Palanga dėkoja ir atsisveikina – Amžinybėn išėjo Romualdas Budrys (1933-2026)

Yra žmonių, kurių darbai tampa ne tik profesiniu pasiekimu, bet ir neatsiejama miesto tapatybės dalimi. Toks Palangai yra Romualdas Budrys – muziejininkas ir dailėtyrininkas, ženkliai prisidėjęs, kad kurortas garsėtų ne tik kaip poilsio vieta, bet ir kaip svarbus Lietuvos kultūros židinys.

Deja, 2026 m. gegužės 25 dieną Palanga neteko puikaus bičiulio, palikusio ryškų pėdsaką miesto kultūriniame gyvenime – ilgametis Lietuvos dailės muziejaus vadovas, vienas iš Gintaro muziejaus Palangoje bei Palangos skulptūrų parko įkūrėjų, Palangos miesto garbės pilietis Romualdas Budrys iškeliavo į Amžinybę. 

R. Budrys gimė 1933 metų liepos 26 dieną Vertimuose, tuomečiame Baisogalos valsčiuje. Nors augo toli nuo jūros, Palanga jį pakerėjo nuo pirmojo apsilankymo. Dar studijų metais išvydęs grafų Tiškevičių rūmus, senąjį parką ir jūros didybę, jis pajuto ypatingą šio krašto dvasią. Tuo metu dar niekas negalėjo numanyti, kad būtent šis žmogus taps vienu svarbiausių Palangos kultūrinio veido kūrėjų.

Romualdo Budrio vardas šiandien pirmiausia siejamas su Palangos gintaro muziejumi – vieta, kuri tapo ne tik vienu lankomiausių muziejų Lietuvoje, bet ir tikru Palangos simboliu. Jo vizija, atkaklumas ir meilė menui lėmė, kad grafų Tiškevičių rūmai atgimė naujam gyvenimui. Iš pradžių – vos viena parodų salė, keli šimtai eksponatų, o vėliau – moderni, moksliškai parengta ekspozicija, atvėrusi gintaro istoriją visam pasauliui. Tai buvo ne tik muziejaus kūrimas – tai buvo kultūrinės savasties kūrimas.

Romualdas Budrys suprato, kad muziejus turi būti gyvas, todėl Gintaro muziejus tapo erdve, kurioje susitinka menas, muzika, istorija ir žmogus. Jo iniciatyva ir rūpesčiu ši vieta virto klasikinės kultūros židiniu, kuriame iki šiol skamba koncertai, vyksta parodos, juntama pagarba Lietuvos menui ir kultūros paveldui.

Ne mažiau reikšmingas ir jo indėlis kuriant Palangos skulptūrų parką. Šiandien sunku įsivaizduoti Palangą be šios erdvės – meno kūrinių po atviru dangumi ir jaukios vietos pasivaikščiojimams. O juk visa tai prasidėjo nuo idėjos, kuria Romualdas Budrys uždegė bendraminčius. Jo dėka Palanga praturtėjo dar viena kultūros erdve, kuri tapo sava tiek palangiškiams, tiek kurorto svečiams.

Ypatinga ir tai, kad Romualdo Budrio ryšys su Palanga niekada neapsiribojo vien muziejumi. Jam Palangos paveldas buvo ne tik architektūra – tai buvo miesto atmintis, kultūros tęstinumas ir pagarba istorijai. Būdamas tikras Palangos bičiulis, jis rūpinosi miesto kultūros paveldu, prisidėjo prie Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios vertybių išsaugojimo – rūpinosi didžiojo altoriaus Madonos paveikslo restauravimu, nuolat ieškojo būdų, kaip padėti miestui augti kultūriškai ir dvasiškai.

Restauruojant Palangos Kurhauzą, jo  patirtis ir įžvalgos taip pat buvo itin vertingos – Romualdas Budrys nuolat pabrėžė autentiškumo svarbą, ragino saugoti istorinę pastato dvasią. Jo rūpesčiu Palangos Kurhauzo koncertų salę papuošė 18 a. pabaigos sietynas. 

Romualdo Budrio nuopelnai Palangai – tai ne vien pastatai, ekspozicijos ar projektai. Tai – gebėjimas miestui suteikti kultūrinę kryptį, išsaugoti jo istorinę dvasią ir parodyti, kad kurorto vertė slypi ne tik gamtos grožyje, bet ir kultūroje.

Kaip didelis įvertinimas ir padėka žmogui, kuris savo darbu Palangai dovanojo daugiau nei muziejus ar parkus – jis dovanojo miestui kultūrinę atmintį, prestižą ir išliekamąją vertę ateities kartoms – Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu 2009 m. Romualdui Budriui suteiktas Palangos miesto garbės piliečio vardas. 

Romualdas Budrys buvo žmogus, mokėjęs matyti grožį, saugoti istoriją ir telkti žmones kilniems darbams. Jo šviesa, inteligencija ir pagarba kultūrai išliks visų jį pažinojusių atmintyje.

Palangos miesto savivaldybė  nuoširdžiai užjaučia velionio artimuosius, bičiulius, kolegas bei visą Lietuvos kultūros bendruomenę. Tegul šviesus Romualdo Budrio atminimas gyvena jo sukurtuose darbuose, Palangos kultūrinėje dvasioje ir žmonių širdyse.

Palangos miesto sav. inf.