Palangą Mantas Leonardo Lizzi garsino Serbijoje

Dviejų dienų kelionė mikroautobusu iki Belgrado vargino, bet kai jautėme vis didėjančią šilumą, ištisai šviečiančią saulę, žydinčias gėles ir krūmus, žaliuojančius medžius – nuotaika buvo gera ir pakili. Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos akordeonistas Mantas Leonardo Lizzi ir šių eilučių autorė, mokytoja Nijolė Daukšienė vyko į dar nežinomą Belgradą – į IV-ąjį tarptautinį akordeonistų konkursą – festivalį MEH FEST.
Važiuoti į tolimą šalį sudėtinga, nes repetuoti dvi kelionės dienas nėra kaip ir kur – ne visi viešbučiai leido groti vėlai, o mes... kiekvieną dieną nuvažiuodavome maždaug po 1000 km. Nors viešbučiuose atsirasdavom vėlai, Mantas vis tiek imdavo akordeoną ir tyliai mankštindavo pirštukus.
Belgrade oro temperatūra buvo +25, visur žalia, žolė jau net pjaunama. Tačiau mums nebuvo kada mėgautis šiluma. Dvi dienas praleidome konkurso salėje grodami ir klausydami kitų dalyvių pasirodymų. Viso 13-oje kategorijų dalyvaujančių buvo per 80, iš jų keletas ansamblių. Vien lietuvaičių buvo 10 – iš Vilniaus, Kauno, Jonavos, Kretingos ir Palangos. Reikėjo savus palaikyti, išgirsti kaip kiti groja. Į konkursą daugiausia dalyvių atvyko iš aplinkinių Serbijos šalių. Organizatoriai džiaugėsi, kad mes papuošėme jų konkursą. Labai tikėjausi išgirsti serbiškos muzikos, balkanų tautų ritmo, bet ji skambėjo tik kavinėse - pietų metu grojo jų tautiniai ansambliai. Konkurso mažieji atlikėjai grojo keletą liaudies dainelių, o visi kiti – daugiausia klasiką, populiariąją muziką. Prisipirkome natų, gal ten rasiu to krašto melodijų.
Mantas varžėsi vienuolikamečių kategorijoje. Savo grojimu nepaliko abejingų, surinko 95.25 balus iš 100 ir pelnė 1-ąją vietą. Visi lietuvaičiai buvo skirtingo amžiaus, tad grojo vis kitose kategorijose ir tarpusavy nesirungė. Kiekvieną dieną keturi konkurso vertinimo komisijos nariai klausėsi dalyvių pasirodymų. Tai žymūs Serbijos, Bosnijos ir Hercogovinos pedagogai ir atlikėjai: Mladen Vukmir ir Rade Soro, beje, groję konkurso baigiamajame koncerte, bei Danijela Rakič ir Zoran Rakič, kuriuos dažnai sutinkame įvairiuose konkursuose, taip pat ir Lietuvoje.
Konkursas buvo labai gerai organizuotas, daug patalpų repetuoti, pailsėti, filmuojami konkursiniai pasirodymai. Buvo galima įsigyti savo pasirodymo DVD. Konkursas vyko nuostabiame GUARNERIUS meno centre, kurį įkūrė Jovan Kolundžija. Šie išskirtiniai kultūros namai pačiame Belgrado centre pavadinti smuiko, kurį 1754 m. pagamino Petrus Gvarnerius, vardu. Šiuo smuiku grojo ir šio centro įkūrėjas, visame pasaulyje žymus smuikininkas Jovan Kolundžija. Šis centras yra netoli menininkų kvartalo Skadarlija, kuriuo mums teko vaikščioti. Centro pastatas, suprojektuotas rusų architektų, pastatytas 1922 m., vėliau atrestauruotas. Dabar tai vienas nuostabiausių kamerinės muzikos centrų Europoje, jo plotas yra 500 kvadratinių metrų. Nuo 2001 metų kiekvieną sezoną čia parengiama bent 50 skirtingų muzikinių programų. Nuo tada, kai GUARNERIUS tapo privačia pelno nesiekiančia institucija, čia yra organizuojami kursai, konferencijos, simpoziumai, kokteilių vakarėliai ir kiti renginiai, kurie padeda finansuoti kultūrines programas. Kultūros centrą priėmimams naudoja ministerijos, ambasados, bankai ir t.t.
Kelionės metu, kiek tik būdavo laisvo laiko, stengėmės susipažinti su Olomoucu – Čekijos, Bratislava – Slovakijos, na ir aišku, su Belgradu – Serbijos miestais. Naktinio miesto šurmulio neteko pamatyti, bet keletą valandų praleidome senamiestyje – daugybė žmonių parke, Dunojaus upės pakrantėje, lauko kavinėse.

Nijolė DAUKŠIENĖ
Akordeono mokytoja