Antys sulaukė pavasario

Palangos parko tvenkiniams išsivadavus iš ledo šarvų, sugrįžta į juos būriai didžiųjų ančių. Pilkaspalviai gaigalai, vestuviniais rūbais pasipuošę, žaliomis galvomis, su balta juostele ant kaklo, su plunksnų garbanėlėmis antuodegyje. Antelės rudai išmargintos. Abiejų lyčių paukščiai su baltomis juostelėmis apvedžiotais ryškai mėlynais sparnų „veidrodėliais“.

Prie tvenkinių dažnai ateina miesto svečiai ir vietiniai gyventojai, tėveliai su vaikais. Mažiesiems tai būna pirmasis prisilietimas prie gyvosios gamtos, kai paukščiai lesinami išlipa į krantą, nebijo žmonių. Kartais iš mažo delniuko paima duonos gabaliuką. Pavasarį antelės peri ant žemės, po krūmu, pernykščių žolių kupstelyje. Tarp šių paukščių yra ir aukštamėgių, kurios įsikuria apleistame varnos ar gandro lizde. Kol antelės peri, gaigaliukai tvenkiniuose šeriasi. Iškrenta gražiosios plunksnos, o poilsio rūbais jie beveik nesiskiria nuo patelių. Poros susidaro rudenį ir žiemą. Užšalus parko tvenkiniams, žmonių maitintos antys nesiruošia išskristi iš mūsų kurorto. Jos suskrenda į Rąžės upę. Paspaudus stipresniems šalčiams ir Rąžė pasidengia ledu. Paukščiai būriuojasi keliose likusiose properšose. Vienas kitas palangiškis atneša antims maisto – baltos duonos trupinių, obuolių, daržovių lupenų. Bet tai tik ašaros šimtiniams jų būriams. Išbadėję paukščiai skrenda į daugiabučių namų kiemus, arčiau žmonių ir sukrenta į purų sniegą. Kitos antys iškrypuoja ant šaligatvio ir net į gatvę. Gal čia sulauks lesalo?

Buvo rašoma ir sakoma, kad žiemojančių ančių nemaitinti. Tegu jos išskrenda į tolimąsias žiemavietes. Ši taisyklė tinka laukiniams paukščiams, kurie nebuvo lesinami vasarą ir rudenį. Palangiškės didžiosios antys jau tapo sinantropiniais paukščiais, priklausančiais nuo žmogaus. Be to, šiemet atšiauri ir snieginga žiema buvo ir jų žiemavietėse Vakarų ir Pietų Europoje. Ištvėrusios šaltą gruodį, antelės buvo išsekusios, grėsė baltasis badas. Į SOS signalą atsiliepė Botanikos parko direktorius. Nuo sausio 5d. Antanas Sebeckas parūpino šiems sparnuočiams 3 maišus pašarinių grūdų. Juos paukščiai noriai lesė. Plytų gatvėje visuomeniniais pagrindais maitino parko darbuotoja Sigita Vičienė, o prie pėsčiųjų tiltelių Basanavičiaus gatvėje ir Birutės alėjoje – savanoriai Alfredas ir Valdas Umbrasai. Nors paukščius maitinome vieną kartą dienoje, bet grūdų atsargos greit tirpo. Nuo sausio 26d. Palangos gyvūnų globos draugijos pirmininkė Marija Valauskienė atvežė antims 3 maišus visaverčių „Kretingos grūduose“ gaminamų pašarų. Jų granulės, išbrinkytos vandenyje, antims labai patiko. To pašaro užteko iki kovo 12d. Jau Rąžė išsivadavo iš ledo gniaužtų, pakrantėse atitirpo sniegas ir paukščiai gali lengviau susirasti maisto. Ančių vardu norime padėkoti A. Sebeckui, M. Valauskienei ir visiems palangiškiams, kurie nebuvo abejingi badaujantiems paukščiams.