„Aš myliu Palangą. Mano pasakojimas apie ją užsieniečiui“

Pradinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja neformaliam ugdymui Loreta Dumčienė Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos išvakarėse, spalvingai nusiteikusi, kolegas ir mokyklos svečius vaišino ukrainietiškais saldainiais, tačiau net ir už juos gardesnis – pedagogės komentaras: „Ką tik sugrįžome  iš Krymo. Mes laimėjom! Mes – palangiškės. Mūsų Justė Dumčiūtė savo amžiaus grupėje tapo šio skaitlingojo festivalio ant Juodosios jūros kranto diplomante, o Sigita Padvariškytė Feodosijoje laimėjo VIII Tarptautinio atviro jaunųjų talentų konkurso – festivalio „Krymo bangos“ Didįjį prizą („Grand pri“). Dvigubai smagu dar ir todėl, kad mūsų ketveriukė – aš, dukra Justė, mokytoja Diana Beržanskienė ir Krymo srities vokalistų festivalio nugalėtoja Sigita Padvariškytė tolimame krašte visiems ne tik daug pasakojome apie mūsų kraštą, Palangą, bet daugelis užsieniečių aistringai plojo talentingoms palangiškėms dainininkėms“.

„Mūsų Justė dainuoja seniai“

Palangos miesto gyventojų bendruomenė išdidesnė prieš kitus miestelius ne tik todėl, kad mūsų širdys kasdien girdi jūros pulsą, bet išsiskiria ir muzikalių, dainingų, menui neabejingų jaunųjų talentų gausa, aukšta humanitarine kultūra. Ko gero, tam irgi turi įtakos gamta, jos autentiškas dieviškumas. O kai prisimeni, kiek daug Palangoje dirba talentingų pedagogų – jaunųjų talentų ugdytojų, kaip Vaižgantas ar gyvenimą literatūrai, palangiškiams literatams pašventęs Jonas Brindza, mokytojas iš dainingosios Dzūkijos. Jo pavyzdžiu Šviesos estafetę naujaisiais laikais tęsia ir pulkelis gabių pedagogų.

Apie  savo mylimos dukrelės Justės kelią į sceną „Palangos tiltui“ diskutavome su gerbiama L. Dumčiene, buvusia skuodiške, jau du dešimtmečius pažįstama Palangos pedagoginėje padangėje.

„Švelni, jautri, gabiai piešianti duktė, mūsų Justė, kuriai Krymo tarptautiniame festivalyje suėjo devyneri, Pradinėje mokykloje baigusi antrąją mokytojos Giedrės Radžiuvienės klasę dainuoja, niūniuoja visur – kieme, prie jūros, miškelyje dar „nuo „Žilvino“ vaikų darželio laikų“. Ten aktyviai reiškėsi šviesaus atminimo muzikos mokytojos Ritos Paulauskienės sukurtame vaikų folkloro ansamblyje „Patrepsiukas“. O dabar jau ir mano visada bičiuliška kolegė Diana Beržanskienė pastebi: „Justė labai spėriai iriasi į priekį, dainuoja vis geriau“. Štai šitaip, viena kitą padrąsindamos ir „užkariaujame“ vis naujas sales ir scenas – Kauno VIII tarptautiniame populiarių dainų konkurse „Pavasario fiesta“ Justė Dumčiūtė irgi tapo diplomante, Latvijos Bauskės miesto dainų festivalyje „Aprila pilieni“ („Balandžio lašeliai“) iškovota II vieta, o dar ir diplomas už dalyvavimą ekofiestoje „Švarus pajūris“...

Ryžomės ir keliavome prie Juodosios jūros, į labai populiarų tarptautinį festivalį „Krymo bangos – 2012“ Feodosijos mieste, kurį prisiminsime, kaip niekad nesibaigiančią vasarą, kur tarp dainų ir spalvų kalnuose bei jūroje daug daug daug saulės“, – pasakojo Loreta.

Pirmiausiai pritarė mokyklos direktorė

L. Dumčienė tęsė pokalbį apie kelionę į saulėtą Krymą: „Mums smagu, kad birželio 21-29 dienomis vykusiam VIII tarptautiniam atviram jaunųjų atlikėjų festivaliui „Krymo bangos“ – 2012“ aistringai pritarė ir kelionei paskatino Pradinės mokyklos direktorė Angelina Komarova. Iš Palangos miesto savivaldybės administracijos gautą suvenyrinę knygą – albumą „Palanga“, taip pat Palangos turizmo centro informacinę medžiagą apie mūsų kurortą prie Baltijos ir paskatinimą atvažiuoti pas mus perdavėme Feodosijos miesto vadovui A.Bartenevui.

Savaitė Krymo pusiasalyje, kur, beje, yra ir visam pasauliui daug metų žinoma, nuolat veikianti tarptautinė vaikų stovykla „Artekas“, kur žodžiais sunku išsakyti jausmus, patirtus du tūkstančius darbų sukaupusiame pasaulinio garso marinisto I.K. Aivazovskio dailės galerijoje („sapnuosis smaragdiniai jūros bangų purslai“). „Krymo bangų – 2012“ dalyviai iš Ukrainos, Latvijos, Rusijos, Kazachstano, Nigerijos, Baltarusijos ir kitų valstybių teiravosi apie mūsų Palangą, ypač apie Baltijos jūrą, ar ji šaltesnė ar šiltesnė, ar sūresnė už Juodąją jūrą, apie Lietuvą, – šitai įkvepia ir ateičiai, nes tai, visų pirma, humanistinė misija.

Šia proga smagu paminėti, kad Pradinėje mokykloje ne tik mūsų Justė pradėjo savo kūrybinę biografiją. Noriu tikėti, kad panašių kūrybinių išvykų ir laimėjimų, kurie garsina mūsų Palangą ir tuo pačiu Lietuvą, ateityje nemažės, nes išradingai dirbančių palangiškių pedagogų yra išties nemažai. Tai labiausiai ir džiugina“.

 Straipsnis skelbiamas „Palangos tiltui" vykdant Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) projektą „Jūros mūšos aidai kurorto kūrėjų meninėje raiškoje ir gyvenime".