Aldas Ten: „Mačiau daug pasaulio, bet esu nacionalistas – mane visur lydi trispalvė“

Palangiškio Aldo Kazlausko, labiau žinomo Aldo Ten vardu, nieku gyvu su kitu žmogumi aplink nesumaišysi. Kaip koala, legendinis Australijos sterblinis žinduolis, savo mažylius nešioja ant savęs, taip ir žymiajam fotografui iš Palangos ant kaklo nuolat siūbuoja masyvios fotokameros, pasiruošusios „šaudyti“. Perbraukus vyro plaukų aštrią skiauterę, iš piršto kraujas pradės lašėti, tačiau Aldo ant jo „britvos“ tikrai nepavysite – jis jau lekia į naują fotosesiją kur nors pasaulyje. Aldas mielai atsakė į laikraščio „Palangos tiltas“ turinio partnerio, žurnalo „Lietuvos pajūris“ klausimus.
– Kokia tavo vardo „Aldas“ kilmė?
– Nesigilinau, vardas man labai patinka, nes pakankamai retas.
– Kada ir kaip pajutai, kad turi akį fotografavimui?
– Kai pradėjo siūlyti pinigus už atėjimą į renginius. Startas buvo mėgėjiškas fotografavimas vakarėliuose – lengviau merginas užkalbinti. Socialiniai tinklai prie to taip pat prisidėjo – kiekvienas gali rengti savo nuotraukų ekspozicijas – turėti savo žiniasklaidą.
– Ar tu kosmopolitas? Ką tai tau reiškia?
– Priskirčiau save prie mačiusių pasaulio, bet esu ir nacionalistas tuo pat metu. Kelionėse visada mane lydi lietuviška trispalvė. Stengiuosi visus priimti tokius, kokie yra, bet didžiuojuosi būdamas lietuviu.
– Esi aplankęs arti 30 pasaulio šalių. Kur žmonės yra draugiškiausi?
– Lyg ir 29 šalis suskaičiavau. Palangoje žmonės „fainiausi“, azijiečiai – labai draugiški, nors būta visokių nutikimų. Žiemodamas Filipinuose sugalvojau pradėti fotografuoti viešbučius, tai dar tokia nostalgija likusi Azijai tuo pačiu.
– O nedraugiškiausi kur?
– Čia nuo paties labiau priklauso, girdėjai tokį posakį: kaip šauksi, taip atsilieps? (Šypsosi).
– Kokia fotografija tau yra labai gera?
– Kai užsakovai patenkinti. Asmeniškai – nuotrauka, pasakojanti istoriją.
– Ar statei į pavojų savo sveikatą ar gyvybę dėl geros fotografijos?
– Sąlyginai – taip. Šri Lankoje mane buvo užpuolęs laukinis dramblys. Nors jis būtų užpuolęs vienaip ar kitaip – mes užstojome pravažiavimą, o kito kelio nebuvo.
– Ar darai erotines sesijas? Vyrų taip pat?
– Ne mano sritis, nors būna, kad merginos prašo.
– Kiek kainuoja tavo fotoaparatūra?
– Fotografija – brangus malonumas. Jei tai nebūtų susiję su darbu, nemanau, kad galėčiau sau tai leisti.
– O kiek prašai vidutiniškai už valandos darbą?
– Galiu likti nesuprastas, jei atskleisčiau... Tik pridėsiu, kad į tą matomą fotografo darbo valandą įeina labai daug pasiruošimo, kūrybos bei postprodukcijos.
– Kaip atskirti profesionalų fotografą nuo mėgėjo?
– Paprasčiausia paaiškinti taip: profesionalas iš fotografijos gyvena, amatininkui, mėgėjui tai – hobis. Ar gali mėgėjas fotografuoti profesionaliau? Taip, bet tai daugiau bus išimtis.
– Kaip „kovidas“ paveikė tavo veiklą?
– Truputį pakoregavo planus: juk mano veikla glaudžiai susijusi su turizmu, renginiais. Bet nesiskundžiu, nes „kovidas“ truputį davė atsikvėpti. Durys užsidaro – durys atsidaro.
– Ar visada gali atskirti mobiliuoju telefonu ir profesionaliu fotoaparatu padarytas nuotraukas?
– Ne visada. Nepamirškime, kad daugelis telefonų kainuoja daugiau už entry level kameras, plius telefonuose nuotraukos automatiškai apdorojamos. Ruošiuosi ateityje labiau pasidomėti telefonografija, tai yra menišku fotografavimu telefonu.
– Koks tavo užsakovas buvo aikštingiausias, įnoringiausias?
– Dirbu daugiau su įmonėmis, verslu, tai kurioziškų situacijų nepasitaikė.
– Ar „pastatei“ tokį užsakovą į savo vietą? Kaip?
– Mano veikla – hobis, darbas, malonumas. O neadekvačius užsakovus perpranti bendraujant, tiesiog neapsiimi daryti nieko ir tiek.
– Ar mėgsti būti fotografuojamas?
– Jei tik iš savo „gerosios“, tai yra tik iš darbinės pusės – taip. Labiau patinka likti už kadro.
– Kiek turi tatuiruočių? Ką jos žymi?
– Nei vienos.
– O kiek apyrankių ant tavo riešo kabo? Kuri brangiausia?
– Šiuo metu – aštuonios. Vietoje magnetukų ant šaldytuvo renkuosi apyrankes, tai visos yra iš skirtingų šalių. Brangiausios – tos, kurios parvežtos lauktuvių. Įdomiausia – gyvatės skeletas.
– Kada pakeisi „driežo skiauterės“ šukuoseną?
– Kai prapliksiu. Ir ne – aš neklausau pankroko.
– Ar tave tėvai visada supranta?
– Taip, nes vis dar neprastai kalbu lietuviškai.
– Kur Palangoje yra fotogeniškiausios vietos?
– Asmeniškai man visa Palanga labai faina, tik į kiekvieną vietą reikia atvykti specifiniu laiku, rasti tą kampą.
– Kiek metų norėtum gyventi?
– Jei nesenčiau, tikriausiai amžinai – juk kiekviena diena yra vis įdomesnė!
– Kada mesi rūkyti?
– Nerūkau. Jau metai, kai nevartoju ir alkoholio.