Ar tikrai moksleivių užimtumas Palangoje – išnykusi problema?

Nepaisant didelio krūvio mokyklose, daugiau kaip pusė Palangos senosios gimnazijos moksleivių užsiima popamokine veikla. „Yra tokių vaikų, kurie suspėja visur. Jie eina dainuoti, lipdyti ar muzikuoti, šokti – jie kaip vijurkai sukasi visur“, – nuomonę išsakė Palangos moksleivių klubo direktorės pavaduotoja ugdymui Vanda Juodikienė.

Moksleivių klube –
pakankamai veiklos
Pašnekovė teigė, kad būrelius lanko net 175 moksleiviai. Kiekvienas vaikas būrelius pasirenka pagal savo pomėgius bei ateina savo noru. Moteris įsitikinusi, kad vaikas, kuris nori papildomos veiklos, tikrai ras kur nueiti, o tie kurie nenori – net neieškos. „Ypač Palangoje, kurioje yra net trys neformalios ugdymo įstaigos“, – sakė V. Juodikienė. Pašnekovė džiaugiasi kiekvienu susidomėjusiu vaiku. „Jaunimas begalo imlus, visko norintis. Tiesiog reikia pasidžiaugti, kad norinčių naujo išmokti ir sužinoti yra, nes veiklos yra pakankamai“, – sakė moteris.
Moksleivių klube veikia net aštuoni nemokami būreliai: dviems amžiaus grupėms sportinių šokių būrelis, vaikų folkloro ansamblis „Kikilis“, estradinio muzikavimo, liaudiškų šokių, kūrybiškumo ugdymo-keramikos ir jaunųjų turistų-žygeivių būreliai. Keramikos būrelio vadovė tikina, kad vaikams patinka groti ir dainuoti. Visų mėgstamiausias estradinio muzikavimo būrelis, kuriame vaikai ne tik dainuoja, bet išmoksta muzikuoti gitara, būgneliais. V. Juodikienė įsitikinusi, kad vaikai, praleidę visą dieną mokykloje, nenori sėdėti tarp tų pačių sienų ir po pamokų: „Vaikai ateina pas mus kaip į šeimą. Jie yra suinteresuoti ir susipažinti, ir naujo išmokti“.

Mokinių užtenka
Anot pašnekovės, būrelių užsiėmimo trukmė nėra ilga – nuo trijų iki aštuonių valandų per savaitę. Todėl atostogų vaikai neturi: moksleivių klubas dirba per Kalėdas ar Velykas su ateinančiais vaikais. V. Juodikienė pabrėžia, kad vaikai prasčiausiai lanko būrelius mokslo metų pabaigoje, kai atšyla orai. Taip pat, emigracija tarp būrelių jaučiama. Vieni vaikai išeina iš būrelio, kiti – ateina iš kitų būrelių ar net gretas papildo nauji mokiniai. „Kiek mes laiko dirbame, tai mokinių vidurkis yra išlaikytas, bet ateityje, aš manau, – mažės. Visgi, vaikai labai daug laiko praleidžia prie kompiuterio, o tai atima jų laisvą laiką“, – kalbėjo pavaduotoja.  

Reikia profesionalų
Palangos senosios gimnazijos direktoriaus pavaduotoja neformaliam ugdymui Aurelija Jazbutienė įsitikinusi, jog miesto organizacijos turėtų organizuoti būrelius kitokius nei mokyklose. „Miestas galėtų skirti lėšų profesionaliems specialistams, kurie išmokintų moksleivius tokių subtilybių, ko nėra mokyklose: kaip profesionaliai fotografuoti ar kaip filmuoti, – sakė moteris. – Norint sumažinti mokinių užimtumo problemą, miestas galėtų investuoti į tokius užsiėmimus, kurie reikalauja didesnių lėšų. Tada gal tuo užsiimtų kartų kartos ir vaikams būtų daug įdomiau“. Pasak pašnekovės, kitokių būrelių įsteigimas atitrauktų vaikus nuo slankiojimo gatvėmis, tačiau jiems reikia pasiūlyti.
Palangos senojoje gimnazijoje veikia „mažas Seimas“ – mokinių parlamento prezidentė, pirmininkas ir jo nariai. „Didžioji dalis mokinių parlamento narių yra atėję iš Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS). Mokiniai suprato, kad visuomeninė veikla ir savanoriavimas iš tikrųjų yra prasmingas užsiėmimas. Ankščiau į mokyklos valdžią ateiti nedaug buvo norinčiųjų, dabar – tai užkrečiamas dalykas“, – mintimis pasidalino direktoriaus pavaduotoja neformaliam ugdymui A. Jazbutienė.

Stengiasi išjudinti
kiekvieną
Mokinių parlamento prezidentė Brigita Miseliūnaitė pasakojo, kad per pirmąjį mokinių parlamento susirinkimą mokiniai nusprendė, jog jų siekis yra gilintis į mokyklos savivaldą. Kiekvieną mėnesį per susirinkimą, visi klasės vadovai bei aktyvūs mokiniai diskutuoja apie mokyklos renginius ir iškilusias vidaus problemas. „Stengiamės visi kartu tartis tarpusavyje, kad mokiniai pajustų, jog jie turi galios – balsą mokykloje. Juk nėra sąžininga, kad septyni parlamento nariai nusprendžia, ką nori veikti visi mokiniai“, – tikino pašnekovė. Toks mokinių savivaldos modelis projekte „Kuriame Respubliką“ tapo respublikiniu projektu, kurį siūloma pritaikyti kiekvienoje mokykloje.
Anot mokinių parlamento narių, visada yra pasyvių mokinių, kuriems tai neįdomu, o tinkamas požiūris yra formuojamas ne vienerius metus. Tačiau moksleiviai visada yra skatinami jungtis į šią veiklą. „Tuo ir skiriasi mūsų parlamentas, kad mes stengiamės įtraukti kiekvieną mokinį į šią veiklą ir siekiame, jog jie nebijotų pasireikšti. Ypač jei nori įsitraukti į visuomeninę veiklą, turi nebijoti bendrauti, klysi, bent jau bandyti – reikia ateiti klausytis, stebėti ir įgyti patirties“, – B. Miseliūnaitė.
Siekiant padidinti mokinių užimtumą, mokinių parlamentas organizuoja nuotraukų bei kitas temines dienas, įvairius renginius mokykloje. Po mokinių parlamento sukūrimo, mokykloje pasikeitė viskas: nuo didesnio renginių skaičiaus iki griežto mokyklos švarkų tikrinimo. „Mokykloje yra įkurta pačių moksleivių parduotuvė, siekiant užimti mokinius bei skatinti jų verslumą. Parduotuvėje, mokinių pavadinta „Kvikimartu“, patys mokiniai dirba ir siekia uždirbti pinigų, pritaikant ekonomikos žinias“, – pasakojo mokinių parlamento prezidentė B. Miseliūnaitė.  
Mokinių parlamento narys Jonas Simutis pasakojo, jog į šią veiklą įsitraukė ne dėl asmeninių, bet dėl mokyklos interesų, kurie jam daug reiškia. „Daugelis iš mūsų atėję iš visuomeninių organizcaijų, todėl esame su nemaža patirtimi ir buvimas parlamente tai tarytum savęs išmėginimas kitoje veikloje“, – tvirtino J. Simutis. Mokinių parlamentas stengiasi organizuoti susirinkimus kuo dažniau, kad įsitrauktų vis daugiau mokinių. Anot parlamento narių, mokiniai turi priprasti prie užimtumo – jie turi užsiimti veikla bei ne tik dalyvauti mokyklos renginiuose, bet juos ir organizuoti.