais tiesiog neįmanoma. Laisva darbo rinka ir galimybės lengvai keliauti po Šengeno erdvės valstybes netgi atlieka „meškos paslaugą“. Dingusių be žinios Europoje paieška tylomis vadinama adatos ieškojimu šieno kupetoje.
Daugybė viliojančių skelbimų
Pervertus spaudos leidinius, panaršius interneto svetainėse, akys raibsta nuo įvairiausių pasiūlymų – tarsi niekur kitur jokios krizės nėra ir darbų apstu visur, išskyrus Lietuvą. Žadami nerealūs atlygiai už nekvalifikuotą darbą, kartais – nemokamas maitinimas ar pastogė, visi dokumentų tvarkymai, pagalba išvykstant ir pasitikimas sutartoje šalyje. Štai taip atrodo šiuo metu itin skaitomi skelbimai laikraščiuose ir skelbimų svetainėse internete. Anglija, Airija, Norvegija, Švedija, Graikija – štai pagrindinės kryptys „būsimiems darbuotojams“. Tačiau viskas, anaiptol, nėra taip gražu. Manipuliacija pasitikėjimu, vergiškas darbas už grašius, prostitucija, akiplėšiškos vagystės ir prekyba žmonėmis – tai tik dalis to, ką gali patirti į sukčių pinkles pakliuvęs neatidus, neatsargus ir naiviai pasitikintis žmogus.
Nori užsidirbti – daug dirbk
Vienoje internetinių svetainių jau antrą mėnesį publikuojamas Algirdo skelbimas siūlo darbą Jungtinėje Karalystėje. Vienintelis reikalavimas – fizinė ištvermė. Vyras, atsiliepęs į skambutį ir manydamas, jog kalba su potencialiu darbuotoju, papasakojo tai, ko nėra skelbime. „Darbas Anglijos ūkiuose, mažiausiai 40-50 valandų darbo. Per savaitę – mažiausiai 3000 litų. Nakvynė, pasitikimas ir nuvežimas – garantuoti“, - tiek rašoma skelbime. Vyras pasakojo, jog iš tiesų darbas rimtas, sunkus. „Ne mažiau 50 valandų per savaitę. Ūkis didelis, tektų daryti viską – ir braškes skinti, ir brokolių, kopūstų, kitų daržovių derlių nurinkti. Iš balso sprendžiu, kad esate jauna – ar „patempsite“? Darbo tempas didelis, norint užsidirbti papildomai, reikia dirbti greitai. Už gyvenimą namelyje su kitais darbuotojais sumokėsi keliolika svarų per savaitę. Ūkininkas retkarčiais duoda ir maisto. Dirbama ne ilgiau nei porą mėnesių – po to žmonės pervargsta, atvažiuoja kiti. Darbo yra ir vyrams, ir moterims“, - sparčiai bėrė žodžius vyras. Jo žodžiais, pats pradėjo lygiai taip pat – daug dirbęs tame ūkyje, vėliau „užkopė karjeros laiptais“ – pats renka grupes ir veža į Angliją. Kiek jam tektų sumokėti už tarpininkavimą, nežinia – viskas sutariama sukertant rankomis, akis į akį.
Kriminaliniai tinklai
Galbūt šis darbas realus, galbūt užsidirbti įmanoma, tačiau būtent toks patyrusių „žvejų“ įtikinėjimas, atsakymų į visus klausimus turėjimas ir diplomatiškas pokalbis gali tebūti priedanga, masalas. Lietuvoje būta atvejų, kai į užsienį išsiruošę žmonės pakliuvo netgi į kriminaline veikla užsiimančių asmenų būrį. Auka verčiama „dirbti“ juodžiausius darbus, o įkliuvus prisiimti kaltę už visus. Tokie „pėstininkais“ vadinami beteisiai žmonės yra puiki galimybė išsisukti nuo teisėsaugos. Merginos, kurioms dažniausiai siūlomas itin gerai apmokamas padavėjų bei kambarinių darbas, dažnai patenka į sutenerių rankas. Išvešėjęs nedarbas ir į neviltį puolusių žmonių gausa – puiki dirva sukčiams. Nors ir anksčiau prekyba žmonėmis buvo itin opus klausimas, dabar dar dažniau galima pakliūti į nesąžiningų žmonių akiratį. Juk tų, kurie siūlė tikrą darbą užsienyje, dabar yra gerokai mažiau – vis dėlto krizė apkarpė darbo vietų skaičių net „aukso kraštais“ vadinamose valstybėse.
Samdo savus darbuotojus
Suomijoje maždaug penkmetį gyvenanti Raimonda teigė, jog ūkininkai iš tiesų sustabdė atvykėlių uždarbiauti srautą. „Kai anksčiau per vasarą ūkininkas kviesdavosi apie pusšimtį žmonių, dabar jų priima kone perpus mažiau. Tačiau ir tie dažniausiai patys suomiai, kurių be darbo likusių ir čia apstu“, - teigė ji. Tad tikėti, jog niekas nepasikeitė ir siūlomi darbai, užmokesčiai nepakito – per naivu.
Paradoksalu, tačiau ne vienas ūkininkas Lietuvoje skundžiasi, jog neatranda norinčių dirbti. Pasirodo, tą patį darbą dirbti gimtinėje – gėda ir nesmagu, tačiau net juodžiausių darbų imtis svetur – vilioja.
Perspėja pareigūnai
Palangos policijos komisariatas perspėja palangiškius – pinklės rezgamos intensyviai. „Dažnai fiziniai ir juridiniai asmenys, siūlantys įdarbinti, slepia savo asmens tapatybę, neturi Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotos licencijos įdarbinti ar tarpininkauti įdarbinant asmenis kitose šalyse. Dažnai siūlomas nerealus apmokėjimas už nekvalifikuotą darbą, todėl gali daugėti asmenų, išvykstančių pagal tokius skelbimus bei galinčių tapti prekybos žmonėmis aukomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 ir 157 straipsniai) arba išnaudojamų priverstiniam darbui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147(1) straipsnis). Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu, pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, įdarbinti ar tarpininkauti įdarbinant licencijos išduodamos tik juridiniams asmenims“, - skelbiama paviešintame pranešime spaudai.
Pareigūnai prašo gavus informacijos apie asmenis, išvykstančius ar išvykusius pagal tokius skelbimus ir nukentėjusius užsienio šalyse, nedelsiant kreiptis į policijos komisariatą telefonu 112 arba informuoti elektroniniu paštu prekybazmonemis@policija.lt, į Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos Prekybos žmonėmis tyrimo skyrių, kuris kaupia ir analizuoja tokią informaciją. Telefonas pasiteirauti (8 5) 2719936.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Neįprastai vėsus birželis ištuštino Palangą. Darbo dienomis, ypač papūtus šaltesniam vėjui, turistų ten vos vienas kitas. Palangos verslininkai skundžiasi, kad jau seniai nepamena tokios liūdnos vasaros ir tvirtina, kad prekyba beveik nejuda iš vietos.
Palangoje įgyvendinamas vienų iš labiausiai lankytinų vietų – J. Basanavičiaus gatvės ir Jūros tilto – apšvietimo modernizavimo projektas.
Nemažai gyventojų jau žino, kur sutiks Naujuosius metus. Dalis lietuvių trauks į pajūrį, dalis rinksis kaimo turizmo sodybas, kiti 2025-uosius pasitiks užsienyje.
Jūsų rankose – naujas nemokamo žurnalo „Lietuvos pajūris“ numeris. Jeigu jo dar neturite, žvalgykitės jo miesto bibliotekoje, Savivaldybėje, Turizmo informacijos centre, kavinėje „Caffeine“ prie bažnyčios. Tai – tik kelios jums patogios vietos centre. Žinoma, žurnalą mielai įteiksime ir laikraščio „Palangos tiltas“ redakcijoje. Primenu: žurnalas gimė būtent kaip „Palangos tilto“...
Į pajūrį negausiai traukiantys lietuviai turi žinutę: jei nepatinka Palanga – esate išlepę
"Palangos tilto" redakcija, 2020 06 16 | Rubrika: Miestas
Pasaulį sukausčiusi koronaviruso pandemija pakeitė daugelio atostogų planus. Dabar lietuviai turi mažą pasirinkimą – keliauti po Lietuvą arba bandyti laimę užsienyje. Į Palangą kol kas kukliais skaičiais atvykstantys lietuviai nusiteikę puikiai praleisti laiką ir tikina: kam nepatinka Palanga, tie – išlepę, rašo Vytautė Merkytė, "Delfi" žurnalistė.
Linas Žulkus: „Jei esi savo miesto patriotas, turi jam kažką sukurti“
Vaidilė GEDMINAITĖ, 2015 09 21 | Rubrika: Miestas
Šį savaitgalį įvyksianti Stalo šventė į Palangą ir vėl pakvies ne vieną svečią. Prisėdus prie stalų pasidžiaugti tuo, kas nuveikta, pabendrauti, pasigardžiuoti įvairiais patiekalais sugužės ir nemaža dalis palangiškių. Svečių bei kurorto gyventojų akis džiugins ir Palangos menininkų darbai – kurorto kultūros atstovai jau ruošiasi artėjančiam renginiui....
Palangos darbo biržoje – papildomas Jaunimo darbo centras
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 07 04 | Rubrika: Miestas
Vakar popietę Klaipėdos teritorinės darbo biržos Palangos skyriuje buvo atidarytas papildomas Jaunimo darbo centras (JDC), aptarnausiantis darbo ieškančius ir profesinę karjerą planuojančius jaunus asmenis iki 29 metų amžiaus bei darbdavius, siekiančius įdarbinti jaunimą. Į naujomis spalvomis suspindusią Palangos darbo biržos pirmojo aukšto erdvę, kur įsikūrė JDC...
Lengviau laimėti loterijoje, nei Palangoje rasti gerą darbuotoją?
Ugnė RAUDYTĖ, 2011 03 15 | Rubrika: Miestas
Palangoje, artėjant vasarai, vis daugiau atsiranda skelbimų, kurie siūlo darbą įvairių specialybių darbuotojams. Pabandėme pasidomėti, ar žmonės Palangoje aktyviai ieškosi darbo, ar paprasčiausiai gyvena iš Darbo biržoje gaunamos pašalpos. Klaipėdos teritorinės darbo biržos Palangos skyriuje 2011 kovo 1 dieną buvo registruoti 2123 ieškantys darbo asmenys, iš jų bedarbių – 1815. Tačiau...
Bibliotekos darbuotojai vis dar tikisi sulaukti iki šiol negrąžintų leidinių
Toma TRANIZAITĖ, 2010 10 03 | Rubrika: Miestas
Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Aura Banevičienė pasakoja, jog šioje bibliotekoje, kaip ir visose, žmonių, neskubančių grąžinti knygas, yra nemažai. Nors dėl skaitytojų aplaidumo įstaiga praranda nemažai vertingų leidinių, darbuotojai artimiausiu metu griežtų nuobaudų taikyti nesirengia, bet tikisi, jog žmonės susipras patys ir...
Sunkmečio prispausti žmonės traukia į užsienį
Monika ŠIUGŽDAITĖ, 2009 06 17 | Rubrika: Sveikata
Prieš akis užsitrenkiančios durys – esi bedarbis. Tūkstantinės eilės Darbo biržoje bei jokios prošvaistės rasti darbą ir užsitikrinti stabilias pajamas. Tokios realybės vedini lietuviai vis dar tikisi užsienyje atrasti jei ne aukso kasyklas, tai bent galimybę nelikti alkanam.