Žmogus, prakalbinęs Baltijos jūrą: dokumentika apie prof. Vladą Žulkų

Klaipėdos universiteto (KU) mokslininkų tyrimai tapo įkvėpimu dokumentiniam filmui „Nuskendusi žemė“ – pirmajam Lietuvos kino istorijoje filmui, atversiančiam tai, ką slepia Baltijos jūros dugnas. Filmo pagrindinis herojus – akademikas prof. habil. dr. Vladas Žulkus, Lietuvos povandeninės archeologijos pradininkas, buvęs KU rektorius.

Šis filmas – tai kelionė į pasaulį, kurio jau nėra, bet kuris vis dar egzistuoja tamsiose Baltijos gelmėse. Jūros dugne 25–32 metrų gylyje aptikti reliktinių miškų – pušų ir ąžuolų – likučiai su visomis šaknimis ir šakelėmis. Tyrimai leidžia rekonstruoti priešistorinį kraštovaizdį ir žmogaus buvimą pajūrio zonoje prieš 10–12 tūkstančių metų.

„Galvojau, kad šio filmo centre bus medžiai, šakos, šaknys, o ne Žulkus, vaikštantis po universitetą iki saulėlydžio“, – su šypsena sako profesorius habil. dr. Vladas Žulkus. Visgi būtent jo dešimtmečius trunkantys tyrimai, ekspedicijos su KU mokslininkų komanda ir neblėstanti aistra jūrai tapo filmo šerdimi.

„Padarėme stulbinančius, iki šiol negirdėtus atradimus. Pavyzdžiui, pagal DNR nustatėme, kad poledynmečiu į mūsų kraštus atėjusios pušys kilusios iš regiono tarp Juodosios ir Viduržemio jūrų. Tokio pobūdžio kompleksiniai tyrimai – unikalūs ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione“, – atskleidžia prof. habil. dr. V. Žulkus.

Filmo kūrėja – režisierė ir povandeninė operatorė Veronika Tamulionytė. Po metų studijų ir filmavimo ekspedicijų Ramiajame vandenyne ji sugrįžo į Lietuvą, kad naująją misiją įgyvendintų Baltijos jūroje.

„Su profesoriumi Vladu Žulkumi susipažinome vos man grįžus iš Indonezijos. Jis tapo ne tik filmo herojumi, bet ir mano asmeniniu autoritetu. Jis dega savo darbu, kalba apie jūrą su tokia meile, kad negali likti abejingas. Tai pirmas kartas mano kūrybinėje kelionėje, kai jaučiu, kad visos pusės vienodai stipriai tiki šiuo filmu“, – atvirauja režisierė.

Filmas sujungia mokslą ir meną – tai mokslo dokumentika su vizualiniu poetiniu pasakojimu. Povandeniniai kadrai, sukurti Baltijos gelmėse, pasakoja ne tik apie medžių liekanas, bet ir apie galimas senųjų civilizacijų pėdsakų vietas, ritualinius akmenis ir mezolito žmogaus buvimo ženklus. Juos papildo išskirtinis garso takelis, įkvėptas priešistorinių garsų – riksmo, akmenų skambesio, ritmikos ir ragų aidų.

„Yra sakoma – jei nori, kad žmogus suprastų mokslą, parodyk jį kaip meną. Mūsų tikslas – kad žiūrovas ne tik sužinotų, bet ir pajustų. Kad atpažintų, jog ši jūra slepia ne tik gamtą, bet ir mūsų pačių atmintį“, – sako V. Tamulionytė.

„Nuskendusi žemė“ šiuo metu filmuojama Klaipėdos universiteto ekspedicijų metu, tyrimų stotyse bei laboratorijose. Į planą įtraukti tiek trumpametražio, tiek pilnametražio filmo variantai – kūrėjai sieks finansavimo iš Lietuvos kino centro.

„Didžiausias pasaulio muziejus – tai jūros ir vandenynai“, – sako profesorius habil. dr. Vladas Žulkus. Šis filmas kviečia žiūrovus įžengti į tą muziejų.

Daugiau apie filmą ir jo kūrimo užkulisius galite sužinoti Instagram profilyje @filmas.nuskendusizeme.

Kartu primename, kad šiandien, liepos 11 d., 16 val. Kuršių nerijos nacionalinio parko Lankytojų centre (L. Rėzos g. 8, Neringa) vyks išskirtinis susitikimas su prof. habil. dr. Vladu Žulkumi. Renginio metu visuomenei bus pristatyta paroda „Užlieti kraštovaizdžiai: reliktinio miško medžių liekanos“, atverianti stulbinančius Baltijos jūros dugno atradimus.

Tai – unikali proga išgirsti istoriją tiesiai iš tyrinėtojo. Prof. habil. dr. V. Žulkus, vadovavęs povandeniniams tyrimams, pasidalys įžvalgomis, kaip buvo atrasti tūkstantmečius išgulėję medžių kamienai, ką jie liudija apie Lietuvos gamtos ir klimato raidą. 

Laikas: liepos 11 d. 16 val. 
Vieta: Kuršių nerijos nacionalinio parko Lankytojų centras (L. Rėzos g. 8, Neringa)

Daugiau apie profesoriaus tyrimą: https://youtu.be/9JbFYVLV_po?feature=shared.

Sandra Kindiuk

Vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene

Komunikacijos ir rinkodaros skyrius

Klaipėdos universitetas