Šią savaitę mano pažįstami, gyvenantys Amerikoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose, sunerimo, siuntė man žinutes: „Linai, ar tu saugus? Baisias žinias apie Lietuvą per televiziją rodo – vyksta puolimas dronais.“
Sau būdingai pasišaipiau: „Ar tikrai? Pro savo buto Klaipėdoje didelius langus tik ką stebėjau žuvėdros skrydį. Toks grožis – jokio drono žydrame danguje.“
Esu fatalistas gyvenime: nuo to, kas lemta, nepabėgsi. Todėl, kai mano 90 metų tėvas mane nuolat įspėja „Ką žinai: eisi, paslysi ant banano žievės ir...“ kantriai klausau sukandęs dantis.
Tėvą prie 20 metų operavęs daktaras įspėjo apie didelę infarkto ar insulto galimybę, tačiau jis jau pragyveno 4 savo palatos kaimynus vienuose privačiuose globos namuose Dzūkijoje.
Nors Lietuvoje buvo užregistruoti tik pavieniai dronų pasirodymo atvejai – Utenoje, Vilniuje, dar kažkur – nuo BBC iki JAV televizijų – akimirksniu pagarsėjome baisiai: vyksta kažkas baisaus ir tragiško.
Ar įsivaizduojate dabar užsienio investuotoją, kuris planavo investicijas mūsų šalyje? O gal jauna pora iš baimės skubės pradėti gyvybę pasislėpę daugiabučio rūsyje, nes Lietuvoje gyventi gera ir saugu?
Kai kurie uteniškiai ar vilniečiai, panikos aptikti, puolė į mokyklas ir darželius atsiimti vaikų, kažkoks prekybos centras Utenos rajone pranešė apie bene 15 parduotuvių uždarymą. Utenos rajone buvo įjungtos ir sirenos, sutriko traukinių eismas.
Gyventojams į mobiliuosius telefonus išsiųstuose pranešimuose skelbta apie „raudoną“ pavojų. Jie buvo raginami nedelsiant skubėti į priedangą, pasirūpinti artimaisiais, laukti tolesnių rekomendacijų.
Pasirūpinti savo artimaisiais ir savimi visada reikia, bet, deja, Lietuva turi susitaikyti su nauja realybe – dronais.
Mūsų kariuomenė kol kas nesugeba efektyviai reaguoti į juos – dalis jų net nepastebimi, o apie nukritusius objektus dažnai pirmieji praneša gyventojai.
Juokinga, kad palyginti nedideliems, apie šimtą kilogramų sveriantiems dronams numušti yra keliami NATO naikintuvai, kurie – paklauskite kurio nors Palangos šaulio – visiškai tam nepritaikyti.
Tai tarsi uodą ne musgaudžiu, o automatu su 30 šovinių dėtuvėje vaikytis!
Bijau, kad pasirodę dronai – tik „žiedeliai“, palyginus su tuo, kas laukia toliau.
Gali būti, kad mūsų šalies tarnybos, tvirtindamos, kad ukrainiečių siųstus dronus, jiems skrendant, rusai perprogramuoja, blefuoja ar, dar baisiau, meluoja.
Tegul specialistai kalba, tačiau visažinis dirbtinis intelektas, ChatGPT, sako, kad toks perprogramavimas – tik teorinė galimybė.
Jeigu rusai būtų tokie gudrūs, jų „perprogramuoti“ dronai, kurie, beje, dužo ir Estijoje, ir Latvijoje (pastarojoje net Vyriausybę nuvertė), – kristų ne į vieną Varėnos ežerą, Utenos mišką, o ant Seimo, Vyriausybės ar Daukanto aikštės.
Lietuva didelio pasirinkimo neturi, vis kartoja: „Esame po NATO skėčiu. Turime sąjungininkus.“
Kai šių metų pradžioje rusų naikintuvai kelis kartus pažeidė Estijos oro erdvę, Estijos premjeras skubėjo skambinti NATO generaliniam sekretoriui Markui Ruttei – dėl aljanso 4-ojo straipsnio, numatančio konsultacijas ir politines diskusijas.
Tačiau gavo pamoką: „Nezirzkite. Tai – menkniekis.“ Jokių konsultacijų nebuvo.
Būtent estai davė atkirtį Ukrainos šoumenui- prezidentui Zelenskiui, kai šis balandį interneto Rusijoje išjungimą ir trikdžius susiejo su galima rusų visuotine mobilizacija karui prieš Ukrainą arba pasiruošimu atakuoti Baltijos valstybes.
Lietuvos Prezidentas, Seimo pirmininkas ir Premjerė į Zelenskio žodžius visai nereagavo.
Ar Rusijos užsienio reikalų ministras Lavrovas, neseniai pasakęs, kad „Baltijos šalys tenkina kiekvieną Ukrainos užgaidą“, yra tik nukvakęs senis ir beprotis, pasiruošęs bet kam – net atviram susidūrimui su NATO?
Vis tik kodėl Ukrainos dronai, atakuodami Rusijos uostus Baltijos jūroje, galimai skrenda pro Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes tarsi savo kieme?
Ar gali būti, kad Lietuvą ir jos vadovybę bando ne tik Kremlius, Putinas, bet ir ponas Zelenskyy?
Ar dronų aukos Lietuvoje – tik laiko klausimas?
O kas seks po to? Balistinių, sparnuotųjų ir hipergarsinių raketų bei galingesnių dronų „fejerverkai“ mūsų lietuviškame danguje? Lauksime perversmo Kremliuje? Ko reikia, kad NATO reaguotų?
Regis, daugiau klausimų nei atsakymų turi ir šalies vadovai.
„Karas arti kaip niekada“, – sako mūsų premjerė Inga Ruginienė. „Negyvename taikos sąlygomis, bet dar negyvename ir karo sąlygomis“, – sako Latvijos Prezidentas Rinkevičius, kurį kalbinau jo prezidentiniuose rūmuose Rygoje prieš trejus metus.
Tačiau Palanga, kuriai Motina Gamta pernai iškrėtė piktą pokštą – mirkdė lietumi ir vėsino beveik vasarą, šiemet asiruošusi atsigriebti, braškės per siūles. Todėl niekas negali atmesti, kad ir dronų kryptys pasisuks link mūsų pajūrio.
Gali būti, kad šią vasarą ilgoms atostogoms būtų saugiau rinktis Šventąją ar lietuvišką kaimą, o ne Palangą.
Komentarai 0
Parašykite komentarą
Komentarų kol kas nėra.