Ar tiesa, kad yra atnaujintas butų privatizavimo procesas?

Skaitytojas klausia: ar tiesa, kad yra atnaujintas butų privatizavimo procesas?
Teisininkas V.Korsakas atsako:
Taip, visai neseniai, 2015 m. sausio 1 d., įsigaliojo Seimo priimtas Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas. Minėto įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad už turto vertintojo nustatytą rinkos kainą, įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas, gali būti parduodami savivaldybei nuosavybės teise priklausantys būstai, kurių žmonės nespėjo privatizuoti. Minėtame visiškai naujame įstatyme yra sąlyga, kad nuomininkai (būsimi pirkėjai) privatizuotiname būste turi būti išgyvenę ne trumpiau kaip 5 metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos.
Bendraturčiams sudarytos dar palankesnės sąlygos nusipirkti savivaldybėms priklausančias patalpų dalis.
Svarbu tai, kad, vadovaujantis Įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi, jeigu pirkėjo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrina kredito įstaiga, galima privatizuojamą būstą įkeisti ir būsto kainą sumokėti per kelerius metus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pristatydama naują įstatymą, aiškinamajame rašte Nr. XIIP-1859 rašė, kad leidus parduoti nuomojamus butus ir kitas susijusias patalpas, būtų sprendžiama socialinio būsto problema, nes savivaldybės gautų pajamų, kurias galėtų naudoti socialinio būsto fondo plėtrai, t. y. už gautas lėšas galėtų įsigyti ar statyti naujus savivaldybės būstus, kurie pirmumo teise būtų nuomojami socialinio būsto sąlygomis.
Priimant Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą, kuriame numatyta galimybė privatizuoti anksčiau neprivatizuotus būstus, buvo atsižvelgta ir į Valstybės kontrolės 2008 m. gruodžio 1 d. valstybinio audito ataskaitą Nr. VA-P-30-21, kurioje Valstybės kontrolė nurodė: „didžioji dalis (apie 70 proc.) savivaldybės gyvenamųjų patalpų išnuomota iki 2002-12-31. Su šių patalpų nuomininkais sudarytos sutartys neriboja nuomos santykių kokiu nors terminu, sutarties galiojimas nebuvo siejamas su asmens turtine padėtimi. Sprendimą dėl nuomos sutarties sąlygų pakeitimo ar sutarties nutraukimo priimti gali sutarties šalys tik abipusiu sutarimu arba teismas. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai nesuinteresuoti keisti nuomos sutarties sąlygų ar šią sutartį nutraukti savo noru ir išsikelti iš nuomojamų gyvenamųjų patalpų, todėl savivaldybės neturi galimybių šias patalpas nuomoti nepasiturintiems asmenims ir šeimoms pagal keičiamame įstatyme nustatytas socialinio būsto nuomos sąlygas – šiuo atveju savivaldybės vykdo tik nuomos sutarčių administravimo funkciją“.
Palangos m. savivaldybės taryba 2015-02-26 posėdyje sprendimu Nr. T2-64 patvirtino Palangos m. savivaldybės būsto fondo sąrašą. Sąraše yra minimi butai, esantys Bangų g. 6, 13A, J.Biliūno g. 6, S. Daukanto g. 5, Druskininkų g. 4, Ganyklų g. 59, 69, J.Janonio g. 8, 41, 45, Jūratės g. 33, Kastyčio g. 37, Kretingos g. 14, 33, 62, 66, 68, Liepojos pl. 10A, Medvalakio g. 3, 7, 11, 13, 15, Saulėtekio takas 8, 15, 17, Taikos g. 9, 15, 17, L.Vaineikio g. 3, M.Valančiaus g. 6, Vydūno al. 3, Vytauto g. 65, 98, 124, Vasaros g. 9, Žuvėdrų g. 3, 12, Žvejų g. 42, 45, Maironio g. 20, Saulėtekio takas 8, 15,17 ir daugelyje kitų pastatų.
Minėtame sąraše esančių būstų nuomininkai pagal naujai priimtą įstatymą turi teisę prašyti Savivaldybės parduoti butus, kuriuose jie gyvena.
Siūlau laikraščio skaitytojams paraginti savo gimines, draugus ir pažįstamus išsipirkti butus, kurių jie nespėjo privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą. Atsižvelgiant į tai, kad Butų privatizavimo įstatymas nustojo galioti daugiau kaip prieš 14 metų, pakartotinio, sakyčiau, masinio leidimo privatizuoti butus visiems teko laukti daugelį metų.