Amžinojo poilsio atgulė daugiau kaip 25 metus Palangos moksleivių klubui vadovavusi Rūta Gecienė

Rugpjūčio 24 d. Anapilin iškeliavo žinoma palangiškė, daugiau kaip 25 metus Palangos moksleivių klubui vadovavusi  Rūta Gecienė. Amžinojo poilsio ji šiandien atgulė Palangos miesto kapinėse.

Ponia Rūta visada mielai bendravo su laikraščiu „Palangos tiltas“, o šių eilučių autorių ji yra 2012 metais priėmusi dirbti Moksleivių klube – vesti jaunųjų žurnalistų būrelį.

„Palangos tilto“ straipsnyje, publikuotame 2011-ais metais, Rūta Gecienė nesutiko, kad jaunimas dabar yra blogesnis.

„Kodėl ir kuo jis turėtų būti blogesnis?“ – retoriškai tuomet klausė direktorė.

Anot jos, laikmečio ženklai – naujosios technologijos – labiausiai turi įtakos dabartinio jaunimo gyvenimui.

„Ir ne tik jų. Mūsų visų. Bet negali užmerkti akių prieš technologijų vystymąsi ir sakyti, kad tegul jos žengia atskirai. O mes – atskirai“, – svarstė tuometinė Moksleivių klubo direktorė.

Ji prisiminė savo vaikystę ir paauglystę, kuomet, auklėjant jaunimą, buvo dažniausiai griebiamasi griežtumo ar net diržo.

„Nereikia nė sakyti, kad diržas jau nėra auklėjamoji priemonė“, – sakė palangiškė. Ji pridūrė: „Anksčiau buvo manoma, kad kuo anksčiau vaiką lenksi prie fizinio darbo, kuo vaikas ilgiau dirbs, tuo jis geresnis ir sąžiningesnis išaugs. Žinoma, jokių kalbų apie darbo ir vaikų teises nebuvo“.

R. Gecienė nesutinka su tais vyresnio amžiaus žmonėmis, kurie, patys ignoruodami arba bijodami technologijų, yra įsitikinę, kad jos tik „gadina“ jaunimą.

„Nesąmonė ir viskas. Ką čia gali daugiau pridurti? Internetas – ir neišsemiamas žinių šaltinis, atveriantis neribotas galimybes. Žinoma, yra ir kita jo pusė – kai jauni žmonės tampa nuo jo priklausomi. Kaip ir bet kuri priklausomybė, tai – žalinga“, – sakė R. Gecienė.

Kitiems „užkliūva“ ir mokinių mobilūs telefonai. Ne Moksleivių klubo direktorei.

„Keistai atrodo, kad kai kurie mokytojai niurzgia, kad paauglys turi mobilųjį telefoną. O kaip be jo šiais laikais? Žinoma, kai pypliai juos turi – irgi kraštutinumas“, – sakė neformalaus ugdymo įstaigos vadovė.

Anot jos, visais laikais buvo „visokio“ jaunimo. „Net ir tais laikais, kai jaunimas  buvo verste verčiamas dirbti, prisigalvodavo įvairių išdaigų“, – sakė ponia Rūta.

Ji teigė kad kitokie visuomeniniai-darbo santykiai lemia kitokias jaunimo darbo galimybes dabar.

„Yra daug mokinių, norinčių dirbti, tik ar gali jie tai lengvai padaryti? Valstybės politika neskatina paauglius dirbti“, – buvo įsitikinusi R. Gecienė.

Ji sakė, kad jaunimui gerokai lengviau įsidarbinti, pavyzdžiui, Kretingoje ar Šventojoje.

„Jaunimas ten net pas ūkininką nesibodi dirbti, kad tik darbo būtų“, – sakė ji.

Ji sutiko, kad nemažai jaunimo kurorte yra gan išlepę.

„Kažin, ar palangiškius lengvai įkalbinsi dirbti pas ūkininką“, – sakė R. Gecienė.

Ilsėkitės ramybėje, Rūta!