Apie Indonezijos džiungles ir savanorystę–Palangos klausytojams

Antrajame asociacijos „Ateities specialistų klubo“ renginių cikle „Ateik. Išgirsk. Veik“ buvo kalbėta apie jaunimo verslumą. Net trys pranešėjai– R.Galvonas, J. Malinauskas ir M.Gečienė–dalinosi savo sėkmės istorijomis.Šiandien visi yra kviečiami į 3-ąjį reginių ciklo „Ateik. Išgirsk. Veik“ renginį,skirtą savanorystės privalumams ir įsidarbinimo galimybėms pažinti. Jis įvyks 16 valandą Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje. Jame savo žiniomis ir patirtimi dalinsis Klaipėdos teritorinės darbo biržos Jaunimo darbo centro vadovas P.Martinkėnas, kuris atsakys į aktualius klausimus: ar gali darbo birža suteikti finansinę paramą verslo pradžiai; kokius naujus projektus vykdo ši institucija ir kaip dalyvavimas juose padėtų rasti darbą arba motyvuotų pradėti kurti savo verslą; kokių darbuotojų vasaros sezono metu pageidauja kurorto darbdaviai?
Kitoje šio renginio dalyje bus kalbama apie vietinės bei tarptautinės savanorystės privalumus. Savo patirtimi dalinsis ir apie savanorystę pasakos gydytoja-odontologė A. Andriekutė bei karjeros konsultantė, personalo specialistė A. Lukošiūtė,abi turinčios vietinės ir tarptautinės savanoriavimo patirties. Pastaroji papasakos ir apiesavanoriavimą ESN (Erasmus Student Network) organizacijoje, kuri padeda atvykusiems užsienio studentams prisitaikyti Lietuvoje.
Prieš renginį „Palangos tiltas“ pašnekino Alvydą Andriekutę.
– Kodėl sutikote dalyvauti šiame projekte?
– Mano nuomone,reikia kalbėti, dalintis savo patirtimi, kad kuo daugiau jaunų žmonių išgirstų apie savanorystės galimybes ir norėtų prisidėti prie šios veiklos tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.Džiaugiuosi, kad esu pakviesta į šį renginį.
– Nuo ko Jūs pradėjote savo savanorystės kelią?
– Pirmoji patirtis buvo emocinės paramos tarnyboje „Jaunimo linija“. Mane sužavėjo draugiška atmosfera, betarpiškas bendravimas, visų užsidegimas bei noras padėtikitiems.
Šios tarnybos organizuojamuose 4 mėnesių kursuose būsimiems savanoriams sužinojau ne tik kaip padėti ir kaip bendrauti su besikreipiančiais pagalbos, bet atradau atsakymus ir į mankylančius klausimus. Ten įgyta patirtis labai pravertė ir asmeniniame gyvenime bei profesinėje veikloje.
– Prieš dvejus metusper tarptautinį B. Galdikasgamtosaugos labdaros ir paramos fondą išvykote savanoriauti į Borneo džiungles Indonezijoje, kur statėtenamelius orangutanams džiunglėse.Kaip apie jį sužinojote ir kodėl būtent ten?
– Buvau perskaičiusi, kad užsienyje daug gydytojų vyksta savanoriauti, todėl dar studijuodama pradėjau domėtis savanorystės galimybėmis ir žinojau, kadbaigusi studijas bandysiu įgyvendinti šią idėją. Mano manymu, tai būtų galima susietisu pasirinkta gydytojos profesija, kurios esmė ir yra padėti žmonėms.Man tai tarsi darbo įprasminimas.
Apie prieš tai minėtą fondą papasakojo draugė. Taip atsirado idėja savanoriauti Indonezijoje. Norėjosi prisidėti prie orangutanų išsaugojimo, todėl nebuvo gaila nei laiko, nei pinigų.
Po studijų baigimo, pradėjusdirbti, vieną dieną atsitiktinai pamačiau skelbimą socialiniame tinkle, kuris kvietė savanoriauti būtent šioje organizacijoje. Nors tai nebuvo darbas pagal mano specialybę, dar tą patį vakarą priėmiau sprendimą ir kitą dieną darbe pranešiau, kad noriu išvykti savanoriauti. Taippo 3 savaičiųašjau buvau Indonezijoje.
Dabar esu šio fondo FB administratorė ir pati kviečiu jaunimą savanoriauti šioje šalyje, taip prisidėti prie gamtosaugos problemų sprendimų.
– Kaip Jums padėjo savanorystė?
– Sustiprino pasitikėjimą savo jėgomis, pagerino bendravimo įgūdžius, išmokė išklausyti bei atpažinti ne tik kitų problemas, bet ir savo artimųjų, suprasti tam tikrus žodžius, po kuriais slepiasi pagalbos šauksmas ir suteikti pagalbą.
– Ką patartumėte jauniems žmonėms, kurie nori dalyvauti savanorystėje, bet dvejoja?
– Pirmiausia, jei jau kilo mintis padėti, vėliau ar anksčiau, mano nuomone, Jūs tai ir padarysite. Aš patarčiau pradėti nuo savanorystės Lietuvoje, o vėliau pasidomėti ir susirasti saugią organizaciją užsienyje, perskaityti apie ją atsiliepimus ir gauti kuo daugiau informacijos. Tada dvejonių dėl savanorystės turėtų nebelikti.
– Kokie yra tarptautinės savanorystės privalumai ir trūkumai?
– Privalumai – geras jausmas, kad savo veikla padedi,keliaudamas daug pamatai,susipažįsti su naujais žmonėmis bei kita kultūra,be abejonės tobulėja ir užsienio kalba, o trūkumai –ilga savanorystės trukmė, todėl gali atsirasti sunkumų derinant su studijomis arba darbu.
– Dabar ruošiatės išvykti į Keniją. Kodėl Kenija?
– Į šį ir kitus klausimus atsakysiu renginio metu, tad kviečiu dalyvauti.

Jolanta GRICEVIČIŪTĖ
Projekto koordinatorė