„Apranga ir avalynė“ – naujas Palangos turgaus pavadinimas?

Palangos turguje jau kvepia braškėmis. Jos iš Lenkijos, lietuviškos kol kas dar tik pakeliui. Tačiau braškės ir kiti tradiciniai turgaus produktai (daržovės, vaisiai, žuvis ir mėsos gaminiai) – tik mažoji dalis prekių. Turgus – drabužių ir batų karalystė. „Palangos tiltas“ domėjosi, ar tokiam būriui panašiomis prekėmis prekiaujančiųjų užtenka „erdvės verslui“?

Atostogoms – į Palangą

Pasidomėti turgaus prekeiviais pasiūlė vilnietė Inga, su šeima jau trečius metus iš eilės atostogoms besirenkanti Palangą. „Nors Palanga turi daugybę minusų, man nepatinkančių dalykų, šis kurortas – mums visiems mielas, savas ir gražus. Čia praleidau daugybę savo vaikystės vasarų, po to ilgą laiką ja bodėjausi, o dabar, sukūrus šeimą, vėl mielai traukiam būtent čia“, - sūpuodama dvejų metukų dukrą kalbėjo viešnia iš sostinės. Jauna šeima ir finansine prasme nėra pajėgi keliauti kur nors toliau, ilsėtis užsienyje. „Atostogos Palangoje – lyg pas močiutę kaime. Pusryčiams – blyneliai su braškėmis, vakarienė taip pat namuose, poilsis pajūryje, pasivažinėjimai dviračiu. Ramus ir tykus poilsis be negailestingo piniginės tuštinimo“, - sakė Inga.  

Turgus keičiasi kasmet

Tačiau labiausiai moterį stebina Palangos turgus. „Labai mėgstu turgavietes – tai vieta pabendrauti, nusiderėti kainą, įsigyti šviežių ir skanių produktų. Vilniuje mintinai žinau kiekvienos turgavietės prekes, turiu patikimų pardavėjų. Todėl buvo natūralu, jog savaitę atostogaudama Palangoje, apsilankysiu ir vietiniame turguje. Tačiau buvau labai nustebusi. Kasmet skyrius, kuriame parduodami drabužiai ir avalynė plečiasi ir plečiasi, tarsi nustumdamas pagrindinę dalį – prekybą maisto produktais, daržovėmis. Dėvėti ir „nauji“, ar šiaip neaiškios kilmės apdarai čia karaliauja labiau nei bet kur kitur. Nesu prieš, tačiau mano nuomone, tokių prekių gerokai per daug. Turgus prarado savo žavesį, veidą ir tapo kone Gariūnais. Pernai situacija buvo visiškai kitokia“, - pasakojo moteris.

Per didelė pasiūla

Jos manymu, tokio pobūdžio prekių Palangos turguje yra gerokai per daug. „Turiu ekonominių žinių tiek, kad pasakyčiau, jog nereikia verkšlenti, jog nepragyveni iš savo verslo, jei užsiimi tuo, ką šalia daro dar tuzinas tavo konkurentų. Ar nevertėtų pasiieškoti savitos nišos, sukurti savo, kad ir mažyčio verslo idėją, kuri nebūtų tokia kaip visų. Padėvėti rūbai pas mus jau ilgametė tradicija ir nenorėčiau kad ji dingtų. Tačiau to, ką pamačiau Palangos turguje, yra gerokai per daug. Kai kas galėtų imti prekiauti dėvėtais baldais, gal namų apyvokos reikmenimis, žodžiu, rinktis kažkokią specifinę nišą, o ne eiti lengviausiu, jau pramintu taku, o po to sakyti, kad „va, žmonės nebeperka, mes nepragyvenam“. Pirkėjams tiesiog pasiūlos per daug“, - įsitikinusi jauna mama. 

Pavyksta tik balansuoti ant ribos

Pirmadienio popietę apsilankius Palangos turguje buvo matyti, jog didžioji pirkėjų dalis stumdėsi eilėse prie braškių, pomidorų, obuolių. Tarp kitų prekystalių – vos vienas kitas. Ne maisto prekių pardavėjai ramiai šnekučiavosi, juokavo, skaitė knygas. „Labai sunkus metas, graudu. Prekyba apmirusi. Labiausiai išgelbėtų poilsiautojai – tačiau dar tik savaitė, kai jų pagausėjo. Vos ne vos išsilaikyti dar pavyksta, bet apie pelną ar kokias santaupas negali būti šnekų“, - pasakojo drabužiais prekiaujančios moterys. Jos tikino, jog sunkmetis neatvijo būrio taupančių  pirkėjų, ieškančių pigesnių prekių. „Kas pirko brangiose parduotuvėse, tas tebeperka, o kas ateina į turgų, tikisi daiktą įsigyti už litą ar du. Palangiškiai apskritai labai keisti – nuolat įrodinėja, jog drabužis ne toks, koks turėtų būti, tad kainą privalau mažinti bent keletą kartų“, - teigė moteris, prekiaujanti naujais rūbais. Su realių kainų etiketėmis atkeliaujančios prekės žmones net pykdo – esą kaip galima mokėti keliasdešimt litų už rūbą. „Vilniuje mes juos parduodame už realią kainą – tokią, kokia ir nurodyta gamintojo etiketėje (pvz. – 60 litų), tačiau čia žmonės nesutinka mokėti net perpus mažesnės kainos. Marškinėliai, realiai kainuojantys 60 litų, čia parduodami vos už 20, daugeliui pirkėjų vis tiek per brangūs“, - pasakojo pardavėja, rodydama garsių gamintojų etiketes ant parduodamų prekių.

Bijo galvoti apie rytojų

Vienintelė viltis išgyventi – jau dabar pradėję į Palangą plūsti poilsiautojai. „Vasarą dar pragyvensime, o kaip bus toliau – neaišku. Palangiškiai ne tik taupūs, bet ir skriaudžiami. Už vandenį, šildymą mokame daugiau nei kiti miestai, o juk kone pagrindinės palangiškių pajamos – iš vasaros. Tą uždirbtą pinigą palangiškis ir taupo, saugo. Ruduo gali būti pernelyg skausmingas, jei situacija nesikeis, nežinia, kaip viskas pakryps“, - teigė pardavėjai. Tačiau į mintį, jog galbūt slegia itin didelė konkurencija, pardavėjai atsako, jog anaiptol taip nėra. „Visi telpam, sutelpam. Visų mūsų prekės labai skirtingos Prasta situacija ne dėl konkurencijos, o dėl to, kas apskritai dedasi šalyje.“, - tikino drabužiais ir avalyne Palangos turguje prekiaujantys pardavėjai.